Kodėl sergame peršalimo ligomis?

Gydytoja Milda Andriuškevičienė
Ūmias kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai ir bakterijos. Virusai, kurių dabar priskaičiuojama per 130 rūšių, dažniau. Jie plinta oro lašeliniu būdu ir, į organizmą patekę per nosį, burną, akis, sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Suaugusieji, nelygu imuniteto stiprumas, peršalimo ligomis vidutiniškai serga 2–3 kartus, o vaikai – nuo 4 iki 6 kartų per metus.

Silpna imuninė sistema, peršalimas, pervargimas, nesuderinta mityba silpnina organizmo gynybines funkcijas ir jis tampa neatsparus virusams. Peršalimo ligos ypač pavojingos žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma).

Kokie simptomai?

Vandeninga sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, užkimęs balsas, kosulys, šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, sąnarių skausmas, bendras silpnumas. Paprastai peršalimo ligų simptomai trunka 7–10 dienų ir ryškesnių pasekmių sveikatai neturi, bet kai kuriems ligoniams gali išsivystyti komplikacijų: ausies uždegimas, sinusitas, tonzilitas, bronchitas, plaučių uždegimas ir kt.
Kaip elgtis pajutus pirmuosius ligos simptomus?

Galima pamirkyti kojas šiltame vandenyje su jūros druska, gerti daug arbatos: čiobrelių, ramunėlių, liepžiedžių, aviečių su medumi, citrina, imbieru. Čiobreliai padeda atsikosėti, džiovina gleivines. Liepžiedžiai, avietės skatina prakaitavimą, didina organizmo atsparumą. Ramunėlių arbata padeda nuo slogos. Kosulį taip pat lengvina debesylas, imbieras. Mažesnės nei 38 laipsniai temperatūros nereikia skubėti numušti vaistais, jei temperatūra aukštesnė, galima išgerti paracetamolio tabletę. Jeigu savijauta blogėja, paracetamolis nepadeda, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.

Kaip išvengti peršalimo ligų?

Reikia vengti kontakto su ligoniais, masinio žmonių susibūrimo vietų. Dažnai ir kokybiškai plauti rankas, nes sergantis žmogus kosėdamas, čiaudėdamas paprastai ranka prisidengia nosį, burną, o paskui ta pačia ranka paliečia įvairius daiktus – durų rankenas, telefoną, kompiuterio klaviatūrą, indus, taip platindamas ligos sukėlėjus.

Čiaudint ar kosint geriau prisidengti vienkartine nosine ir ją išmesti. Patartina naudoti vienkartinius rankšluosčius, neliesti veido, nes, kaip minėjau, virusai į organizmą patenka per akis, nosį, burną. Reikia saugotis skersvėjų, tinkamai rengtis (kuo mažiau sintetinių drabužių): šilčiau, bet ne per šiltai, kad nesuprakaituotumėte ir paskui neatvėstumėte, nesušlapti kojų.

Ką daryti, kad nesusirgtume?

Peršalimo ligų sezono metu reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – nors vieną valandą kasdien. Grūdinti organizmą kontrastiniu vandens dušu, apsitrynimais vėsiu vandeniu, kontrastinėmis kojų vonelėmis.

Mityba turi būti subalansuota, visavertė. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, gerti natūralių sulčių. Svarbu gauti pakankamai baltymų, kurių yra varškėje, kiaušiniuose. Šaltuoju metų laiku nepatariama laikytis specialių svorį mažinančių dietų. Reikėtų nerūkyti ir vengti prirūkytų patalpų. Patalpas būtina gerai vėdinti, nes tai mažina virusų plitimą. Neigiamai sveikatą veikia stresai, todėl svarbu, kad neapleistų teigiamos emocijos. Patartina pasiskiepyti nuo gripo: taip apsisaugosite nuo šios lengvai užkrečiamos ligos ir jos komplikacijų.

Imunitetui stiprinti labai svarbūs

Vitaminas C, kuris yra antioksidantas. Jo reikia vartoti profilaktiškai, taip pat ir susirgus. Rūkaliams reikalinga didesnė dozė, nes nikotinas skaldo vitaminą C.

Vitaminas E, kurio daug yra riešutuose, aliejuje, įvairiuose grūduose, kiaušinio trynyje, avokaduose.
Cinko preparatai, selenas.

Imunitetui stiprinti tinka ir ežiuolių preparatai su vitaminu C, eteriniais aliejais, inulinu, provitaminu A, taip pat žuvų taukai, kurie yra vitaminų A, D ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis, slopinantis uždegimą ir stiprinantis imuninę sistemą.