Šiuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės renovacijai nesiryžta dėl daugelio priežasčių: vieni netiki renovacijos efektyvumu ir nauda, kiti prisibijo tariamai painios ir sudėtingos darbų eigos, treti mano, kad darbai bus nekokybiški ir laukiamos naudos neatneš. Visgi neretai šios baimės yra perdėtos ir yra ne kas kita, o vis dar populiarūs mitai, kuriuos būtina išsklaidyti.
Sąskaitos – perpus mažesnės
Vienas iš dažniausių mitų – esą daugiabučių renovacija neduoda naudos, apie kurią kalbama. Esą po atnaujinimo energijos sutaupymai yra mažareikšmiai ar labai nedideli. Esą neverta stengtis, nes sąskaitos už šildymą vis tiek bus pakankamai didelės.
Šį mitą vienu mostu sugriauna Anicetas Paulikas – pirmojo Lietuvoje namo, atnaujinto pagal iniciatyvą JESSICA, Plungėje esančios Vaišvilos g. 9-ojo daugiabučio, bendrijos pirmininkas.
Pasak A. Pauliko, namas renovuotas kompleksiškai: atnaujintos šildymo ir karšto vandens sistemos, pakeistos langų ir lauko durys, įstiklinti balkonai, apšiltintas stogas, fasadinės sienos, rūsio perdanga, cokolis, balkonų lubos ir grindys. Rezultatas kalba pats už save: po modernizavimo namo suvartojamos energijos sąnaudos sumažėjo net 58 proc.
Bendrijos pirmininkas kloja ant stalo sąskaitas už šildymą. Aiškėja, kad jau praėjusį sezoną, kai visi atnaujinimo darbai dar net nebuvo baigti, vyras mokėjo gerokai mažiau nei 2009-2010 metų sezone. Plungiškio sąskaitose fiksuojamas ne tik suvartotos energijos kiekis, tačiau ir vidutinė mėnesinė oro temperatūra. Pavyzdžiui, spalio mėnesį ji svyravo apie 7 laipsnius šalčio. Tačiau už šildymą sumokėtos sumos skiriasi daugiau kaip du kartus.
„Kalbos, kad po renovacijos už šildymą mokama ne ką mažiau nei iki jos, yra tikrai nepagrįstos. Patys įsitikinome, kad modernizavimas sąskaitas už šildymą gali sumažinti perpus ar net dar daugiau“, - santūriai dėsto A. Paulikas.
Tokių pirmininkų kaip jis, galinčių patvirtinti, jog gyvenimas atnaujintame name yra perpus pigesnis nei „kiaurame“, kuris švaistyte švaisto šilumą – ne vienas ir ne du, o dešimtys ir net šimtai.
Praktika ir statistika nemeluoja
„Dažnai žmonėms yra sakoma, kad „nerenovuokite būsto, nes po jo modernizacijos šilumininkai vis tiek pakels kainas ir teks mokėti tiek pat ar dar daugiau. Tačiau praktika ir ja grįsti statistiniai duomenys apie renovacijos naudą rodo visai ką kita. Sovietmečiu statytuose blokiniuose daugiabučiuose po modernizacijos šilumos energijos suvartojimas sumažėja 2, 2,5 ar net 3 kartus“, - tvirtina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak jo, yra paprastas fizikos dėsnis: kuo didesnė namo varža, tuo geriau jame sulaikoma šiluma. Jei varža yra nedidelė, o skirtumas tarp aukštos temperatūros (daugiabutyje) ir žemos temperatūros (lauke) yra didelis, tuomet šiluma intensyviau „išeina“ į lauką. Taigi patiriami didžiuliai šilumos nuostoliai. Šie nuostoliai ypač dideli stalininės statybos dviejų aukštų daugiabučiuose. Namo varžą galima padidinti tik apšiltinus pastatą.
„Dar žmonės yra klaidinami, esą geriau atsijungti nuo centrinio šildymo bei rinktis kitus šildymo būdus, pavyzdžiui, geoterminį. Tačiau pamirštama pridėti, kad tokį šildymo būdą gali turėti tik su naujomis technologijomis pastatytas namas. Tokių namų (naujos statybos su tinkamu apšiltinimu ar renovuotų senų, statytų iki 1990 metų) yra tik 1000 iš 17 tūkstančių Lietuvoje pastatytų daugiabučių, kurie turi centrinį šildymą“, - tvirtina LŠTA vadovas.
V. Stasiūnas pastebi, jog neretai skeptiškai į daugiabučių renovaciją žiūri senyvo amžiaus žmonės. Jie mano, kad neverta prisidėti prie namo modernizavimo, nes esą vis tiek liko nedaug gyventi, tad neverta išlaidauti ir vargintis. „Tačiau būstas juk liks vaikams, anūkams ar giminėms. Juk reikia pasirūpinti ir jais. Pagaliau patys potencialūs paveldėtojai, pretenduojantys į būstą, galėtų padengti atnaujinimo kaštus“, - svarsto V. Stasiūnas.
Ar verta šildyti kiaurus namus?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas, ekspertas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius įsitikinęs, jog mitus sukelia ir palaiko faktas, jog žmonės neturi reikiamos ir tikslios informacijos. „Negatyvi ir, sakyčiau, tikrai neobjektyvi vyraujanti nuomonė dėl modernizavimo atsispindi žiniasklaidoje. Ekonomistai ar šiaip žmonės iš kažkur televizijos laidose svarsto, ar renovacija reikalinga, tačiau jie nesiremia nei faktais, nei atliktais tyrimais, neturi specifinių žinių“, - sako Č. Ignatavičius.
Jo atsakymas į klausimą, ar verta modernizuoti daugiabutį – paprastas palyginimas. „Tarkime, jeigu aš pirkčiau vandenį ir jį laikyčiau inde, kurio dugnas kiauras, manau, niekas manęs nesuprastų ir laikytų mažų mažiausiai keistuoliu ar net silpnapročiu. Tad aš norėčiau paklausti, ar verta šildyti kiaurus namus? Ar verta iš namo šilumą leisti pro nesandarius langus ir sienos plyšius? Su senais daugiabučiais taip jau yra, kad nemaža dalis šilumos išeikvojama tiesiog veltui. Pagal sovietinius statybos standartus, taip ir turėjo būti. Tačiau juk gyvename kitais laikais“, - primena ekspertas.
Č. Ignatavičiaus teigimu, išsivysčiusiose šalyse žmonės už šildymą moka iki 10 procentų savo gaunamų pajamų. Tuo tarpu Lietuvoje pasak jo, išlaidos šildymui sudaro nuo 35 iki 100 procentų žmogaus ar šeimos biudžeto. „Tai paprasčiausiai nenormalu“, - neabejoja ekspertas.
Jis pabrėžia, jog dideli suvartojamos šilumos kiekiai labiau teršia aplinką. „Turime galvoti ne tik apie save, bet ir apie mūsų jaunąją kartą: vaikus, anūkus. Renovacija prisideda ir prie sveikesnės aplinkos. Gydytojai konstatuoja, kad žmonės modernizuotuose namuose mažiau serga, nes butuose laikosi normali temperatūra bei reikiamas drėgmės kiekis. Sumažėja anglies dvideginio kiekis, todėl žmonės geriau išsimiega. Pagaliau renovuoti namai ir estetiniu architektūriniu atžvilgiu išvaizdesni“, - naudą ir privalumus vardija Č. Ignatavičius.
Baimės dėl paskolų nepagrįstos
Nemažai mitų susiję ir su paskolas renovacijai teikiančiais bankais. Ne kartą su tuo susidūrę jų atstovai tvirtina, kad baimintis nėra ko, nes valstybė pasirūpino visais reikiamais saugikliais.
„Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslu skyriaus vadovė Rita Brigmanė, tvirtina, jog vienas ių dažnesnių mitų – esą atnaujintų namų gyventojams išlaidos padidės, nes reikės mokėti ir už šildymą, ir grąžinti daugiabučio namo atnaujinimo paskolą. „Tai galėtume paneigti paprastu pavyzdžiu: jei gyventojas už šildymą mokėjo 400 litų per mėnesį, o po modernizacijos padidėjęs namo energetinis efektyvumas leis sutaupyti 40 proc. energijos, tai ir bankui mokama suma būtų ne didesnė ar nežymiai didesnė, negu gyventojas sutaupo mokėdamas už šilumą, šiuo atveju – 160 litų“, - sako R. Brigmanė.
Kitas gajus mitas – esą butų savininkams gali tekti mokėti paskolos įmokas už socialiai remtinus ar nemokius kaimynus. „Swedbank“ atstovė pabrėžia, kad kiekvienas kredito gavėjas yra atsakingas ir moka tik jam tenkančią paskolos ir palūkanų dalį. Kaimynams nereikia mokėti už kitų skolas. O pagal iniciatyvą JESSICA teisę į būsto šildymo kompensacijas turintiems gyventojams valstybė padengia paskolos ir palūkanų įmokas.
Kartais, pasak R. Brigmanės, žmonės bijo, kad paskolos grąžinimas prasideda dar neužbaigus namo modernizavimo darbų. „Swedbank“ atstovė užtikrina, jog kol vykdomi namo atnaujinimo darbai, kredito gavėjai moka tik palūkanas, kurios skaičiuojamos tik nuo tos paskolos sumos, kuri išmokėta už atliktus darbus.
„Užbaigus namo modernizavimo darbus, pradedama grąžinti paskola. Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką bankas pateikia kiekvienam kredito gavėjui. Grafike nurodytos mėnesio įmokos paskirstomos taip, kad kiekvieną mėnesį mokėtina bankui suma yra vienodo dydžio ir nesikeičia visu paskolos grąžinimo laikotarpiu“, - aiškina R. Brigmanė. Ir priduria, jog kredito gavėjai, norėdami iš anksto grąžinti kreditą ar jo dalį, gali tai padaryti bet kada: jokie papildomi mokesčiai jiems nebus skaičiuojami.
