1. Žalias maistas yra maistingesnis nei apdorotas maistas.
Ne visuomet. Šviežios traškios salotos ir švieži vaisiai yra puiki mintis, bet tai tikrai nereiškia, kad viskas, kas užšaldyta, sudžiovinta ar išvirta, yra blogai. Be to, daugelyje žalio maisto produktų gali knibždėti nepageidaujamų bakterijų, o apdorojant maistą didelė jų dalis žūva.
Geriausi pavyzdžiai – konservuotose morkose absorbuojamo beta-karoteno yra daugiau nei šviežiose morkose, o šaldyti žirneliai organizmui gali suteikti daugiau vitamino C nei žirneliai, kurie kelias dienas buvo laikomi savose ankštyse. Pomidorai ir morkos antioksidantą karoteną išskiria tik virimo metu, taigi, žalios daržovės ne visuomet yra pats geriausias pasirinkimas. Be to, ar žinote, kad žalios bulvės yra nevirškinamos?
Tam tikrose pupose – pavyzdžiui, raudonosiose pupelėse – yra nuodingų junginių, kurie prieš valgant turi būti nuvirinami, o lenktasėklėse pupelėse yra cianido junginių, kurie pakankamai neišvirus, žmogui yra nuodingi.
2. Cukraus perteklius sukelia diabetą.
Ne, taip niekada nebūna, tačiau sergant diabetu išmintinga pereiti prie mitybos su mažai cukraus. Diabeto priežastis yra ne cukraus perteklius, o insulino trūkumas. Cukraus perteklius gali sukelti kitas su sveikata susijusias problemas, tačiau kaltinti jį diabeto skatinimu yra nesąžininga.
3. Praleisi valgymą – numesi svorio.
Vienintelis dalykas, kuris atsitiks, jei praleisite valgymą – jums labiau norėsis valgyti, o kūnas reikalaus persivalgyti, kad kompensuotų energiją, negautą per praleistą valgymą. Todėl kito valgymo metu suvalgysite daugiau nei reikia ir... priaugsite daugiau svorio, nei būtumėte gavę iš praleisto valgymo. Be to, dėl mitybos stokos metabolizmas sulėtėja, taip siekiant taupyti energijos likučius, todėl organizmas būna išvargęs, lėtas.
4. Konservantai yra blogi.
Ne visuomet. Pavyzdžiui, nitratai ir nitritai, naudojami apdorotos mėsos konservavimui, padeda apsaugoti produktus nuo mirtinų Clostridium botulinum bakterijų. Pelėsių inhibitoriai, naudojami dribsniuose, padeda apsisaugoti nuo potencialių kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti skrandžio vėžį, augimo. Yra kenksmingų konservantų ir maistinių dažų, tačiau to negalima sakyti apie visus konservantus apskritai.
5. Užkandžiavimas tarp valgymų kenkia skrandžiui.
Tikrai ne. Kur kas sveikiau valgyti keturis ar penkis kartus po nedaug nei tris kartus po daug. Mažesni maisto kiekiai palaiko pakankamą organizmo energingumą, o virškinimo sistema nebūna apkraunama. Be to, mažesni patiekalai suteikia daugiau galimybių kontroliuoti mitybines medžiagas, o tradiciniai bendri valgymai paprastai maisto požiūriu būna sunkūs, kaloringi ir neretai gerokai apkrauna virškinimo sistemas.
Kita strategija yra lengvai užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų, kad valgymo metu nekiltų noro persivalgyti.
6. Margarinas yra geriau nei sviestas.
Deja, yra visiškai priešingai. Margarine iš tikrųjų yra kenksmingų riebalų, kurie gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, kuris savo ruožtu gali pridaryti rimtų širdies problemų. Sviestas visuomet yra sveikesnis pasirinkimas, tik, žinoma, reikia jausti saiką.
7. Metant svorį, reikėtų pereiti prie vegetariško maisto.
Jokiu būdu ne. Daugelis vegetariškų dietų, kurių pagrindas yra sūris, riešutai, miltiniai kepiniai ir makaronai, gali būti gana kaloringi ir netgi riebūs. Trumpai tariant, nutukti galima ir nuo vegetariškos, ir nuo nevegetariškos mitybos, jei kalorijų suvartojimas neatitinka jų išnaudojimo. Paplitęs įsitikinimas, kad lapų ir ūglių valgymas suteiks organizmui jaunatviškumo, yra tik įsitikinimas be pagrindimo.
8. Geriausia dieta – visiškai be riebalų.
Dieta, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, yra ne tik neįmanoma svajonė, bet ir labai kenksminga sveikatai svajonė. Organizmui riebalai reikalingi lygiai taip pat, kaip ir kitos pagrindinės mitybinės medžiagos – tik svarbu nepadauginti.
Tiesą sakant, vienokiam kūno sudėjimui riebalai reikalingi labiau nei kitokiam. Maisto riebaluose ištirpę tokios svarbios medžiagos, kaip vitaminai A, D, E ir K, o būtinosios riebalų rūgštys iš augalinių šaltinių ir žuvies yra tiesiog privalomos sveikai, subalansuotai mitybai. Riebalai reikalingi sveikoms ląstelėms, gerai smegenų funkcijai ir tam tikrų hormonų kiekių kontrolei.
9. Šaltu oru pavalgius ledų ar išgėrus šalto vandens susloguosite.
Netiesa. Viso pasaulio medikai sutinka, kad sloga ir gerklės skausmas yra sukeliami bakterijų ir virusų, o ne šalto maisto. Tiesą sakant, yra tam tikrų chirurginių procedūrų – pavyzdžiui, tonzilių šalinimo – po kurių rekomenduojama valgyti TIK ledus.
10. Niekada nederinkite pieno ar pieno produktų su žuvimi.
Jei tai būtų tiesa, kai kurie skaniausi pasaulyje patiekalai būtų nuodingi. Kai kuriose šalyse tikima, kad jogurto ir žuvies vartojimas vieno valgymo metu sukels tokias ligas, kaip raupsai ar dar blogiau. Sveikas protas sako, kad blogiausia, kas gali nutikti – tai virškinimo problemos, jei žmogus negali vienu metu virškinti gyvulinės kilmės baltymų ir laktozės, tačiau tai yra gana reta individuali problema ir ji visiškai nesusijusi su maistu.
11. Grįžus iš karštos saulėkaitos negalima gerti šaltų gėrimų.
Tuo labiausiai tikima karštesnio klimato šalyse, tvirtinant, kad staigus temperatūros pasikeitimas gali sukelti peršalimą ar net rimtesnes ligas. Tačiau šių ligų priežastis yra infekcija, o mokslininkai neturi jokių duomenų, patvirtinančių šį mitą, taigi, labai tikėtina, kad tai yra tik bobučių pasakos, kuriomis mes linkę tikėti.
