Klaipėda, trečiasis pagal dydį ir seniausias Lietuvos miestas. Jis įsikūrė Danės upės žiotyse, kur Kuršių marios įsilieja į Baltijos jūrą. Per miestą teka trys upės: Danė, Smeltalė ir Kretainis. Uostamiestis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1252 m. Memelburgo vardu.
Mieste – 60 gyvenamųjų rajonų
Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala, čia yra tarptautinė jūrų perkėla.
Miestas pradėjo kurtis nuo Danės upės žiočių, kairiajame upės krante įsikūrė Klaipėdos senamiestis. XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas.
Istorikų teigimu, tokį gatvių išsidėstymą lėmė tai, kad miestas buvo ne kartą sudegintas.
Miestą saugoję apsaugininkai iš pilies turėjo matyti miestą kiaurai, jog kilus pavojui, galėtų pasitraukti ir jį sudeginti.
Istoriškai prie Kuršių marių kūrėsi Smeltės rajonas, o dešiniajame krante susiformavo Naujamiestis, į šiaurę nuo jo, prie jūros kūrėsi Giruliai. O Kuršių Nerijos pusėje susiformavo Smiltynė.
Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.
2001 metais Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino 60 miesto gyvenamųjų rajonų.
Tačiau stambiausi iš jų – Alksnynė, Baltijos prospekto rajonas, Bandužiai, Debrecenas, Giruliai, Laukininkai, Mažasis kaimelis, Tauralaukis, Miško kvartalas, Pempininkai, Kauno gatvė, Rumpiškė, Senamiestis, Sendvaris, Smiltynė, Vitė, Vingio, Vėtrungė, Žardė ir Žvejybos uostas ir kiti.
Kainą lemia geografija
Klaipėdiečiai įpratę minėti kelis bendrinius šių rajonų pavadinimus.
Tačiau dabar šis mikrorajonas virto prabangių privačių namų kvartalu, prieš keletą metų čia buvo baigti statyti keli daugiabučiai, įsikūrė visa eilė kotedžų.
Kiek piečiau, dešiniajame Danės krante, įsikūręs Mažasis kaimelis. Mikrorajonas virto prestižiniu, ėmus kurtis privatiems namams. Nors čia tebestovi keli daugiabučiai.
Prestižiškiausiu daugiabučių namų kvartalu uostamiestyje laikomas į pietus nuo Mažojo kaimelio besidriekiantis Miško kvartalas.
Miško kvartale dominuoja plytiniai 5-12 aukštų daugiabučiai namai. Tai prestižinis miesto rajonas, kadangi yra arti miesto centro. Iš jo nesudėtinga net ir pėsčiomis pasiekti pajūrį. Nuo šio kvartalo driekiasi per mišką vedantys dviračių takai.
Tačiau daugelyje šių namų esantys butai kiek didesnę vertė nei kitose vietose išlaiko ne dėl pastatų būklės, o dėl rajono geografijos.
„Pagal senąją programą, nuo 2004-ųjų Klaipėdoje renovuota 40 gyvenamųjų namų (plačiau apie tai - www.atnaujinkbusta.lt). Žmonės neskuba ir baiminasi. Gyventojai vis dar nesupranta, kad jie investuoja į savo turtą ir tuo kelia jo vertę“, – tikino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Šimonis.
Žiemos šalčių neatlaikydavo
Centrinėje miesto dalyje, kur pastatų būklė taip pat yra sudėtinga, namo renovacijos ėmėsi tik vadinamajame Sportininkų gatvės rajone esantis vienas namas.
„Malūnininkų gatvėje, dar Stalino laikais statyto pastato būklė buvo itin prasta. Šaltomis žiemomis gyventojai kentėdavo dėl vandentiekio ir šildymo trasų avarijų. Namo bendrija pradėjo renovaciją pagal naująją būsto renovacijos programą JESSICA. Tai kol kas vienintelis pagal šią programą renovuojamas namas Klaipėdoje“, – sakė E.Šimonis.
Namai išdėstyti stichiškai
Pietinė miesto dalis yra ribojama dviejų faktorių – Kuršių marių ir geležinkelio linijos. Kadangi mikrorajonai buvo statomi palaipsniui įsisavinant teritorijas, ši miesto dalis skaidoma į dvi dalis, kur savotiška riba galėtų būti įvardijamas Baltijos prospektas. Pirmoji šio miesto dalis yra arčiau centro ir joje gatvių tinklas ir užstatymo fragmentai buvo suformuoti dar 1945 metais.
Antroji pietinės miesto dalies zona yra tipiškas sovietmečio produktas. Kuris atpažįstamas iš stichiškai išdėstytų daugiabučių. Jų būklė yra gana prasta.
Sovietmečiu suformuoti Alksnynė, Baltijos prospekto rajonas, Bandužių, Debreceno, Pempininkų, ar Vėtrungės, Žardės ir Žvejybos uosto rajonai negali pasigirti itin geros kokybės daugiabučiais.
Akis bado kiauros siūlės
„Tuo laiku tai buvo vienintelis renovuotas namas. Tik po to renovacijai ryžosi vieno Smiltelės gatvės namo bendrija. Ne taip seniai buvo baigta rekonstrukcija vieno Panevėžio gatvės namų. Šiuo metu renovuojamas Miško kvartalo vienas namas“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Būsto ir energetikos skyriaus vadovas Algis Gaižutis.
Pasak specialisto, sudėtinga situacija yra Kauno ir Debreceno gatvių kvartale. Beveik visi daugiabučiai turi vieną bėdą – nesandarias siūles.
„Blokiniuose namuose tokios problemos pasireiškia greičiausiai. Kiek jas betaisytum, tai tik laikinas problemos sprendimo būdas. Norint ją išspręsti, reikia pilnai jas užtaisyti, apšiltinti ir sienas uždengti nauja danga“, – aiškino A.Gaižutis.
Tokio pobūdžio bėdas jaučia daugybė uostamiesčio daugiabučiuose gyvenančių klaipėdiečių.
Lengviau susitari mažos bendrijos
Iš dalies namo renovacijos pagal būsto renovacijos programą JESSICA ėmėsi ir vienas Baltijos prospekto namas. „Pagal naująją programą dar vienas namas ims sienas šiltinti Kretingos gatvėje“, – tikino E.Šimonis.
„Renovacijos idėja iš tiesų judėjo labai vangiai. Didžiausia bėda – įtikinti gyventojus jai pritarti. Pastebime, kad mažesni namai, kur yra tik keletas butų, lengviau susitaria ir priima vieningą sprendimą. Ten, kur daugiabučius sudaro kelios dešimtys butų, kyla nesutarimai“, – aiškino specialistas.
Pasikeitus renovacijos sąlygoms, uostamiestyje šis procesas po truputį pradeda atsigauti.
„Naujoji JESSICA programa leis nesibaiminti dėl kylančių bankų palūkanų. Nors valstybės paskola numatyta mažesnė, tačiau atsirado galimybė gauti paskolą su fiksuota 3 proc. palūkanų norma. O socialiai remtiniems asmenimis, kurie gauna kompensacijas už šildymą renovacijos išlaidos visiškai padengiamos“, – tikino E.Šimonis.
Klaipėdos regione – 16 naujų projektų
E.Šimonio teigimu, iki lapkričio pabaigos Klaipėdoje buvo užregistruota 10 naujų projektų. „Tačiau kiti dar nepasiekė rangos darbų, dar tik ruošia projektus ir tvarko dokumentaciją. Renovacijos darbai daugelyje miesto vietų prasidės pavasarį“, – aiškino E.Šimonis. Dar 6 projektai bus pradėti Klaipėdos regione.
„Be gyventojų bendrijų, renovacijų ėmėsi ir namus administruojančios įmonės“, – sakė E.Šimonis. Pasak E.Šimonio, pagal renovacijos mastus, Klaipėda galėtų atsidurti tik 3-4 vietoje tarp didžiųjų šalies miestų.
„Miško kvartale renovuojami 4 namai, penktame name dėl kilusių ginčų darbai yra sustoję. Baltijos prospekto rajone renovuojami 4 namai. Kauno gatvės rajone taip pat baigiamas renovuoti gana didelis namas.“, – aiškino E.Šimonis.
Sudėtingiausia situacija, pasak specialistų, yra Klaipėdos senamiestyje, bei pietinėje miesto dalyje. „Vingio, Vyturio, Laukininkų gatvėse galima rasti tik po vieną renovuotą namą. Procesas sunkiai juda. Statybininkų ir Naujakiemio gatvėse turime tik po du renovuotus namus“, – skaičiavo specialistas.
Šiuo metu paraiškas renovuoti pareiškė dviejų namų Vingio gatvėje bendrijos.
