Metabolinio sindromo pavadinimu vienijami rizikos veiksniai yra atsparumas insulinui, nutukimas (ypač pilvo srityje), didelis kraujospūdis, kraujo krešėjimo anomalijos ir riebalų anomalijos. Metabolinis sindromas diagnozuojamas, jei nustatomi bent trys iš šių faktų:
* padidėjusi liemens apimtis: 100 cm vyrams, 90 cm moterims;
* padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje: 150 mg/dL ar daugiau;
* sumažėjęs DTL („gerojo“) cholesterolio kiekis: mažiau nei 40 mg/dL vyrams ir mažiau nei 50 mg/dL moterims;
* padidėjęs kraujospūdis: 130/85 mmHg ar daugiau;
* padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nevalgius: 100 mg/dL ar daugiau.
Kodėl rizikos veiksniai sugrupuoti ir pavadinti metaboliniu sindromu?
Pirmoji metabolinio sindromo priežastis yra atsparumas insulinui. Organizmui bandant kompensuoti atsparumą insulinui, gaminama daugiau insulino, todėl didėja insulino kiekis kraujyje. O didesnis insulino kiekis kraujyje tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia tam tikras būdingas metabolizmo anomalijas. Gana dažnai atsparumas insulinui progresuoja iki akivaizdaus II tipo diabeto, kuris dar labiau padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Galima sakyti, kad kitas metabolinio sindromo pavadinimas yra pre-diabetas.
Kas suserga metaboliniu sindromu?
Metabolinis sindromas, kaip ir polinkis į II tipo diabetą, yra šeiminė problema. Su metaboliniu sindromu dažniau susiduria fiziškai neaktyvūs žmonės su viršsvoriu. Taigi, nuo metabolinio sindromo (kaip ir II nuo tipo diabeto) galima apsisaugoti sportuojant ir palaikant sveiką kūno masę.
Visi, kurių šeimoje yra sergančių II tipo diabetų, turi viršsvorio problemų ir nėra fiziškai aktyvūs, turėtų išsitirti dėl metabolinio sindromo. Nors šis sindromas nėra gydomas vaistais, kurie tiesiogiai mažintų atsparumą insulinui, yra būdų pašalinti atsparumą insulinui – laikantis dietos ir mankštinantis.
Sergantieji metaboliniu sindromu turėtų stengtis kūno masę sumažinti iki 20 proc. didesnės už idealią masę (apskaičiuotą pagal amžių ir ūgį) ir į dienotvarkę įtraukti bent 20 minučių aerobinių pratimų. Gerai pasistengus mažinti svorį ir didinti fizinį aktyvumą metabolinis sindromas gali išnykti, o rizika susirgti širdies ligomis – gerokai sumažėti.
Tačiau žmogaus prigimtis (ir metabolizmas) yra tokia, kokia yra, todėl daugeliui žmonių sunku siekti tokių tikslų. Šiais atvejais reikia individualiai ir agresyviai gydyti kiekvieną rizikos veiksnį.
Lipidų anomalijų gydymas
Lipidų anomalijos, būdingos metaboliniam sindromui (aukštas MTL, žemas DTL, aukštas trigliceridų lygis) gerai reaguoja į svorio sumažėjimą ir fizinį aktyvumą, tačiau neretai reikalingas gydymas vaistais. Gydymo tikslas paprastai yra MTL lygio mažinimas laikantis tam tikrų rekomendacijų. Pasiekus pageidaujamą MTL lygį imamasi veiksmų mažinant trigliceridų kiekį ir didinant DTL lygį. Sėkmingam farmaciniam problemos gydymui dažniausiai taikomi statinai, fibratai arba statinų derinimas su niacinu arba fibratais.
Kraujo krešėjimo sutrikimų gydymas
Metaboliniu sindromu sergantiems pacientams gali būti būdingi keli koaguliacijos sutrikimai, dėl kurių kraujagyslėse lengviau susidaro krešuliai. Šie krešuliai neretai yra paskutinis lašas, lemiantis miokardo infarkto įvykimą. Be abejo, imantis gydymosi bet kokiais naujais vaistais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Hipertenzijos gydymas
Aukštas kraujospūdis yra daugiau nei pusės žmonių su metaboliniu sindromu problema, o esant atsparumui insulinui, aukštas kraujospūdis yra itin reikšmingas rizikos veiksnys. Tinkamas kraujospūdžio kontroliavimas tokiems žmonėms gali žymiai pagerinti gyvenimo prognozę.
Tačiau esminės priemonės norint apsisaugoti nuo metabolinio sindromo yra tos pačios – dieta ir fizinis aktyvumas. Bet kuris žmogus, kurio šeimoje yra daug metabolinio sindromo ar II tipo diabeto atvejų, turėtų labai save prisižiūrėti ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
