Šiame straipsnyje patyrinėsime virusų pasaulį. Aptarsime, kas yra virusas, kaip jis atrodo, kaip mus užkrečia ir kaip galėtume sumažinti apsikrėtimo riziką. Ir dar sužinosite, dėl ko žmogus pradeda jaustis taip nemaloniai, kuomet kūną atakuoja sloga.
Kas yra virusas?
Virusai gerokai skiriasi nuo visų kitų gyvybės formų. Pavyzdžiui, ląstelę galima vadinti savarankišku gyvu organizmu, gebančiu maitintis, augti ir daugintis. O virusai to nesugeba. Visų pirma, jie yra gerokai mažesni už ląsteles – nuo 17 iki 300 nanometrų ilgio. Jie yra maždaug tūkstantį kartų mažesni už bakterijas, kurios savo ruožtu yra gerokai mažesnės už daugumą žmogaus organizmo ląstelių. Virusai yra tokie maži, kad jų neįmanoma pamatyti opiniais mikroskopais, tačiau jie yra stebimi elektroniniais mikroskopais.
Viruso dalelė – virionas – yra sudaryta iš šių dalių:
• Amino rūgščių – genetinių instrukcijų rinkinio DNR arba RNR pavidalu, o šios rūgštys būna susivijusios į viengubą arba dvigubą grandinę.
• Baltyminio apvalkalo – jis supa DNR arba RNR ir atlieka apsauginę funkciją.
• Lipidinės membranos – ji supa baltyminį apvalkalą, tačiau būdinga tik kai kuriems virusams, taip pat gripo.
Virusai tarpusavyje skiriasi forma ir sudėtingumu. Kai kurie atrodo tarsi apvalūs spragėsių rutuliukai, o kiti būna sudėtingesni, panašūs į vorus ar mėnuleigius.
Skirtingai nei žmonių ląstelėse ir bakterijose, virusuose nėra cheminių priemonių (fermentų), reikalingų vykdant gyvybiškai reikalingas chemines reakcijas. Virusuose būna tik po vieną ar du fermentus, kurie iškoduoja genetines virusuose esančias instrukcijas.
Taigi virusas, norėdamas išgyventi ir pasidauginti, turi susirasti tam tinkamą ląstelę (bakteriją, augalinę ar gyvulinę ląstelę). Be šios ląstelės viruso funkcija neįmanoma. Dėl to virusai egzistuoja ties riba, skiriančia gyvus sutvėrimus nuo negyvų. Dauguma mokslininkų sutinka, kad virusai yra gyvi, nes užkrėtę ląstelę jie sugeba daugintis.
