Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius tikino, kad tiksliai įvardyti perdarytų automobilių, Vakarų valstybėse vadinamų „mirties mašinomis", per metus sukeliamų avarijų skaičių praktiškai neįmanoma. Vis dėlto pašnekovo atstovaujamai įmonei su tokių transporto priemonių vairuotojais susidurti yra tekę.

Draudimo specialistas aiškina, kad įvykus rimtai avarijai, nelegaliai perdarytų automobilių vairuotojams ir keleiviams išlikti gyviems tikimybė sumažėja: „Avarijos metu tokia transporto priemonė bus praradusi deformavimosi savybes, kurios buvo numatytos gamintojo, siekiant apsaugoti vairuotoją ir keleivius. Taip pat joje gali nebūti kitų saugos sistemų (saugos oro pagalvių, diržų įtempiklių), kurios įvykio metu užtikrina saugumą."

Bendrovės „Transporto studijos" ekspertas Ramūnas Vėlavičius neneigia, kad perdirbtos transporto priemonės pavojų kelia ne tik jų vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau pažymi, kad „patobulintus" automobilius techninės apžiūros specialistams nustatyti nėra lengva - netinkami remonto požymiai profesionaliai užmaskuojami.

Vienintelė galimybė - ardyti įtartiną automobilį

„Suprantama, jeigu apžiūros metu negali identifikuoti ir negali nustatyti netinkamo remonto požymių, nėra pagrindo fiksuoti trūkumų. Jeigu elementas yra suremontuotas, nušlifuotas, perdažytas - išoriškai tu jo niekaip nepastebėsi. Mes esame linkę kalbėti apie kėbulo detales, bet yra ir kitų remonto atvejų - saugos oro pagalvių nesumontavimas, imituojančių komponentų įrengimas. Tokio dalyko nei techninė apžiūra, nei servisas, prisijungęs kompiuterinę įrangą, nenustatys. Šitą defektą galima identifikuoti tik atliekant ardymo darbus, kitą kartą gali tekti net pačią detalę išardyti", - atskleidė R. Vėlavičius.

Jis teigė, kad įtartinų automobilių išardymas padėtų identifikuoti netinkamai atliktą remontą. Taip pat pridūrė, jog supjausčius transporto priemonės kėbulą, neaišku, kas turėtų atlyginti nuostolius?

Perdaryti žibintai gali sukelti avariją

Pasak pašnekovo, ne kiekvienas vairuotojas pajėgus perdirbti savo automobilį - dažniausiai tai padaro autoservisai. „Transporto studijos" ekspertas pažymėjo, kad ne visos transporto priemonių remonto įmonės dirba legaliai. Autoservisai, kurių veikla prieštarauja teisės aktams, turėtų būti baudžiami.

R. Vėlavičius bausmėmis apsiriboti nerekomenduoja, siūlo pasitelkti socialines akcijas, kurios padėtų didinti vairuotojų sąmoningumą.

„Populiaru pakeisti žibintus, įrengti specialų apšvietimą, padidinti variklio galią, naudoti platesnes, nei gamintojo numatyta, padangas. Nelegalių žibintų naudojimas leidžia manyti, kad už tai nėra pakankamai griežtai baudžiama - nėra intensyviai kovojama su tokiais netikusiais perdirbimais. Jeigu techninės apžiūros metu nustatomi neleistini pakeitimai ar netinkamo remonto požymiai, kol jie nebus ištaisyti, vairuotojas teigiamos apžiūros išvados negaus", - teigė R. Vėlavičius.

Vyras įsitikinęs, kad perdarytas kėbulas keičia automobilio valdymo savybes - transporto priemonė kelyje gali būti sunkiau valdoma, trūkčioti.

„Transporto studijos" eksperto žodžiais tariant, nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis būna sunku, todėl dažniausiai fiksuojama, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, į transporto technines savybes dažniausiai neatsižvelgiama: „Nelegalūs žibintai gali apakinti kitus eismo dalyvius. Jei dėl to įvyks avarija, kaltas liks tas, kuris į kažką atsitrenkė, o tikrasis kaltininkas važiuos ir nuvažiuos."

R. Vėlavičius nesupranta, kodėl žmonės į savo saugumą žiūri pro pirštus. Anot jo, neapdairumas gali brangiai kainuoti: „Kartais ant prietaisų skydelio, po kuriuo slepiasi saugos oro pagalvės, sumontuojami mobiliojo telefono laikikliai, kvepalų buteliukai. Išsiskleidžiant oro pagalvei dėl to galima susižaloti. Laikiklis trinktels į kaktą - gali liūdnai baigtis."

Remontuoti daužtus automobilius - pigu, bet nesaugu

Lenktynininkas Vytautas Švedas mano, kad siekiant grožio apdirbti automobilį galima, bet tai padaryti saugiai, kaip gamykloje, nepavyks. Jis pataria nepasitikėti „auksarankiais" meistrais, nes jie, perdarydami transporto priemonę, gali padaryti nemažai žalos. Vyras sako, kad kol kas „grandioziniams remontams sąlygų nėra".

Lenktynininko įsitikinimu, iš Vakarų Europos parsivežtus daužtus automobilius eksploatuoti nėra saugu: „Dažniausiai lietuviai iš Europos atsivežtiems trenktiems automobiliams, kurių negalima sutaisyti paprastuoju būdu, ieško „donorų". Nenaudodami daug lėšų bando susitvarkyti tą automobilį. Dažnai tokios mašinos parduodamos. Turbūt dauguma pirkėjų, sužinoję mašinos istoriją, priimtų kitokį sprendimą. Tai yra pigiausias, bet ir nesaugiausias būdas. Darant pigiai - aukojamas saugumas ir atsparumas gniuždymui."

V. Švedas patikino, kad performuoto automobilio vairuotojui patekus į avariją, tikimybė rimtai susižeisti bus didesnė. Anot jo, kartą pažeista transporto priemonės vieta, visam laikui praranda atsparumą: „Sakoma, kad žaibas į tą pačią vietą du kartus netrenkia. Tačiau jeigu įvyks dar viena avarija, ir jeigu nukentės būtent defektą turinti vieta, tikimybė patirti sužalojimus bus gerokai didesnė."