A. Glėbaus teigimu, naujesniuose automobiliuose aktyvios saugos elementus sudaro stabdžių antiblokavimo (ABS), elektroninės stabdžių jėgos paskirstymo, stabilumo ir traukos kontrolės sistemos: „Šios sistemos tarpusavyje sąveikauja. Svarbios ir papildomos sistemos, pavyzdžiui, stabdymo pagalba. Jos užtikrina dar didesnį saugumą kelyje.“
Pasyvūs saugos elementai, anot pašnekovo, keleivius apsaugo avarijos metu. Jis sako, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad būtų tvirtesnė ir atsparesnė automobilio kėbulo struktūra, specialios deformavimo zonos, sugeriančios smūgį, naujos konstrukcijos oro saugos pagalvės, diržų užsisegimo priminimas.
„Perkant automobilį reikia atkreipti dėmesį, ar nebuvo rimtų konstrukcinių pažeidimų, nes kėbulo atstatymo metu dažnai išlieka pažeistos deformacinės zonos bei kėbulo stiprumo elementai. Taip pat, ar sveikos oro pagalvės, koks jų skaičius. Galbūt dar reikėtų panagrinėti perkamų automobilių „Euro NCAP vykdytus testus“, – patarė A. Glėbus.
Jo žodžiais tariant, labai svarbu automobilį tinkamai prižiūrėti – „yra labai netvarkingų ir apynaujų automobilių“. Tačiau Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, naujesni automobiliai gerokai dažniau pereina techninę apžiūrą iš pirmo karto.
2005 – 2007 m. pagamintų automobilių techninės apžiūros praeinamumo vidurkis maždaug 68 – 70 proc., 2000 – 2002 m. rodiklis mažesnis – jis siekia beveik 54 – 56 proc. Transporto priemonių, kurios pagamintos 1995 – 1997 m., techninės apžiūros praeinamumas dar kuklesnis – apytikriai 46 – 48 proc.
A. Glėbus tikino, kad dažniausiai techninės apžiūros centruose nustatomi automobilių trūkumai yra šie: nesureguliuoti priekiniai žibintai (~21 proc.); eksploatacinių skysčių prasisunkimas (~20 proc.); priekinės pakabos gedimai (~11 proc.); netvarkingi užpakalinių ratų stabdžiai (~6,5 proc.); netvarkingas rankinis stabdis (~4,5 proc.); netvarkingi gabaritiniai žibintai (~ 4 proc.).
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad daugiausiai trūkumų turi žibintų ir šviesos signalizacijos grupės – 31,6 proc., stabdžių sistemos grupės trūkumai sudaro 18 proc., ratų ir pakabos grupės – 17,8 proc., išmetimo grupės – 15.8 proc., kėbulo grupės – 10 proc., vairavimo sistemos grupės – 5.8 proc.
Didžiuosiuose šalies miestuose automobilių techninės apžiūros praeinamumas didesnis – jis siekia maždaug 55 proc., mažesniuose vidurkis žemesnis.
A. Glėbaus teigimu, Lietuvoje lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra 14 m.
