Važiuodami apsemtu kelio ruožu rizikuojate sugadinti automobilio variklį. Transporto priemonių gamintojai sako, kad prieš priimant lemtingą sprendimą, tęsti kelionę pasirinktu keliu ar apsisukti ir ieškoti kito, reikia atsižvelgti į vandens gylį ir automobilio oro paėmimo angos aukštį. Apsisprendusiems važiuoti tiesiausiu keliu, siūloma tai daryti lėtai.
„Jeigu žinote, kad oro paėmimo anga yra žemai, geriau per balą nevažiuoti. Kritinė riba kiekvienam automobiliui gali būti skirtinga. Automobilių gamintojai teigia, kad galima važiuoti, jei atidarius dureles į saloną nepatenka vandens. Žinoma, greitis negali būti didesnis nei 20 ar 30 km/val. Jeigu jaučiate, kad vanduo gali kilti aukščiau durelių slenksčio, rekomendacija vienareikšmiška – geriau nevažiuoti“, – patarė VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas.
Dyzelinių automobilių vairuotojai turėtų būti atsargesni
To paties universiteto darbuotojas – doc. dr. Saulius Nagurnas savo kolegai antrino – važiuojant apsemtu keliu ragino neskubėti. Anot mokslininko, greitis gali padidinti variklio hidraulinio smūgio riziką. Ji dar didesnė dyzelinių variklių automobiliams, nes jų suspaudimo laipsnis yra aukštesnis nei benzininių.
Mokslininkas aiškino, kad į įsiurbimo kolektorių patekęs vanduo gali sulankstyti variklio švaistiklį, pažeisti stūmoklį. Norint pašalinti šiuos gedimus, tektų gerokai patuštinti piniginę – remontas kainuotų keletą tūkstančių litų.
„Variklio taisymo kaina priklauso nuo automobilio, nuo jo konstrukcijos, nuo pagaminimo metų, nuo to, kokie elementai suniokoti. Vanduo gali užpilti automobilio variklio valdymo bloką. Tada automobilis sustos, bet blokas gali išdžiūti arba jį reikia pakeisti“, – kalbėjo S. Nagurnas.
Jis teigė, kad variklio hidraulinis smūgis – kraštutinis ir pats rimčiausias atvejis. Tai ne vienintelė problema: vanduo gali pažeisti generatorių, užpilti elektros įrangą, sugadinti akumuliatorių.
Mokslininko žodžiais tariant, automobilio problemos pasijunta iš karto, o pasireiškus gedimui, „reikia raitotis kelnes“. Anot pašnekovo, jei apsemtas kelias pravažiuotas, o automobilis nestreikuoja, už nugaros likęs vanduo kelionės nebesugadins.
Vanduo sumažina stabdymo efektyvumą
Kertant apsemtą ruožą, anot S. Nagurno, greitis gali pridaryti rimtų problemų, nes sukilęs vanduo gali apsemti jam jautrias detales: „Didžiausia bėda yra automobilio greitis. Greit važiuojant sukeliamas vanduo, kuris pasiekia įsiurbimo kolektorių. Konkrečios vandens lygio ribos nėra – gal toje baloje yra dar kažkokia duobė. Daug kas priklauso nuo automobilio prošvaisos.“
Pašnekovas pažymi, kad siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo, išvažiavus iš apsemto kelio ruožo būtina pradžiovinti stabdžių trinkeles. Priešingu atveju, jei staiga prireiktų stabdyti, stabdžių efektyvumas būtų sumažėjęs, dėl to gali nepavykti išvengti avarijos. Stabdžių trinkelės išdžiūsta greitai, tereikia lėtai važiuojant daug kartų švelniai spausti stabdžių pedalą.
Draudimo bendrovės ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo kasko draudimo skyriaus vadovė Asta Andriukaitienė teigė, kad jos atstovaujamoje įmonėje transporto priemonę draudžiant kasko draudimu, vairuotojams suteikta galimybė sudaryti draudimo sutartį, pagal kurią bus atlyginta vandens padaryta žala. Ne išimtis ir vienas brangiausiai kainuojančių gedimų – variklio hidraulinis smūgis.
Draudimo ekspertė mano, kad vairuotojams apsemti keliai kelia rimtų problemų. Pasak jos, vien Vilniuje yra nemažai vietų, kurios po smarkios liūties tampa „sunkiai arba visai nepravažiuojamos“.
