Lietuvos keliuose nyksta „juodosios dėmės“

Per penkerius metus Lietuvos keliuose išnyko maždaug 200 „juodųjų dėmių“. Tokius skaičius pateikianti Susisiekimo ministerija teigia, kad eismo saugumas didėja dėl avaringų ruožų pertvarkos, o šiais metais žadama atsigręžti ir į gyvenviečių saugumą. Domimės, kiek šiais metais bus lėšų kelių kokybei ir eismo saugumui gerinti ir ar pakaks jų užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti.

„Pavasarį prasideda kelininkų darbo sezonas. Šiandien pradedame Lydos plento rekonstrukciją“, – prieš keletą savaičių savo „Facebook“ profilyje Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis paskelbė apie šiųmetę kelių rekonstrukcijos pradžią.

Šią žinią komentatoriai įvertino įvairiai. „Visi pinigėliai aplinkui sostinę, o provincijoje gyvena ne žmonės, tik kai rinkimai artėja, tai atsimena“, – lėšų paskirstymu skundėsi internautas.

Kitas interneto vartotojas išreiškė susirūpinimą dėl rekonstrukcijos skaidrumo: „Ministre, būtinai pats patikrinkite ar ne per mažai medžiagų naudojama ir likučio niekas nepasisavina! Po to juk duobės atsivers, kaip kokiam Kaune.“

„Reikia tą ruožą tvarkyti, nes baltarusiai seniai susitvarkė, ir be ES lėšų“, – nuomonę išsakė dar vienas komentatorius.

Finansavimas gali būti mažesnis

Remiantis Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet į kelius bus investuota maždaug 1,2 mlrd. Lt. Iš valstybės biudžeto keliams ketinama atseikėti 916 mln. – ketvirtadalis šios sumos atiteks Savivaldybių kelių priežiūrai. Europos Sąjungos parama keliams šiemet sieks maždaug 270 mln. Lt. Pernai kelių būklei gerinti buvo skirta 1,19 mlrd. Lt suma.

Kelių remonto ir tiesimo finansavimas šiemet beveik toks pat kaip ir praėjusiais metais. Vis dėlto Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas atskleidžia, kad finansavimo krepšelis keliasdešimt milijonų gali būti mažesnis – jei metų viduryje biudžetas bus koreguojamas, yra tikimybė, kad finansavimo dydis gali keistis.

Susisiekimo ministro E. Masiulio teigimu, pernai į kelius buvo investuota mažiau nei buvo suplanuota metų pradžioje.

Prisiminė gyvenvietes

Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad pagrindiniai šalies keliai pastaraisiais metais sulaukė nemažo finansavimo, todėl manoma, kad jų būklė yra pakankamai gera. Dėl tos priežasties ministerija šiemet pasirengusi didesnį dėmesį skirti rajoniniams keliams, einantiems per nedideles gyvenvietes. Pasak E. Masiulio, jų būklė yra pati prasčiausia.

„Atsižvelgiant į didesnį eismo pavojų gyvenvietėse, kurias kerta valstybinės reikšmės keliai, šiais metais 10 projektų bus skirta greičio mažinimo priemonėms įrengti. Ties tokiomis gyvenvietėmis numatoma įrengti specialius kelio trasos iškreivinimus, saugos saleles, greičio mažinimo kalnelius, kelio ženklus.

Be to, gyvenvietėse ir avaringuose kelių ruožuose planuojama įrengti greičio matavimo prietaisus su informaciniais ekranais bei apšvietimą, panaudojant saulės baterijas“, – skelbia ministerija.

Ar užteks lėšų sumanymams įgyvendinti?

Kelių būklės gerinimo finansavimo krepšelis jau suformuotas, tačiau ar pavyks gauti visas numatytas lėšas – neaišku. Neatmetama tikimybė, kad metų viduryje, peržiūrint biudžetą, kelių finansavimas gali kisti. Nepaisant to, Susisiekimo ministerijos užmojai – platūs.

Ministerija, įgyvendindama eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo etapą, šiemet prioritetą ketina teikti pavojingų sankryžų rekonstrukcijai. 2012 – 2013 m. valstybinės reikšmės keliuose numatoma tvarkyti 32 pavojingas sankryžas, taip pat planuojama nutiesti bei rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takus, atskiruose kelių ruožuose įrengti apšvietimą, įdiegti greičio mažinimo priemones, įrengti atitvarus.

Maža to, deklaruojama, kad šiemet bus tęsiama švietėjiška veikla – planuojama tęsti sėkmingus projektus „Saugokime vieni kitus kelyje“ (vykdoma kartu su Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijomis ir Policijos departamentu) bei „Eismo saugumas bendruomenėse“.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rudenį žadama baigti Jakų žiedinėje sankryžoje, prie Klaipėdos, statomas estakadas Palangos ir Kauno kryptimis. Po rekonstrukcijos sankryža taps trijų lygių, taip pat bus atnaujinta ir naujai nutiesta 4,54 km kelio, 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengtas apšvietimas.

Keturiuose magistralės A1 ruožuose (iš viso 25 km) bus rekonstruojama kelio danga, tarp sostinės ir Kauno ketinama pastatyti dvi požemines pėsčiųjų perėjas.

Šiais metais planuojamas trečiasis magistralės ruožo per Grigiškes etapas – ketinama rekonstruoti daugiau kaip 4 km kelio ruožą, įrengti jungiamąjį kelią, tiltą, dviračių taką. Tiesa, darbai prasidės tik tokiu atveju, jei visuomenės poreikiams pavyks paimti žemę.

„Siekiant apsaugoti miestus nuo tranzitinio transporto eismo, bus tiesiami keturi aplinkkeliai. Sostinėje tęsis vakarinio aplinkkelio ir išorinio pietinio aplinkkelio darbai. Rekonstruojant kelią Radviliškis–Šiauliai, bus baigtas tiesti Kairių miestelio aplinkkelis. Kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda numatoma pradėti tiesti Priekulės aplinkkelį. Pirmame etape bus tiesiamas 6,5 km aplinkkelio ruožas, rekonstruojamos 3 sankryžos, 3 tiltai, diegiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės“, – teigiama pranešime.

Avaringų vietų kasmet mažėja

Susisiekimo ministro patarėjas M. Čerkauskas atkreipia dėmesį į „juodąsias dėmes“. Jo žodžiais tariant, tai 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės.

Ministro patarėjas sako, kad ne pirmus metus tęsiama avaringų ruožų pertvarka leido sumažinti jų skaičių. Jo žiniomis, Lietuvoje per penkerius metus išnyko maždaug 200 „juodųjų dėmių“ – šiemet jų yra 58.

„Iki šiol daugiausia „juodųjų dėmių“ yra likę kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože, tarp Šilutės ir Klaipėdos. Kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože, tarp Kauno ir Jonavos bei magistralėje „Via Baltica“, ypač tarp Marijampolės ir Kalvarijos“, – avaringiausius kelio ruožus vardijo Susisiekimo ministro patarėjas.

Jis tikino, kad avaringose vietose, kurių artimiausiu metu nenumatyta rekonstruoti, bus pasitelktos greito poveikio eismo saugumo priemonės: greitį mažinantys įrenginiai, švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos.

„Pavyzdžiui, kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas, diegti kitas eismo saugos priemones. Ateityje saugesnį ir patogesnį eismą padės užtikrinti šiemet pradedamas tiesti Priekulės aplinkkelis“, – teigė Susisiekimo ministras E. Masiulis.

Pažymima, kad 2012 – 2013 m. ties Pasvaliu bus rekonstruojamas maždaug 13 km ilgio „Via Baltica“ kelio ruožas.

Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Draudimo produktų vadovas Anicetas Urbonas Lietuvos kelių infrastruktūrą vertina patenkinamai.

Jis pabrėžė sunkiasvorių transporto priemonių grėsmę: „Avaringumui kažkiek įtakos turi netvarkingi duobėti kelių ruožai, tačiau ypatingą reikšmę turi kelių plotis, t.y. nepritaikyti dideliam sunkiasvorių transporto priemonių srautui (pavyzdžiui, „Via Baltica“, „Kalvarija“). Tuose kelių ruožuose itin daug sunkiasvorių transporto priemonių patenka į eismo įvykius.“