Šiandien buvo gana įdomi diena. Beveik viskas normalizavosi – vėl pajutau energijos antplūdį, nekankino nuotaikų svyravimai. 6 ryte pabėgiojau, kaip ir priklauso. Puikus pozityvus startas. Dar kartą išnagrinėjusi ir pasikartojusi žaliavalgystės taisykles, padariau tą pačią išvadą – reikia kuo daugiau žalumynų, kad eksperimentas iš „karuselių“ virstų malonumo ir naudos deriniu.
Apsidžiaugiau radusi cadet kopūstą (garbanotasis lapinis kopūstas) ir negalėjau sulaukti, kada pagaliau paragausiu žaliojo kokteilio, apie kurio gydomąsias savybes tiek skaičiau.
Receptas labai paprastas: bananas, didelė sauja stebuklingojo kopūsto lapų, stiklinė vandens ir bet kokios uogos pagal skonį. Aš turėjau braškių. Viską pertrinti trintuvu. Išėjo neblogas kokteilis, nors aš ir nelabai juo susižavėjau, tačiau, įtikinusi save, kad esu teisingame kelyje į ramybę ir užsimiršimą, lengvai išgėriau litrą šio gėrimo. Skonis buvo toks neutralus, net rūgštokas, kad iškart užsinorėjau ko nors saldaus.
Įnikau į datules, tačiau laiku sustojau, prisiminusi, kad ne viskas, kas „žalia“ – naudinga. Vėliau suvalgiau tris bananus ir kriaušę. Viską suvalgiau tuo momentu, kai pajutau, kad netenku jėgų, ir kokią valandžiukę po to jaučiau jėgų antplūdį. Deja, tai buvo tik iliuzija ir aš vėl, kaip rašė A. Puškinas, likau prie sudužusios geldos.
Truputį vėliau nuotaika pagerėjo – tikriausiai tai viena iš tų krizių, apie kurias dažnai kalba ir rašo pradedantieji žaliavalgiai. Kaip paprastai, pamėginau atmesti negatyvą ir susikoncentruoti į tai, ką pasigaminsiu vakarienei. Galiausiai viskas baigėsi ašaromis.
Nuotaika bloga, į žalėsius negaliu net žiūrėti, ir kelias minutes net abejojau visa šita idėja. Pavargau. Visos mintys sukasi apie žaliavalgystę. Labiausiai kankina klausimas – kas ne taip? O juk pati žinau, kas ne taip – racione vis dar daug riešutų, t. y., riebalų, ir mažai žalumynų. Na, kiek gi jų reikia valgyti, kad nesikankinčiau, o mėgaučiausi?
Vakarienė
Namo grįžau vėlai – po 20-os val., alkana ir gedėdama prarasto entuziazmo. Stebėtinu greičiu susipjausčiau kalną salotų ir iškart jas suvalgiau. Galvoje vėl sukosi mintys apie duoną!
Salotas valgiau greitai, kad nuraminčiau alkį, tačiau malonumo nejutau. Žodžiu, priverčiau save suvalgyti tuos lapus, kaip vaikų darželyje mane versdavo valgyti žuvienę.
Galiausiai, nejuokais įsižliumbiau, tačiau šio emocinio momento neakcentuosiu. Pasakysiu tik, kad po kelių minučių nusiraminau ir pasigaminau mėgstamiausią desertą iš riešutų ir medaus. Tiesa, šįkart ribotą kiekį.
Visa savo esybe, mintimis ir siela jaučiu, kad reikalingi radikalūs pokyčiai, kitaip praėjus 30-iai dienų, visam laikui mesiu žaliavalgystę.
Nuo kitos savaitės gersiu kaip įmanoma daugiau žalių kokteilių. Jie padės numalšinti potraukį sunkiam maistui, tokiam, kaip, pvz., riešutai. Riešutus aš valgau vakarais ir tai, be abejonės, turi poveikį miego trukmei, kurios niekaip nepavyksta sumažinti.
Beje, visą šį laiką buvau įsitikinusi, kad reguliariai vartoju žalumynus, beveik kasdien salotose, tačiau nė nenutuokiau, kad jei žalumynus nepakankamai kruopščiai sukramtome, jie nepatenkina mūsų maistingų medžiagų poreikio. Trumpai tariant, norint pakankamai sukramtyti ir įsisavinti žalumynus, reikia virsti karve.
Prieš šią metamorfozę vis dėlto išmėginsiu žaliuosius koktelius. Pagaliau man viskas pavyks, šįkart be variantų!
Aguročių humusas
100 g džiovintų pomidorų
1 agurotis
1 valg. šaukštas sezamo sėklų
1 skiltelė česnako
citrinos sulčių
aitriųjų paprikų pagal skonį
Visus produktus sumalkite trintuvu iki vienalytės masės. Valgykite su traškiomis daržovėmis, pavyzdžiui, paprikomis arba salierais.
