- Ar tiesa, kad vaikų ligos vis labiau suauga: t. y. jie kenčia nuo ligų, kurios anksčiau pasireikšdavo tik vyresnio amžiaus žmonėms?
Tikrai taip. Pas mus atveda vaikų, sergančių, pavyzdžiui, artritu ir kitomis sąnarių ligomis, kamuojamų nesibaigiančių peršalimo ligų – galima sakyti, visiškai be imuniteto. Žvynelinė, atopinis dermatitas, nesuvokiamos alergijos – be aiškios priežasties ir alergeno. Antsvoris – nuo kūdikystės! Aišku, kai tokios diagnozės (arba liga visai nenustatyta), tėvams tenka daug laiko praleisti poliklinikose, ligoninėse, ieškant priežasčių ir stebuklingų priemonių – dažniausiai tokiomis laikomi egzotiniai ar sunkiai gaunami vaistai. Juk kuo priemonė sunkiau gaunama, tuo ji turi būti efektyvesnė, ar ne?! O iš tiesų geri dalykai yra paprasti ir susiję su maisto ribojimu.
Dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugę, tik suaugusieji turi galimybę rinktis, o vaikai perima viską iš tėvų. Tai reiškia – piktnaudžiaujama mėsa, pieno produktais, saldumynais. Visu tuo, kas anksčiau būdavo ant stalo tik per šventes ar ypatingomis progomis. O šiandien šokoladas, tortai, dešrelės, sūris – duona kasdieninė. Ir dideliais kiekiais!
Pridėkime dar, kad maisto kokybė ne visada gera, jis prisotintas įvairių konservantų, emulgatorių, antibiotikų, hormonų, be to, vaikai mažai juda. Organizmo valymo sistema: kepenys, inkstai, storoji žarna nespėja atlikti savo funkcijų, į kraują patenka maisto makrodalelės ir imuninė sistema ima kovoti su tariamu agresoriumi kaip su virusu. Kova reikalauja aukų: žūsta limfocitai, išsiskiria labai stiprus fermentas, kuris pažeidžia silpniausias organizmo vietas. Ir nebūtinai tas, kuriose pasireiškia liga.
Pavyzdžiui, inkstų sutrikimas gali atsiskleisti stipriais odos bėrimais! Kalbant apie vaikus, viskas nutinka dar greičiau ir stipriau. Tai tėvų atsakomybė, nes trejų metų mažylis negali pasirinkti, ką, kada, kaip valgyti. Jeigu tėvų mityba bus taisyklinga, vaikai perims jų įpročius ir didelė tikimybė, jog ir suaugę jų laikysis, vadinasi, nesiskųs dėl antsvorio, mažiau sirgs. O dabar mes patys vaikystėje permaitiname vaikus, o paskui kremtamės, jog paauglystėje jie laikosi drastiškų dietų.
- Bet juk kokia vaikystė be tortų, saldainių, šokolado, kitų pasilepinimų?
Būtent – pasilepinimų, o ne smaguriavimų kiekvieną dieną. Vaikas (arba suaugęs) gali pasimėgauti skanėstais, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Argi tai labai didelis apribojimas?! Juk visada taip ir būdavo. Maistas – sezoniškas, skanėstai, kurie nėra labai sveiki, gaunami retai. Taip retai, kad organizmas puikiai su jais susidoroja, limfocitams neužkraunama jiems nebūdinga funkcija. Juk užtenka ligų, kurios užklumpa netyčia, užtenka traumų, kam dar provokuoti jas ir sąmoningai sau kenkti netaisyklinga mityba, o paskui gydyti jos padarinius cheminiais vaistais ir dar labiau gadinti sveikatą? Argi bet koks maistas vertas to, kad paaštrėtų žvynelinės simptomai, o juos reikėtų gydyti hormonais?! Ypač kai pacientui dar nė dešimties metų nėra!
Tačiau nūdienos žmogus apribojimų nemėgsta. Piktnaudžiaujama mėsa, pieno produktais, kasdien į organizmą patenka radionuklidai, pesticidai, antibiotikai, kitos kenksmingos medžiagos. Rezultatas: sistema, vadinama žmogus, nepajėgia su visa šita ataka susidoroti. Inkstai, kepenys, storoji žarna nespėja išvalyti kraujo.
Maistas, leisdamasis žarnynu, nesuvirškinamas iki galo, prasideda dehermetinis žarnų sindromas: į kraują patenka ne maisto mikrodalelės, o nesuvirškintos makrodalelės. Imuninės sistemos angelai sargai – baltieji kraujo kūneliai – ima kovoti su jomis kaip su virusais, bakterijomis ar, sakykime, vėžio ląstelėmis! Susidūrę su netinkamais produktais, patekusiais į organizmą, limfocitai plyšta, sukelia kraujo uždegimą, kuris pasireiškia lėtinėmis ligomis.
Simptomai šaukte šaukia, jog organizme kažkas negerai. Kas – priklauso nuo genetinių polinkių, silpnos vietos, kurią paveldėjome iš tėvų ir protėvių ir, aišku, nuo pačių gyvenimo būdo ir mitybos.
- Kodėl nėštukės storėja?...
Kalba ne apie tą gražųjį pilvuko apvalumą, atsirandantį dėl natūralių priežasčių augant vaisiui. O apie nesveiką pūtimąsi, tynimą ir panašias bėdas. Jos, aišku, prasideda nuo garsiosios frazės: laukiesi, valgyk už du. Ir valgoma – už du, tris, keturis ir kas tik papuola po ranka. Tačiau dėl nesveiko storumo kaltos ne tik kalorijos. Toksinai, atsirandantys, kai maistas nesuvirškinamas, sulaiko vandenį (organizmas taip ginasi nuo apsinuodijimo). Atsiranda paburkimai, patynimai ir visos kitos problemos, lydinčios antsvorį: padidėjęs kraujospūdis, migrenos, odos bėdos, bronchinė astma (ką jau kalbėti apie tai, kad motinos bloga savijauta tiesiogiai veikia vaisių).
- Kuo dar kenkia chaotiška mityba?
Kai nesuvirškintas maistas nusileidžia į storąją žarnyną, jis kaupia toksinus. Vanduo iš storosios žarnos pasisavinamas į kraują, o jį valo kepenys ir inkstai. Šie organai užsiteršia patys. Vadinasi – gresia susirgti akmenlige. Ir – odos ligomis: bėrimais, žvyneline. Taip oda perima inkstų ir kepenų funkcijas valyti organizmą. Taigi ir gydyti reikia ne ją, o sutrikusią sistemą – žmogaus organizmą. Čia irgi lemiamas faktorius – sutvarkyta mityba.
Sakote: kur kepenys, o kur oda! Žarnyno problemos būna kaltos ir dėl kvėpavimo ligų. Spręskite patys: užterštas kraujas užteršia limfą (80 proc. limfoidinio audinio yra žarnyne). Ji – limfa – ieško būdų apsivalyti, o kadangi tokio paties audinio esama ir kvėpavimo takuose, valosi per juos. Kvėpavimo takai paburksta, žmonės (o ypač dažnai – vaikai) ima sloguoti, kosėti.
- Kas nutinka toliau?
Dažniausiai įveikti šiems simptomams skiriami vaistai. Pavyzdžiui, antibiotikai, kurie sukelia disbakteriozę – išnaikina ir gerąsias organizme gyvenančias bakterijas. Lengvai užpuola alergija, ligos tampa lėtinės, netoli ir iki bronchinės astmos. Bronchinės astmos, kuri gydoma hormonais. Vėl slopinami požymiai, rodantys, kad organizmas yra užterštas. Tas pats nutinka ir kitiems organams, pavyzdžiui, sąnariams. Ratas užsidaro.
Ką daryti?
1. Pirmiausia – išsiaiškinti, koks maistas tinka jūsų imuninei sistemai. Tik šitaip galima nustatyti slaptą ar uždelstą alergiją! Kas sukelia ūmią alergiją, žinome visi: suvalgei braškių ir po kelių minučių ištino lūpos. Tačiau tokia alergijos forma serga tik 3 proc. populiacijos. O slapta pasireiškia po kurio laiko, kaip lėtinė liga.
2. Nustačius alergiškus produktus ir eliminavus juos iš mitybos 2–6 mėnesiams (priklauso nuo ligos sunkumo ir formos), limfocitai nustoja žūti, kraujo uždegimas praeina, imuninė sistema stiprėja, požymiai, rodantys, jog organizmas užterštas, dingsta. Patys, be vaistų. Net sergant tokiomis ligomis kaip bronchinė astma ar artritai medikamentų nebereikia.
3. Labai svarbu moteriai (ypač jei ji dar tik rengiasi tapti mama) suvokti, jog jau tuo metu nuo jos mitybos stipriai priklauso vaikelio sveikata.
4. Jei būsimosios mamos kraujyje nebus toksinų, organizme nesikaups skysčių perteklius, nėštumo metu ji nepriaugs nereikalingo svorio, fiziologiškai priaugti kilogramai tirpte ištirps pagimdžius ir maitinant krūtimi.
5. Nevarginama „pašalinių reikalų“ imuninė sistema galės imtis to, kas jai ir skirta: kovoti su tikrais organizmo priešais: virusais, bakterijomis, vėžinėmis ląstelėmis. Vadinasi, jau vien dėl to būsite sveikesni jūs ir jūsų vaikai. Be cheminių vaistų ir operacijų gyventi galima – pakanka sutvarkyti mitybą. Ar pavyks – priklauso nuo jūsų.
