„Be jokios abejonės, labai stiprios neigiamos emocijos gali pakeisti kraujo krešumą, kraujagyslės gali spazmuoti ir žmogų gali ištikti širdies smūgis“, - tokios galimybės neatmetė profesorius. Nors sunkiomis akimirkomis nusiraminti padeda gilus kvėpavimas, anot jo, nuo širdies smūgio tai menkai apsaugos. Jei jaučiate įtampą, vertėtų pasitarti su gydytoju, kuris galbūt laikinai paskirs raminančių vaistų.
Dažnai girdime žmones sakant ir tai, kad šlakelis alkoholio teigiamai veikia širdį bei kraujagysles, o prancūzai esą valgo riebų maistą, išgeria kelias vyno taures ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis.
"Mes nesame prancūzai, kurių kūno sandara ir kūno masė yra mažesnė negu lietuvių, skiriasi ir medžiagų apykaita. Iš tiesų, jei nėra kitų ligų, tai retsykiais labai mažos alkoholio dozės nėra kenksmingos. Visgi reikia nepamiršti savo kepenų, kurios gali nukentėti nuo alkoholio. Taip pat, žinant Lietuvoje esančias piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, gydytojai neturėtų rekomenduoti alkoholio kaip gydymo priemonės“, - teigė DELFI konferencijos svečias A. Laucevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorius, Baltijos ir Amerikos klinikos kardiologas.
Jis patarė atsargiai vartoti ir kavą - jeigu jūsų kraujospūdis aukštas ir širdis yra linkusi dažniau plakti, kavos gerkite mažiau: „Kitais atvejais, vienas ar du puodeliai kavos iki pietų neturėtų kenkti“.
Visi DELFI konferencijoje pateikti skaitytojų klausimai - čia.
Kas serga dažniau – vyrai ar moterys?
Anot prof. A. Laucevičiaus, moterys psichoemocine prasme yra daug jautresnės, dėl to jų širdys plaka dažniau: „Jos dažniau serga skydliaukės ligomis, mažakraujyste, o tai gali būti dažno širdies plakimo priežastis. Vyrus dažniau ištinka infarktas ir insultas. Jie anksčiau nei moterys pradeda sirgti šiomis ligomis.
Moterys kurį laiką yra apsaugotos moteriškų hormonų, tačiau vykstant moters organizmo persitvarkymui, jeigu jos kraujospūdis aukštas ir dar, neduok Dieve, rūko, tikimybė susirgti širdies liga yra labai didelė. Jei moteris jaunesniame amžiuje suserga insultu, infarktu, ligos eiga dažnai būna sunkesnė nei vyrų. Taip dažnai atsitinka ir dėl paveldėtų genų, ir dėl kitų ligų, pavyzdžiui, jei moteris serga diabetu arba metaboliniu sindromu“.
Anot profesoriaus, bet kokio amžiaus ir lyties žmogui reikia rūpintis savo sveikata, būtina domėtis ir kokios ligos kamavo artimuosius: „Jeigu šeimoje vyrauja širdies kraujagyslių ligos, reikėtų patikrinti ir vaiko kraujospūdį, verta atlikti ir širdies ultragarsinį tyrimą. Turiu omenyje širdies vožtuvų įgimtas ydas, širdies ritmo sutrikimus ir širdies raumens ligas.
Kalbant apie širdies ligas, reikia turėti omenyje, kad tai yra ne vien širdies ligos, tai ir visų organizme esančių kraujagyslių ligos. Ir visų pirma, tai smegenų kraujagyslių liga, rankų, kojų, vidaus organų liga“.
Profilaktiškai dažniau tikrintis profesorius rekomenduoja vyrams, sulaukusiems 40 metų, moterims – 50-ties.
„Profilaktinio tyrimo metu svarbu atlikti kardiogramą, keletą kartų pamatuoti kraujospūdį. Paprastai patikrinama kraujo sudėtis, kraujo riebalai, cukrus kraujyje. Jeigu randama kokių nors ligos požymių, tuomet atliekami išsamesni tyrimai (širdies ir kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai)“, - pasakojo A. Laucevičius.
Jeigu yra įtariamas infarktas, reikia kiek įmanoma greičiau pakliūti į gydymo įstaigą, kur galima atlikti širdies zondavimą.
„Iki 4 val. nuo infarkto pradžios galima išgelbėti širdies raumenį nuo pakenkimo, praplėtus kraujagyslę ir įstačius vadinamąjį stentą. Jei galimybės tai padaryti nėra, suleidžiami trombus tirpdantys vaistai. Po infarkto, jei viskas laiku padaryta, gyvenimo kokybė yra visiškai gera, tik reikia būtinai tęsti gydymą prieš recidyvą, t.y. vartoti kraują skystinančius ir riebalus mažinančius vaistus“, - teigė medikas.
DELFI konferencijos metu skaitytojai taip pat klausė, ar amžius lemia „kraujagyslių užkalkėjimą“ ir kuo tai pavojinga.
„Kraujagyslių užkalkėjimu yra vadinama aterosklerozė, kuomet kraujagyslės palaipsniui standėja, jų spindis darosi mažesnis, vystosi kalkėjimas. Tai lėtai progresuojanti eiga. Kita forma - kai krešulys užkemša gyvybiškai svarbią kraujagyslę, kuri maitina širdį arba smegenis. Tai jau yra pavojinga forma, nes tuomet širdies dalis ar smegenų dalis gali negauti būtino jai kraujo“, - teigė profesorius.
Pasak jo, dėl aterosklerozės į medikus kreipiasi vis daugiau 40-50 metų žmonių: „Priežastys: didesnis temas gyvenimo, didesnė įtampa, netaisyklinga mityba. Vis dažniau pastebimas metabolinis sindromas, kai vienu metu būna ir nutukimas, ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ir pradinės diabeto stadijos“.
Širdies spurdėjimas nebūtinai signalizuoja ligą
Jei jūsų širdis ima plakti stipriau vakare, ypač kai atsigulate, tai dar nereiškia, kad šlubuoja būtent širdis. Anot kardiologo, viena iš priežasčių gali būti vakare pakilęs kraujospūdis: „Širdies stiprius dūžius žmogus gali jausti ir skydliaukės ligų atveju, ir esant mažakraujystei, ir esant dideliam nerimui bei įtampai“.
Dažno plakimo širdies srityje pojūtis gali atsirasti dėl nuolat besitęsiančio uždegimo organizme - dėl to reikia pasitikrinti, ar nėra organizme infekcijos šaltinių. Taip pat gali atsirasti ir dėl padažnėjusio natūralaus pulso (esant skydliaukės ligom, nerimui, stresui, anemijai). Pulso padidėjimas gali būti rimtas dalykas dėl širdies ir kraujagyslių ligos: „Esant tokiai ligai ir esant padidėjusiam pulsui, ligos forma būna sunkesnė. Tuomet reikia pulsą reguliuoti. Antra priežastis, kodėl padidėja pulsas, - elektrolitų (kalio ir magnio) trūkumas organizme Tuomet reikėtų vartoti maisto papildų ar produktų, kurie turi šių elektrolitų“.
Skaitytojai klausė, ar „reikėtų rimtai susirūpinti savo širdimi, jei kartais, įkvėpus didesnį oro gurkšnį, širdies plote netikėtai suduria šonkaulius“.
„Dažniausiai ne, jeigu anksčiau nėra buvę kokių nors ligų su širdimi. Pavojingiau, jei atsirastų po fizinio krūvio ir būtų nesusiję su kvėpavimu“, - teigė A. Laucevičius.
DELFI konferencijos dalyviai taip pat teiravosi, ar galvos skausmas gali būti susijęs su širdies ar kraujagyslių ligomis.
“Galvos skausmas gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu - jį gydant galvos skausmas išnyksta. Pasitaiko atvejų, kai ir žemas spaudimas nulemia galvos skausmus. Tokiu atveju gali padėti arbatos puodelis ir ramus pagulėjimas pakėlus kojas. Kalbant apie žemą kraujospūdį, tai gali būti tiesiog netreniruotos kraujagyslės, tuomet padeda vandens procedūros, specifinės mankštos“, - sakė profesorius.
Visi projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
