Istorijas adresu gyvenimas@delfi.lt siųskite iki vasario 11 d.
Vasario 17 d. paskelbsime penkis nugalėtojus, kuriems atiteks 200 Lt vertės sporto ir pramogų parko "Impuls" dovanų čekiai.
Publikuosime tik taisyklinga lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š ir kt.) parašytas istorijas.
***********************************
SKAITYTOJŲ ISTORIJOS
Sveikata, tai, kaip aš jaučiuosi, man visados rūpėjo. O rūpintis ja pradėjau jau ankstyvoje paauglystėje. Dabar man jau beveik 20 metų. Taigi jau beveik 7 metus bėgioju. Bėgiojimas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis, tai ir būdas palaikyti gerą fizinę būklę, pagražinti formas, "užsigrūdinti", pakelti nuotaiką, atsipalaiduoti ir šiaip smagus laiko praleidimas.
Bėgioju nepaisydama oro sąlygų, nesvarbu, ar žiema, ar vasara, ar rytas, ar vakaras, ar lyja, ar karšta. Ypač smagu bėgti ryte, nes tai suteikia energijos visai dienai ir nuotaika tampa puiki. Žiemą, rudenį, kai tenka mokytis ir laisva esu tik vakarais, bėgioti lauke (ten, kur gyvenu) yra šiek tiek baisu, nes tamsoje nežinia kas gali atsitikti, todėl lankausi sporto klube. Tiesa, į jį užbėgu ir tarp paskaitų, per "langus", ir tai tampa puikiu laisvo laiko praleidimu ir atsipūtimu trumpam nuo mokslų.
Taip pat jau kuris laikas į savo racioną įtraukiau daug daugiau daržovių, vaisių. Anksčiau tikrai mėgdavau tuščią skrandį užkimšti saldžia bandele ar šokoladuku, tačiau dabar juos pakeitė dažniausiai bananai, dėl juose esančio didesnio gliukozės kiekio, kuris itin reikalingas smegenų darbui. Taip pat esu susigalvojusi įvairių daržovių apkepėlių, morkų/kopūstų kotletukų ir apskritai didesnę dalį mano lėkštėje užima daržovių garnyras.
Tik, deja, žiemą Lietuvoje nėra itin didelio šviežių, gardžių, natūralių daržovių bei vaisių pasirinkimo. Be abejo, valgau ir saldumynus, tik ne itin dideliais kiekiais, be to, kur kas skanesni tapo džiovinti vaisiai, riešutai, kurie taip pat yra gana vertinti, nes turi daugiau maistinių medžiagų nei bandelės, šokoladai.
Be to, kiekvieną rytą pradedu žalios arbatos puodeliu, kuris pažadina iš miego. Jos gėrimas jau tapo savotišku ritualu, neįsivaizduoju ryto be žalios arbatos. Šiuo metu mėgstamiausia yra žalia arbata su citrinomis ir imbieru. Žinoma, nevengiu išbandyti ir naujų rūšių.
Tausodama savo sveikatą, stengiuosi ir pakankamai išsimiegoti, nors tai, būnant studente, labai sunku, nes mokslus kremtu itin sudėtingus ir mokytis tenka iki išnaktų. Taip pat beveik nevartoju alkoholio. Vakarėliuose stengiuosi valgyti tik sveikus, kiek tai įmanoma, užkandžius. Šiuo įpročiu pamažu užkrečiu ir savo draugus. Dar vienas būdas sveikatai išlaikyti - kartą per mėnesį apsilankyti pirtyje, paliekant joje skysčių perteklių, stresą, nuovargį.
Rūpinimasis sveikata man tapo tiesiog kasdienybe, gyvenimo būdu, netgi nedrįstu to išskirti kaip kažko "darymo", tiesiog gyvenu ir stengiuosi tuo džiaugtis.
Agnė G.
****************
Žiemos vakarais reikia išmaukti nemažą kibirą arbatos, apsikabinus su šilčiausiu žmogumi pasaulyje. Rytais, pasidalijus su medumi sumaišyto imbiero šaukšteliu, nepamiršti Jam ir sau į burną įsimesti vitamino C tabletę. Greitai nurijus, apsimuturiavus šilčiausiomis striukėmis, su kuriomis net apsikabinti sunkiai įmanoma, skubėti į sausakimšą autobusą.
Grįžtant nepamiršti savo milžiniškos kepurės, su nuleistomis ausimis ir nubėgti į parduotuvę, nusipirkus sveiko maisto, grūdinti save šaltu dušu, lįsti į lovą ir pradėti taip pat, kaip ir pradėjome vakar vakarą su arbatos kibiru.
Ankstų pavasarį į dienotvarkę įrašyti sporto klubą ir nerodyti nuogos bambos trumpa striukyte, o mėgautis plonu paltuku. Nepamiršti kas rytą arbatos su imbieru, bei vitamino C, kurio dažniausiai prisigamina pokštaujant su nuostabiais žmonėmis.
Vasarą - atsipalaiduoti ir džiaugtis šiltais spinduliais bei sveika mityba, o atėjus rudeniui prisiminti šiltus vakarus su arbatos puodeliais.
Tokia ta sveika gyvensena.
Gabija R.
****************
Gyvenu sveikai taip, kaip aš suprantu ir galiu.
Kad būtum žvalus ir sveikas, neužtenka perskaityti gerą straipsnį, paklausyti patarimų ir porą kartų jais pasinaudoti. Reikia, kad prie visko priprastum per dešimtmečius ir visa tai taptų įpročiu.
Aš esu jau nebe pirmos jaunystės moteris, perkopusi per šešiasdešimt, mačiusi gyvenime ir balto, ir juodo, tačiau visą laiką esu energinga ir neturiu jokių sudėtingų ligų. Dažnai klausia, kaip man pavyksta išlikti jaunatviškai žvaliai ir gyvybingai (ūgis 160 cm., sveriu 54 kg, ant veido beveik nėra raukšlių). Pirmiausia, manau, kad tai paveldėjau iš ilgaamžių tėvų. Antra – jaunystėje aktyviai sportavau, ir trečia – visą gyvenimą dirbau su jaunais žmonėmis, todėl ir pati turėjau būti pasitempusi, o jaunimas užkrėsdavo gera energija, kuri sveikatai be galo reikalinga.
Kai buvau jauna, nereikėjo jokių mankštų ar gerti papildų. Buvau energinga, linksma, sveika ir puikios figūros (ir po gimdymų). Mankštai anuomet prilygo šokinėjimas prie puodų, vaikų priežiūra, aktyvus darbas, tačiau artėjant prie 50 m., supratau, kad jau reikia save labiau prižiūrėti, stipriau pasimankštinti. Tai mano įpročiu tapo beveik 20 metų - iš ryto atsisėdus ant lovos krašto, pasidėjusi rankas ant kelių, padarau kaklo ir pečių mankštą gal 5 min. (tokią mankštą darau ir darbe kas valandą) ir išgeriu stiklinę vandens. Prieš apsirengiant, visada padarau keletą tempimo pratimų ir padarau pritūpimų.
Ryte geriu surinktų vaistažolių arbatos (jonažolių, čiobrelių, mėtų ir kt.) - taip darydavo senelė žolininkė, kuri gyveno kartu su mano tėveliais; arba morkų, burokėlių ar salierų sulčių.
Visgi visą gyvenimą nevalgau pusryčių ir negeriu iš ankstaus ryto kavos. Tačiau sakoma, kad organizmas įpranta prie dienos ritmo ir pats prisitaiko. Priešpiečiams darbe suvalgau atsineštą sumuštinį su arbata ir porą obuolių, tada išeinu pusvalandį pasivaikščioti. Nemėgstu jokių tortų, pyragaičių ar kitokių saldumynų. Mieliau sukramtau griežinėlį skilandžio ar sugraužiu obuolį. Tačiau pastaruoju metu pradėjau norėti juodojo šokolado. Visada valgau tai, ko noriu, tačiau saikingai.
Grįžusi po darbo namo pavalgau gana sočiai: žuvies ar mėsos su daržovėmis: burokėliais, kopūstais, agurkais ar morkomis. Jei labai užsigeidžiu, net ir vėliau vakare sukertu gabaliuką rūkyto kumpio, ar lašinių, dešros. Jeigu kokią dieną nepavalgau mėsos, man virpa rankos ir yra silpna. Viską valgau gana sūrokai, bet ne taip aštriai, kaip valgė mano tėvai ir seneliai. Žinoma, sakysite, kokia čia sveika mityba - lašiniai vakare ir pan., tačiau manau, jog žmogus turi išmokti intuityviai pajusti, kas jam tinka nuo jaunumės.
Pavyzdžiui, mano maistas gali kitiems žmonėms visai netikti – tiesiog kitas pripratimas ir skirtinga medžiagų apykaita. Nuojauta turi parodyti, kokio maisto, prieskonių, žolelių reikia žmogui, jis turi pats jausti, kas jam gera ir tinka, ko pavalgęs jaučiasi ne tik sotus, bet ir žvalus, o ne apsunkęs ir aptingęs.
Žmonės yra pasiruošę mokėti didžiulius pinigus, kad tik gautų vaistų, stabdančių senėjimą, tačiau, manau, kad tokių vaistų poveikis yra trumpalaikis. Prisipažinsiu, ir aš gėriau visokių papildų, ir įsitikinau, kad tai - tik tam kartui. Per mėnesį neatstatyti žalos, organizmui padarytos per kelis dešimtmečius, todėl rūpintis savimi reikia nuolat, ir pradėti tai daryti jau tada, kai, regis, dar nieko neskauda... Žinau, kad besirūpindama sveikata, turiu pasirūpinti ir savo mintimis bei jausmais. Šviežia galva ir šviesios mintys – pusė sveikatos. Todėl stengiuosi nusiteikti pozityviai, o tam padeda gera muzika ir, žinoma, geros žinios iš vaikų.
V.
*********************
Sveikas kasdienis gyvenimo ritmas, rūpinimasis savo sveikata jau senai yra labai malonus įprotis. Nebeturiu nuolat apie tai galvoti, raginti save keistis, galvoti apie sveikatą...
Pirmiausiai neįsivaizduoju ryto be mankštos, na, bent jau "saulės pasveikinimo", jei labai skubu (šis pratimas labai nesudėtingas, ir prabudina ne tik sustingusius raumenukus, bet ir padeda susikoncentruoti, paruošti mintis naujai dienai).
Dar mėgstu palepinti kūną įvairia pačios gaminta, natūralia kosmetika: skalauju plaukus žolelių nuovirais, ryte atgaivinu veidą žalios arbatos ledukais, trinu kūną medumi.
Jei tik turiu galimybių, labai mėgstu paplaukioti baseine, pasikaitinti pirtyje.
Stengiuosi laikytis įprasto rėžimo ir visada eiti miegoti (ir keliuosi) tuo pat metu, prieš miegą pasimėgauju perskaitydama keletą knygos puslapių.
Maistas, mityba, gaminimas - mano aistra, todėl niekada nevalgau paskubom ir |"bet kaip". Ir taip visą dieną lekiam, dažnai net nežinodami kur, todėl reikia bent trumpam stabtelėti.
O maistą renkuosi įvairų, ypač daug daržovių. Mano meniu šiek tiek pakeitė gyvenimas Italijoj, nes dabar lėkštėje vis dažniau atsiranda makaronų.
Žinoma, kartais pasitaiko mažų nuodėmių, bet juk turim klausyti organizmo norų. Todėl retkarčiais būna ir colos, mėsainio nusidėjimų... Na, bet tik kartais.
Indrė K.
*******************
Sveiki, man už poros mėnesių sukaks 42-eji. Svajoju ir svajonės pildosi. O sveikata pradėjau rūpintis, kaip įtariu, jau būdama paaugle. Iki šiol pati bandau suprasti, kodėl? Viskas prasidėjo nuo geltonų knygučių apie bėgiojimą, grožį. Jas ir šiandien dar turiu. Vidurinėje mokykloje daug sportavau. Baigusi ją, sporto neapleidau. Baigiau Kauno kūno kultūros akademiją ir pradėjusi dirbti kūno kultūros mokytoja. Buvau pavyzdys merginoms. Rašydavau joms programėles, kaip sutvirtinti ir pastangrinti šlaunis ir t.t. Jos apie mane paskaitydavo rajoniniame laikraštyje ir manimi labai didžiuodavosi.Labai linkėčiau, kad kūno kultūros mokytojai būtų pavyzdžiai moksleiviams!
Aš tiesiog įsimylėjusi bėgimą. Keliuosi anksti ryte ir bėgu. Pagaliau susidraugavau su Lietuvos sveikuoliais. Tai aš buvau vos ne vienintelė, kuri nebuvo turėjusi problemų su sveikata. Kiti buvo pasveikę po ligų ir taip pamilę sveiką gyvenseną.
O man ir šiandien atrodo, kad reikia negeriems dalykams užbėgti už akių.
Maistas - ką valgau - rūpėjo visada.Niekada nevalgau kelių rūšių maisto vienu metu, nepersivalgau. Mėsos mano racione niekada nebuvo daug ir jos lengvai atsisakiau. O kai mano organizmas negaluoja, tai jis savaime nenori maisto. Ir taip gyvenu po 2-3 dienas. O ko nori, taip pat pasako. Jokių dietų laikytis nemėgau ir nemėgstu. Gripu nesergu nuo 14 metu, o sloga užpuola kas keletą metų.
Jau daugiau nei septynerius metus praktikuoju jogą ir antrus metus mokau kitus. Visada stengiausi užkrėsti ir kitus sveikiau gyventi, pozityviau mąstyti, būti gerais ne tik sau. O ką tokiais gyvenimo šuoliais aš praradau? Drauges. Draugės šiandien nebe tos. Jos man pradėjo pavydėti valios, manau, gyvenime, tobulėjime. Ir joms su manimi, ir man su jomis nebeliko apie ką kalbėti. Moterys man visada kažko pavydi, manau, valios, gebėjimo džiaugtis paprastais dalykais :)
Atsirado bendraminčių. Manau, kad vien tik mylėti ir puoselėti save negerai. Gražiai ir darniai sutarti su aplinka mokau ir savo aštuoniolikmetę dukrą.
Visada trokštu jaustis reikalinga, patarti, padėti. Tada jaučiuosi ypač gerai. Nesigirsiu, bet daug žmonių pasekė mano asmeniniu pavyzdžiu: atsisakė alkoholio ir tabako, pradėjo rūpintis sveikata: kūnu, mintimis, mityba, elgesiu. Nemėgstu materialistų, o man didžiausias turtas - dvasios ramybė.
Džiaugiuosi turinti gerą nuojautą, o ji stiprėja tada, kai nejauti niekam pykčio, pavydo, o yra tik didelis noras mylėti, mylėti, mylėti!!!
Su meile, Nelė
*****************
Sveikata rūpinuosi nuolat, bet neperlenkiu lazdos. Man svarbiausia elgtis taip, kaip pačiai norisi. Kadangi daug keliauju ir mėgstu aktyviai keliauti, turiu rūpintis normaliu maitinimusi. Valgau 3 kartus per dieną, bet valgau tada, kai norisi ir kai turiu laiko. Niekada nebadauju, nebent tikrai nėra galimybių dabar pavalgyti. Ir niekads nevalgau greito maisto. Kad ir kokia būtų situacija, man vien bloga pagalvojus apie jį. Tai nėra maistas man! Stengiuosi sulaikyti ir artimuosius nuo to. Jau geriau pabūti nevalgius valandėlę, nei pulti valgyti nesveiko maisto.
Dėl tokio požiūrio, manau, ir turiu gerą figūrą. Nors mėgstu cepelinus ir visokius lietuviškus valgius, bet tai nėra man nesveikas maistas. Valgau su pasigardžiavimu. Nes tai normalus maistas. Mėgstu visokias sriubas. Nors, kaip močiutės sako, jeigu valgysi sriubą kasdien, neturėsi problemų su skrandžiu. Deja, ne visada pavyksta to laikytis, bet valgau sriubos bent keletą kartų per savaitę. Be to, mėgstu viską, kas ekologiška. Dažnai nepraleidžiu progos įsigyti ekologiškų maisto produktų.
Kitas labai svarbus dalykas - sportavimas. Nors neinu reguliariai į sporto klubą, bet mėgstu sportu užsiimti savarankiškai ir lauke. Tai, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu. Galiu nuvažiuoti daug kilometrų ir per daug nepavargstu. Mano kūnas pakankamai treniruotas. Taip pat mėgstu daug vaikščioti ir kopinėti po kalnus. Tą darau kiekvienoje kelionėje, jeigu tik yra kalvų ar kalnų.
Geriu tik arbatą, vandenį iš šulinio, kisielių, kompotą, 100% sultis ir nemėgstu kavos ar gaiviųjų gėrimų. Visiškai kavos negeriu! Nerūkau ir nebendrauju su rūkančiais. Retai kada vartoju alkoholi, jo man tiesiog nereikia, visai nesinori. Kartais geriu dėl kompanijos, bet tuomet jaučiuosi lyg save prievartauju. Man alkoholis neskanus, net ir pats geriausias vynas.
Mėgstu valgyti vaisius, ypač obuolius. Laikausi tokios nuomonės, kad reikia valgyti vietinius vaisius. Tad jei esu Lietuvoje, valgau obuolius. Jei esu Kanaruose ar keliauju Žaliojo kyšulio salose, valgau bananus ir papajas.
Kitas svarbus dalykas - nevartoti jokių medikamentų, kurie nebūtini. Stengiuosi nevartoti visiškai jokių cheminių vaistų, jeigu tik galima be jų išgyventi. Pavyzdžiui, jeigu skauda galvą, einu pamiegoti ir atsikeliu sveikutėlė. Jeigu kamuoja PMS, einu į dušą, guliu lovoje, sportuoju, geriu arbatą, bet nesigriebiu jokių tablečių.
Tad toks sveikas mano gyvenimas. Ir nėra viskas taip idealu, kaip atrodo. Tiesiog turiu savo taisykles, kurių man patinka laikytis. Daug laiko praleidžiu dirbdama kompiuteriu, kas nėra labai gerai sveikatai. Bet juk sau nepaprieštarausi, kad jau nebegaliu gyventi be kompo, be žinių, DELFI, facebooko, draugų online ir panašiai. Ką jau padarysi !!! :)
Birutė Ž.
********************
Sveiki, jei iš tikrųjų ir esate sveiki, o jei skaitote tokias istorijas, greičiausiai jums rūpi jūsų sveikata. Be sveikatos, kaip sakoma, kaip be nieko...
Sveikata - tai kūno ir sielos harmonija. Dar graikai sakė, kad sveikam kūne sveika siela arba dar girdėjau tokį pasakymą - sveika siela turi sveiką kūną. Iš tikrųjų manau, kad jie abu yra labai svarbūs ir nei vienas nėra pirmesnis, svarbiausias: jei neprižiūrėsi kūno, sirgs siela, jei nepuoselėsi sielos - sirgs kūnas.
Aš savo dieną pradedu jogos pratimais, vėsiu dušu ir meditacija. Toliau - juodoji arbata su imbieru, kurkuma, pienu ir būtinai - ghi sviestu. Dar pasisaldinu ruduoju cukrumi. Tokia arbata yra labai skani ir tampa puikiu energijos "užtaisu" visai dienai. Pusryčiai - varškė ar grūdų košė - jokiu būdu neužpiltinė, o verdama dvidešimt minučių, pavyzdžiui, avižiniai dribsniai su kviečių gemalais ir migdolais. Ir sotu ir maistinga, o valgyti norisi tik po kokių keturių valandų.
Geriu daug skysčių: spanguolių arbatos, imbiero su medum ir citrina, taip pat mėgstu alavijų gėrimą ar tiesiog geriu vandenį.
Pietūs - neriebi mėsa ar žuvis ir visas kalnas įvairiausių daržovių, sriuba, jei tik savaitgalį nepritrūksta laiko išsivirti, bent jau stengiuosi išvirti sultinį.
Savaitgaliais būtinai nuvažiuoju į mišką ar parką. Grynas oras, miško kvapas atpalaiduoja, ramina ir visad maloniai nuteikia. Gilus ir visavertis kvėpavimas labai svarbus sveikatai. Ir žinoma, svarbiausias sveikatos credo: mylėtis, mylėtis, mylėtis. Juk išsiskiria endorfinai ir kitos įvairios medžiagos, kurios stiprina imunitetą, o be to, mylėjimasis ne tik naudingas, bet ir be galo malonus, ne tas žodis, kaip malonu. Mylėjimasis - vienas pačių nuostabiausių dalykų gyvenime.
Tiesa, o ką gi veikiu vakare po darbo? Jokio televizoriaus, laikraščių ir nemalonios informacijos, kas ir kur žuvo, ką apvogė ar išprievartavo, kokių kvailybių vėl iškrėtė seimūnai. Mano vakaras - muzika, muzika, muzika, kartais - "lengvas" filmas, taip pat aromaterapinė vonia - būtinai su Juodosios jūros druska ir žolelėmis, arba mėgstamu eteriniu aliejumi, pavyzdžiui, arbatmedžio. Arbatmedis yra puikus antiseptikas, nuskausmintojas, šis eterinis aliejus atpalaiduoja, labai gerai veikia odą.
Dažnai po darbo dienos (mano darbas sėdimas) norisi pajudėti - taigi, ta pati joga, baseinas ar pasivaikščiojimas. Vakarinis maistas - lengvai virškinamas, nesunkus, pavyzdžiui, pomidorai su "Mozarellos" sūriu ir baziliku, alyvų aliejumi ir balzamikiniu actu.
Miegoti einu gana anksti, nes pats sveikiausias miegas yra iki dvidešimt ketvirtos valandos. Miegu mažiausiai aštuonias valandas, o geriausiai jaučiuosi, jei pavyksta pamiegoti devynias. Miegas - didžiulis grožio, sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis. Ryte jaučiuosi žvali ir pailsėjusi.
Būkit sveiki!
Ramunė
***********************
Dažnai apie sveikatą pagalvojame tada, kai patiriame jos sutrikimų. Manau, kad su manimi sutiktų daugelis. Aš bandau „užbėgti už akių“ sveikatos sutrikimams. Ieškau būdų skaitydama žurnalus, knygas, ieškau patarimų internete. Jų tiek daug, ir tokie įvairūs, kad atsirenku juos savo nuožiūra, išbandau ir jei jaučiuosi geriau, tai tampa maloniu įpročiu. Kol kas sekasi, nes kelerius metus rimtesnių sveikatos problemų mano šeima neturėjo (tik man nesiseka taip, kaip norėtųsi, kovoti su nepageidaujamais kilogramais).
Nieko naujo nepasakysiu, kad reikia daug judėti. Turėdama sodybą, daug dirbu joje. Su kiekvienais metais gėlynai palaipsniui virsta herbariumu. Net ir pati didžiausia tinginė, turėdama mažą žemės plotelį, gali sveikatos labui užsiauginti prieskoninių žolelių bei arbatžolių. Dauguma jų daugiametės, taigi priežiūra minimali. Pvz. čiobreliai, ramunėlės, mėtos - nereiklūs augalai, o džiugina grožiu, po to, laiku nuskynus, tinkamai išdžiovinus pakrauna organizmą taip jam reikalingomis įvairiomis medžiagomis ir vitaminais. Ir gražu, ir sveika, ir pigu. O svarbiausia, malonumas valgyti savo išaugintus prieskonius, gerti arbatą iš arbatžolių, vartoti veido priežiūrai savo paruoštas kaukes.
Praėjusiais metais nebepirkau ir Kalėdų dovanų. Savo geriausiems draugams dovanojau pačios užaugintus ir sudžiovintus augalus, ir linkėjau sveikatos. Visi liko nustebinti ir patenkinti. Viliuosi, kad mano dovana jiems suteiks sveikatos ir energijos.
Tiesa, visas išaugintas žoleles (dar papildomai prisiskinu miškuose ir pievose augančių augalų, pvz. dilgėlių) dar naudoju vandens procedūroms vonioje. Žiemą, gulėdama kvapnioje arbatžolių vonioje, galvoju, kaip gera, ir ką dar čia užsiauginus... Turiu daug planų, kurie nukreipiami ir sveikatos link.
Zita J.
******************
Kaip aš rūpinuosi savo sveikata? Paprastai ir lengvai. Nevengiu pabėgioti, o tai, mano manymu, labai svarbu. Būtent dėl bėgiojimo nebeskauda nugaros, nors turiu stuburo iškrypimą, taip pat jaučiuosi energinga, esu žvali. Žinoma, žiemą ne visada norisi bėgioti, ypač kai pučia žvarbus vėjelis, todėl apsiriboju paprasčiausia mankšta.
Nors man nėra nei dvidešimties, tačiau jau dabar suprantu, kad sportuodama jausiuosi geriau, nei žiūrėdama televizorių ir valgydama "čipsus", todėl jų taip pat vengiu. Kam apkrauti organizmą nereikalingu, nieko vertu maistu? Žinoma, jei "čipsus" galima laikyti maistu apskritai...
Dar? Geriu daug skysčių, valgau daržoves ir vaisius, juk sveika. Skamba itin paprastai, galbūt pamanysit, kad tai nesąmonė, tačiau pabandykit ir suprasit, kad be bėgiojimo nebeįmanoma, ir su nekantrumu lauksit šiltų orų, kai galėsite išbėgti į lauką, o tada ir nesveikas maistas pamažu ims trauktis iš jūsų mitybos raciono.
Lijana P.
*******************
Gyvenime, atrodo, svarbiausia yra turėti gerą darbą, gražią šeimą, namus, automobilį ir t. t. Bet ar kada pagalvojame, kas būtų, jei staiga negalėtume atsikelti iš lovos, jei susirgtume sunkia, gal net nepagydoma liga? Apie tai retai kas pagalvoja, tačiau sveikata yra tai, kas suteikia mums galimybę dirbti, rūpintis šeima, artimaisiais ir, žinoma, pačiu savimi. Sveikata, koks bebūtų banalus, nuvalkiotas tas pasakymas, bet yra didžiausias ir brangiausias mūsų turtas.
Kiekvienas savo sveikata rūpinasi labai skirtingai. Esu girdėjusi, vieni kas rytą suvalgo po medaus šaukštelį, kad gautų reikiamų vitaminų visai dienai, kiti valgo daug vaisių ir daržovių, tikėdami, jog jie yra tai, ko reikia organizmui kasdien, dar kiti mano, jog sportas ir sveika mityba (kruopos, vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis) suteikia energijos ir stiprina imuninę žmogaus sistemą, o aš tikiu, kad sveikata priklauso nuo pačio žmogaus, jo emocijų, požiūrio į gyvenimą bei vidinio gėrio, kurį sugebi dovanoti kitiems, ne tik sau.
Atrodo juokinga, bet iš tiesų gyvenime ne kartą esu supratusi, kaip viskas priklauso nuo to, kaip tu nuteiki save, kaip elgiesi su kitais. Jei nusiteiki energingai, linksmai, daug šypsaisi, pastebi, jog kitiems tai kelia nuotaiką, priverčia aplinkinius su tokiu žmogumi pasikalbėti, išsipasakoti, pasidalinti ir blogomis, ir geromis žiniomis, tuomet kitas pasijaučia geriau, ir pats, išklausęs ir padėjęs kitam, jautiesi pakylėtai. Lygiai tas pats veikia ir sveikatą.
Pažįstu nemažai žmonių, kurie tiesiog mėgaujasi tuo, kad serga, kad jaučiasi blogai, nes jiems patinka, kai jais rūpinasi kiti, jų gailisi ir pan. Nors ir žmogus jaučiasi gerai, bet kitas prieina prie jo ir pasako: „Kaip blogai tu atrodai, ar tau kas yra, blogai jautiesi?“. Neigiami klausimai, atrodo, tiesiog priverčia blogai pasijusti ir sutikti su klausiančiojo nuomone. Tačiau jei žmogus yra tvirtas, visuomet gerai nusiteikęs, nors ir gali blogai jaustis, jam niekas niekuomet neužduos tokio klausimo. Atvirkščiai, pasakys: „Kaip tu gerai atrodai, gal einame šį vakarą kur pasėdėti, pakalbėti ar pašokti?“
Teigiamai nusiteikęs vyras (žmona), draugas (draugė), bendradarbis ar kaimynas, norintis bendrauti su kitais, besišypsantis yra reikalingas kiekvienam žmogui, kad pasijustų gerai ne tik pats, bet priverstų gerai jaustis ir aplinkinius.
Taigi gera nuotaika, noras neužsidaryti tarp keturių sienų, noras bendrauti su kitais, šypsena veide yra tai, ko reikia, kad žmogus jaustųsi gerai ir būtų sveikas. Neigiamos emocijos, neigiamai nusiteikę aplinkiniai žmonės išsekina, liūdina, o visa tai, kas yra neigiama, nepadeda geriau pasijusti, nepadeda kovoti su bakterijomis, virusais ir pan., bet, atvirkščiai, visiems tiems „blogiukams“ leidžia tvirčiau įsiskverbti į žmonių kūnus ir ten veistis. Tad būkime laimingi ir priverskime tokiais pasijusti aplinkinius!
Ausma S.
*******************
O viskas taip paprasta...
Darbo dienomis kas rytą keliesi tuo pat metu. Esi priversta. Darbas. Kontrastingas dušas. Lengvi pusryčiai. Pusantro kilometro pėstute į darbą. Septynis aštuonis kartus laiptukais viso labo į trečią aukštą ir atgal. Jokio lifto! Cha, jo paprasčiausiai ten nėra. Iš namų parsineštas obuoliukas priešpiečiams. Ir vėl tie patys pusantro kilometro į namus. Jokių troleibusų, autobusų ar taksi! Cha, jų paprasčiausiai nėra. Pietūs namuose (darbas iki 14-15 val.). Dėmesio - pavojus! Neapsivalgyti! Tai jau tavo valios pastangos...
Pusantrų metų - jokios mėsos. Tikrai jos nepasigesta. Tik valgant ne namuose žeidžia aplinkinių reakcija: dieta, lieknėji, kaip čia dabar... O va taip. Man taip patinka, ir tiek. Valandėlė pasyvaus poilsio, dvasinio... Namų ruošos darbai. Dar valandėlė atiduota darbui. Ir dviratis. Ačiū Dievui, jis jau išrastas – dar kartą jo išrasti nereikia. Už penkių kilometrų – ežeras. Maudynės, plaukiojimas. Palaima. Žiemą? Taip pat dviratis, tik treniruoklis. Mini, mini... Tik nesakykit, kad į niekur. Į savo tikslą. O jį kiekvienas turi. Ir tiek. Juk viskas taip paprasta...
Angelė 40+
**********************
Vaikystėje sugadinau skrandį su šiltom, šviežiom bandelėm. Juk ar pagalvotum, kad viena ar dvi bandelės su sultimis, ar arbata gali vaikui pakenkti? Ogi gali, net labai, todėl jau vargstu su skrandžiu nuo to laiko. Tad jei valgai bandeles, valgyk atšalusias. Na, sunku atsispirti viskam, kas nesveika, bet viskas po truputį yra sveika. Pavyzdžiui, šokoladas. Jį galima valgyti kiekvieną dieną, bet tik kelis gabaliukus ir tikro šokoladą, o ne tuos baltus, arba pieniškus. Beje, baltas šokoladas yra tik riebalai nuo šokolado pupelių, tad jį valgyti net nenaudinga.
Aš nusprendžiau sveikiau maitintis ir nereikalingo maisto atsisakiau - kavos ir traškučių. Šie du dalykai išbraukti iš maisto sąrašų jau seniai. Dar nebegeriu gazuoto gėrimo, nesvarbu, ar tai limonadas, ar alkoholis. Renkuosi arbatą ir tik natūralią (naminę) arba svarbu, kad ne už 1Lt perki, nes tada nežinosi, ką geri. Arba geriu sultis, kurios iš nuosavo sodo vaisių išspaustos, arba geriausias yra tyras šaltas vanduo. Renkuosi maistą atsargiai ir atsakingai, imu tik šviežią
ir natūralų. Stengiuosi valgyti tik iš ūkininkų produkcijos.
Stengiuosi išgerti iki 12 val. porą litru vandens, o nuo 18 val. nebevalgyti, o jei nepavyksta, tai neprisivalgyti.
Ir šiaip pastebėjau, kol liga žmogui nėra spyrus į užpakalį, tol žmogus nesirūpina ir nesidomi, o kai žmogus jau pastebi, kad kažkas negerai, tada jau būna per vėlu... Ir sveiką mitybą jau mažam vaikui reikia įteikti ir apie tai pasakoti.
Vaida J.
***********************
Pradėjau sveikai gyventi maždaug prieš metus, kai nustojau valgyti mėsą ir žuvį, kai į maistą pradėjau žiūrėti kaip į mums būtiną dalyką, o ne malonumų šaltinį. Iš pradžių sulaukdavau labai daug neigiamų atsiliepimų apie mano mitybą ne tik iš artimųjų, bet ir iš gydytojų. Tačiau aš puikiausias įrodymas, kad turime klausyti savo organizmo, ir valgyti ne tai, kas reklamuojama, ar tai, ką sako kiti, o tai, ko mums norisi, tai, kas mūsų organizmui naudinga.
Puikiai jaučiuosi, nesergu, turiu žymiai daugiau energijos, nustojo slinkti plaukai, pradėjau augti nagai. Taip pat pradėjau į savo kūną žiūrėti ne kaip į šiukšlių dėžę, tad visai nebevalgau pusfabrikačių, vengiu produktų, kurių sudėtyje yra E, nors jų parduotuvėse vis mažėja, valgau daug šviežių bei šaldytų daržovių (jau yra įrodyta, kad pramoniniu būdu užšaldytos jos išsaugo apie 80 proc. vitaminų) ir vaisių, valgau kruopas bei riešutus.
Net pati negalėjau įsivaizduoti, kiek įvairiausių skanių dalykų galima pasigaminti iš daržovių, aš ne tik kepu iš jų pyragus, bet gaminu ir kotletukus, košes, sriubas. Pradėjau visai kitaip vertinti vandenį, kurio mes išgeriame tikrai per mažai - svarbu nepamiršti, kad arbata nėra vanduo, tad išgėrus arbatos, ją reikia kompensuot mažiausiai stikline vandens.
Anksčiau buvau įvairių šokoladukų mėgėja, o dabar juos pakeičiu riešutais, džiovintais vaisiais. Šie pokyčiai įvyko savaime, tiesiog tam tikrų produktų pradėjau nebenorėti.
Taip pat pradėjau domėtis ekologija, sveika gyvensena - maisto derinimu, vitaminais, bei mineralais. Iš tiesų gera žinoti, kad atsisakius žuvies bei mėsos bent iš dalies prisidedu prie planetos išsaugojimo, nes, kaip jau žinoma, gyvulinės kilmės produktams sukurti yra išeikvojama ne tik daug energijos, tačiau padaroma ir daug taršos planetai.
Jau prieš porą metų susidomėjau joga, kuri ne tik man suteikia energijos, padailina mano formas, bet ir veikia labai raminančiai, kaip aš sakau, kaip koks "restart" mygtukas.
Anksčiau vaik6čiodavau į užsiėmimus, dabar praktikuoju namuose, turiu DVD kompaktą su jogos užsiėmimais. Taip pat visada stengiuosi išnaudoti gerą orą: vasara važinėju dviračiu, plaukioju ežeruose, būnu kuo daugiau lauke, dabar žiemą dažnai išeinu į lauką - slidinėt, važinėt su rogutėmis ar tiesiog pasivaikščiot.
Tad mano patarimas: klausykite savo organizmo, nedėkite į savo burną to, ką reiktų išmesti į šiukšliadėžę, kritiškai rinkitės maisto produktus parduotuvėse, nepasikliaukite vien tik reklama, nes dažnai ji būna apgaulinga, stenkitės nors kažkiek sumažinti mėsos bei žuvies vartojimą, ir supraskite, kad pienas tikrai nėra vienintelis kalcio šaltinis. Siūlau kuo daugiau skaityt ir rūpintis savo sveikata - mūsų organizmas stiprus, tačiau padėkim jam veikti 100 proc.
T.
****************
Dieviškos Meilės galia...
Žiupsnelis išminties...
taikos...
nuoširdumo...
žemiško grožio...
ummm...
dar įdėkime tai, ką žmonės vadina
"Pure Love"
didelį šaukštą ramybės
daug sveikatos ir
žinoma. turtų...
Viską išmaišom auksiniu šaukšteliu (tai Meilės išraiška) ir
ammmm.... valgom..
Paskanavę dieviškų turtų jaučiamės ramūs, šiek tiek pasakoje.
Štai kur paslaptis... Meilė
kai naktį miegame ant pūkuotų debesėlių...
kai ryte jaučiam palaimą...
kai geriam arbatą su medumi ir žinom, jog
tai dieviška išmintis...
kai apelsinas suteikia saugumo ir jaukumo jausmą...
kai kiekviena košės kruopytė reiškia begalinius turtus...
Štai tikroji išmintis, tikrasis gyvenimo grožis ir,
žinoma, tobula savijauta!
Tai Meilė - tobulumo dėsnis!
Gražių ir šiltų Jums gyvenimo akimirkų!
Su Meile Bonita.
*********************
Teisingai teigė žymus rašytojas H.Hessė, kad tik išmokęs mylėti save, gali pamilti kitą.
Save mylėti bei tinkamai savimi pasirūpinti yra kiekvieno protingo žmogaus pareiga. Faktas, kad nesame automechanizmai, kurių susid4vėjusios detalės lengvai pakeičiamos naujomis, todėl turime nuolat skirti pakankamai dėmesio, kad "tos detalės" dėvėtųsi ne taip sparčiai.
Nemanau, kad išsiskirsiu kažkokiomis genialiomis idėjomis, kaip tinkamai pasirūpinti savo sveikata, tiesiog gal truputį kitokią poziciją susiformavo gyvenimo ir patirties eigoje šiuo klausimu.
Stengiuosi kūną "palepinti" tinkamu fiziniu aktyvumu, ir ne todėl, kad kūno linijomis galėčiau puikuotis prieš drauges ar priešes (kaip kad darydavau dvidešimties, formuodama "šachmatų lentelę" pilvo srityje), o todėl, kad jausčiausi gerai, nes kiekvieną kartą, sportui skirdama bent pusvalanduką, lieki patenkintas rezultatu, nes tavo akyse, tiesiogine ta žodžio prasme, prašviesėja, gyventi tampa linksmiau ir kur kas geriau.
Dar Antikos laikų filosofai įtaigiai tvirtino, kad tik sveikame kūne yra sveika siela. Ir iš tiesų, sportas ne tik kūno bet ir sielos bičiulis, ar bent jau turėtų tokiu būti. Dauguma kankinasi sportuodami todėl, kad pasirenka ne tą sporto šaką, ne tai, kas mielai širdžiai ir todėl, kad siekia maksimalių rezultatų per minimalų laiką. Tačiau mūsų kūnas protingas, ir jo taip lengvai nepavyks apgauti.
Anksčiau ir pati mindydavau takelį link sporto klubo pernelyg dažnai, o dabar sportuoju tik tada ir tik tiek, kol norisi, kol tai teikia malonumą. Turbūt dėl to norisi tai daryti kur kas dažniau, nes teikia malonumą!
Pasirūpinusi savo fizine sveikata, norisi skirti pakankamai dėmesio ir sielai, ar kitaip tariant, psichikai. Na, ir norėdama apsisaugoti nuo šių dienų negandos - depresijos ir kitų nemalonumų, lankausi pas psichologę, su kurios pagalba judu kokybiškesnės kasdienybės link. Kadangi pati baigiau psichologijos studijas, tikiu jos galia, ir drįsčiau paprieštarauti manantiems, kad tai tik reikalinga žmonėms, nesugebantiems išspręsti savo problemų.
Paprieštaraučiau: tai skirta ir norintiems gyventi kokybiškiau. Sielos sveikatai stiprinti taip pat padeda dvasininkai (giliai tikintiems), man dar padeda kultūriniai bei pramoginiai renginiai, be jokios abejonės, ir kelionės, knygos bei gerai nuteikiantys filmai.
Kasdienybėje besirūpindama savo sveikata taip pat nepamirštu kelių labai svarbių dalykų - apsilankau pas gydytoją ne rečiau nei 2 kartus per metus. Pasitikrinu kraują, dantis bei pasilabinu su ginekologe. Na, taip pat tikėdama rytų išmintimi bei Mamos rankų gerąja energija, kasdien po šaukštą suvalgau imunitetą stiprinančio "deserto", pagaminto iš imbiero, citrinų ir medaus (Mamos pagamintas pagal rytiečių receptūrą).
Na, ir kasdieniniame gyvenime stengiuosi savo organizmo nevarginti persivalgymu, persigėrimu ar kitokiais blogiais.
Pabaigai norėčiau prisiminti labai teisingą liaudyje paplitusį posakį: niekas kitas tavimi nepasirūpins, jei ne tu pats.
Simona
*****************
Gera sveikata yra ne rūpestis, o gyvenimo būdas. Mano rytas prasideda nuo puodelio vandens su citrina. Po to - mankšta, tai ėjimas į darbą 3,5 km. pėsčiomis. Tai kartu ir meditacija, nes kasryt išėjus į lauką su pirmu oro įkvėpimu pasisveikinu su Dangum, su Pasauliu, su Viešpačiu. Padėkoju jam už ramų nakties miegą, už gerą sveikatą, už tai, kad galiu eiti šia žeme, matyti gamtos grožį, girdėti paukščius. Prašau Viešpaties palaiminti mane, mano vaikus, mano artimuosius ir visiems mums suteikti laimingą dienelę. Visas ėjimas yra paremtas susikaupimu ir sąmoningu kvėpavimu su mintimis.
Atėjusi į darbą, geriu savo rinktų žolelių arbatą ir valgau medų. Truputį vėliau geriu žalią arbatą. Priešpiečiams geriu savo sode išaugintų daržovių sultis, valgau įvairius vaisius ir daržoves ( taip pat tik savo sodo ). Mano maisto racioną sudaro daržovės ir tik truputis kruopų, vištienos, žuvies, varškės, namuose keptų pyragų.
Maisto derinimas yra pagrindas sveikos mitybos. Niekada nenaudoju produktų su E "vitaminais" ir įvairiais kitais chemikalais. Visai nevalgau ledų, negeriu "kartoninių" sulčių ir jokių gėrimų iš plastmasinių pakuočių, jau seniai atsisakiau cukraus, kavos ir visos kt. galybės prekybos centrų siūlomų "produktų".
Savaitgaliais pasidarau iškrovos dienas. Geriu savo surinktų žolelių arbatą, žalias daržovių sultis, valgau vaisius ir daržoves. Maisto būna tik vakare ir labai nedaug. Net ir mano kosmetika yra medus, žolių bei daržovių sultys.
Nuo to laiko, kai pati pradėjau rūpintis savo sveikata, pamiršau visas ligas ir gydytojus. Nevartoju jokių medikamentų, nes mano maistas yra ir vaistas. Visų išaukštintą devizą "aš noriu, man skanu" "pamyniau" po kojomis. Jis yra tik aikštingas žirgas, nešantis į akligatvį. O norint būti sveikam, reikia išmokti valdyti save ir nugalėti save.
Daug sveikatos suteikia darbas sode, buvimas gamtoje, plaukiojimas, pasivaikščiojimai po mišką, krosas, meditacijos, rami muzika.
Neapkrautas sunkiu maistu organizmas suteikia geros nuotaikos, ramybės, daug jėgų, šviesių minčių, vis naujų idėjų. Mano mintyse plevena daina, nuostabi poema ir Dievo balso šnabždesys.
Giedrė
*********************
Šiuo metu turime žiemą už lango, bet visgi reikia pagalvoti ir apie sveikatą. Nors žiemą mūsų organizmui trūksta vitaminų, bet pati išspaudžiu iš morkų, moliūgų sulčių.
Mėgstu sugriaužti obuolių be chemikalų iš savo sodo. Ilgais žiemos vakarais mėgstu kartais iškepti pyragą iš obuolių ir pavaišinti šeimą.
Pasivaikščiojimas grynu oru, o ypač žiemą, labai naudinga, nes organizmas atsipalaiduoja nuo darbo krūvio, suteikia energijos.
Miegas - tai puikūs vaistas, kuris atstato organizmą ir išsimiegojus galima "nuversti kalnus".
Vasarą renku kartu su mama žoleles arbatai - jonažolių, čiobrelių. O persišaldžius pirmas vaistas nuo gripo - avietės lapų nuoviras, kuris sumažina temperatūrą.
Aš stengiuosi sveikai maitintis (kruopų, grikių košės, daržovės, užaugintos darže: burokėliai, bulvės, o vasarą - uogos: serbentai, braškės, avietės).
Labai mėgstu dviračiu važinėtis, kartais viena, kartais su draugėmis, tai kartu ir sportas, ir pramoga, nes visi raumenys dirba kartu ir kojų, ir rankų, ir sėdmenų, o ir laisvo laiko praleidimas.
Kas gali būti blogiau negu rūkymas? Tai yra savęs žlugimas, dėl to ir nemoku rūkyti, nes tai kenkia sveikatai.
Sveikata rūpintis yra būtina, nes nuo gyvenimo būdo priklauso mūsų ateitis.Todėl norėčiau palinkėti visiems būti sveikiems, daugiau šypsotis ir džiaugtis gyvenimu.
Veslava T.
********************
Mūsų šeimos dešimt sveiko gyvenimo taisyklių.
1. Kokybiškas, įvairus maistas. Manyčiau, kad kokybiškas maistas – ne prabanga, o būtinybė. Todėl stengiuosi per vasarą užsiauginti mūsų šeimai būtiniausių vaisių bei daržovių, stengiamės vartoti jogurtą, kefyrą bei mėsos gaminius, vieną kartą savaitėje būna žuvies diena. Mūsų moto – valgyti įvairų maistą.
2. Daug valgome vaisių ir daržovių, kurias patys užsiauginame.
3. Stengiamės daug judėti. O kad nereiktų savęs teisinti, kad šiandien “negaliu”, “nenoriu” įsigijome kelis šunis, kurie bent tris kartus per dieną mus priverčia išeiti pasivaikščioti, nepriklausomai ar saulė šviečia, ar lietutis pila, ar sniegelis žemę apklojo.
4. Vasarą maudomės ežere, upėje, o žiemą renkamės keliones, kur klimatas šiltas, ar į kalnus paslidinėti. O jei nėra galimybės, tai tiesiog per išeigines, jei yra sniegelio, visa šeima išsiruošiame paslidinėti su slidėmis, arba vaiką pavežiojam su rogutėmis. Kelionių metu stengiamės naudotis baseinu.
5. Vasaros, rudens periodu grybaujame, uogaujame. Tuo nušaudami net kelis zuikius - ir pajudame, ir švariu oru pakvėpuojame, ir prisirenkame ekologiško maisto.
6. Mėgstame pirtį. Jei nėra galimybės naudotis pirtimi, mus tenkina dušo temperatūrų kaita, nes manome, kad kontrastinis dušas grūdina mūsų organizmą Viešint Ispanijoje teko skaityti rekomendacijas, kad pirtyje reikia būti ne ilgiau 5-8 min, bet 3-5 kartus, ir išėjus iš pirties lysti po lediniu dušu, ar į ledinį baseiną.
7. Darže auginu ežiuolę ir vartojam jos arbatytę. Į šią arbatytę įdedam medaus ir citrinos riekelę.
8. Auginu alaviją. Jis stiprina imuninę sistemą bei gydo žaizdas.
9. Geriame žaliąją arbatą.
10. Vėdiname patalpas.
Gintarė
*************
Mano gyvenimo tikslas - sveikai maitintis ir sportuoti. Daug laiko skiriu dietoms. Ypač mėgstu žuvį ir daržoves. Valgau daug vaisių. Geriu daug sulčių. Taip pat sportuoju, mėgstu daug judėti. Bėgimas - mano aistra. Neseniai buvau sporto klube paplaukioti ir labai patiko.
Žiemos sportas taip pat prie širdies. Kalnų slidinėjimas - mano aistra. O šiaip įprastai einu pasivaikščioti ir tai man teikia daugiausia malonumo ir laisvės.
Vasarą išsitraukiu dviratį ir minu pedalus kuo greičiau. Kaip gerai, kad šalia yra stadionas. Tai leidžia patirti neapsakomą gamtos bei laisvės skonį. Miškas teikia daugiausia džiaugsmo. Ten prisikraunu energijos ilgesniam laikui. Paukščių čiulbėjimas pavasarį, žolės kvapas ypač džiugina ir teikia daug džiaugsmo. Dabar žiema ir lauke labai niūru. Norisi tiesiog būti namuose, niekur neišeinant. Geriant arbatą visos blogos mintys išsisklaido. Aplink jauku ir ramu. Linkiu visiems ištverti žiemą.
Barbara K.
****************
Kaip rūpinuosi savo sveikata?
Aš...
KASDIEN: šypsausi, šoku, bendrauju, sportuoju, geriu žaliąją arbatą, valgau vaisius ir kuo mažiau kalorijų turintį, bet sveiką maistą, rengiuosi tos dienos orui tinkamais drabužiais, naudoju kosmetikos priemones, tinkančias mano odai.
KARTAIS: valgau šokoladą, daug juokiuosi, nueinu į pirtį, maudausi ežere, važinėjuosi dviračiu, bėgioju.
DAŽNAI: valgau riešutus, javų dribsnius, avižų košes, žuvį, šviežias/šaldytas uogas, vaikštau, darau tempimo pratimus,
NIEKADA: nepiktnaudžiauju bulvių traškučiais, neperku šaldytų maisto produktų, nenaudoju kaloringų padažų, nevalgau mėsos ir bulvių kartu.
...rodos, darau taip nedaug, bet iš to gaunu labai daug: jaučiuosi sveika, laiminga, kupina energijos ir noro gyventi!!! Aš negalėčiau elgtis blogiau, o geriau - be abejonės, nes myliu Gyvenimą ir save!
Laima K.
***********
Tikiu Sokrato žodžiais, kad sveikata - dar ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. Manau, kad sveikata - daugiau nei ligų nebuvimas. Galvoju, kad tai fizinio ir dvasinio prado darna. Todėl kiekvieną rytą pasveikinu šypsena, trumpute malda, šilčiausiais linkėjimais artimiems žmonėms ir keturiasdešimčia atsilenkimų pilvo presui (keletą metų aplenkdama savo amžių:).
Kasryt gurkšteliu stiklinę vandens su medumi ir citrina... Praktikuoju vaikščiojimą pėstute... Džiaugiuosi savo šeima, sutiktais žmonėmis, naujais patyrimais, kiekviena diena! Visur ir visuose ieškau pozityvių dalykų... Geros nuotaikos semiuosi su begaliniu įkvėpimu sukdamasi šokių repeticijose! Valgau dažnai ir po truputį. Geriu tik šiltus gėrimus.
Kasdien stebiuosi gyvenimu, kuriame begalė įkvepiančių, jaudinančių, o kartu raminančių, guodžiančių dalykų! Tad neieškau papildomų stimuliatorių ar slopintojų svaigaluose. Jaučiuosi laiminga, energinga ir Jums to linkiu!
Jolanta
******************
Kokia didžioji SVEIKATOS paslaptis? TEIGIAMOS EMOCIJOS! Ir niekas daugiau. Jei esi optimistas, jei su džiaugsmu pasveikini kiekviena dieną ir guliesi su padėka širdyje už viską, ką per dieną patyrei, tai ir būsi sveikas žmogus. O ištikus bėdai, nugalėsi ją be didesnių vargų.
Man 41-eri. Gyvenu mažame miestelyje, šalia Ventos upės. Čia kažkoks sporto klubas veikia, bet, prisipažinsiu, nesu ten buvusi. Aš šalia esančio paupio kurmrausius atmintinai žinau, nes stengiuosi kasdien pasivaikščioti gryname ore – plaučius išvalyti vėsia gaiva.
Du kartus per savaitę važinėju į „Spindulio“ šokių klubą, Mažeikiuose jis įsikūręs, šoku lotynų Amerikos šokius, bet sutikčiau ir „Kepurinę“ trepsėti savame kaime, kad tik būtų muzikos ir kūno judesio darnos, šiek tiek žingsnelių skaičiavimo atminčiai lavinti, šypsenos ir puikios laikysenos. Juk tiesi nugara – tiesus kelias į gerą nuotaiką ir pasitikėjimą savimi. Skaičiau, kad iškrypęs stuburas jau išduoda polinkį sirgti įvairiomis ligomis, o ypač depresija.
Beje, kad vokietis Alzheimeris netaptų senatvėje sugyventiniu, žaidžiu šachmatais. Sako, kad šokėjai, mezgėjai ir šachmatininkai neserga atminties sutrikimo ligomis. Dažniausiai žaidžiu su savo tėvu, kuriam 72-eji, jis puikios atminties (sudoku fanas), o šiam ir sveikata pasitaisė, kuomet ėmė džiaugtis puikiomis „priešmirtinėmis atostogomis“ - pensija, nes lygiai tai pat mėgsta pasivaikščiojimus, turi gerą humoro jausmą ir moka nesureikšminti nereikšmingų dalykų – tiesiog džiaugiasi gyvenimu.
Kada esi laimingas, viską gali sau leisti. Netgi valgyti tai, ką nori, o ne ką prirašo visokios rekomendacijos pagal kraujo grupes, amžių ar Zodiako ženklą.
Puiki nuotaika – gera sveikata.
Kristina D.
*******************
KAIP AŠ RŪPINUOSI SAVO SVEIKATA?
Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymo apibrėžimą: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“. Šiuo apibrėžimu ir pradėsiu savo pasakojimą, kaip aš rūpinuosi savo sveikata ir jaučiuosi žvali visą dieną.
Sveikas gyvenimo būdas – kas tai? Vieni mano, kad tai sportas, kiti – kad tai subalansuota mityba, ar muzikos klausymas, dar kiti mano, kad užtenka tiesiog nerūkyti ir nevartoti alkoholio, gerti papildus ir atsisakyti vienokių ar kitokių produktų. Perskaičius daug knygų apie subalansuotą mitybą ir visus kitus gėrius mano organizmui, pasidariau išvadas: mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu. Ir atsirinkti ką valgyti, kokį režimą pasirinkti, ir nepamiršti, kad „švaru ne ten, kur valo, bet ten, kur nešiukšlina“.
Todėl kiekvieną rytą atsikeliu dešine koja, ne dėlto, kad bijau jog pasiteisins posakis: išlipo iš lovos ne ta koja. O dėlto, kad miegu lovos dešinėj pusėj. Įsijungiu savo mėgstamos muzikos ir linguoju vonios link. Muzikos klausymas ne tik malonus laiko leidimas, tačiau ir vaistas nuo įvairių ligų.
Muzika – vienas stipriausių nervų sistemos stimuliatorių. Psichologai teigia, jog muzika galima gydyti nervų ligas, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą. Taip pat muzika prisideda ir prie greitesnio žaizdų gijimo. Ji stiprina žmogaus bioenergiją.
Nulingavusi į vonią atgaivinu veidą šalto vandens purslais, kūną - vėsiu dušu. Juk švarus veidas, skaisti oda, gražios moters receptas. Ir nepamirštu kasdien valytis dantis tris minutes ir ne trumpiau. Juk burna – tai durys į žmogaus organizmą. Yra manoma, kad dantys – tai lyg atskiras ir visiškai nesusijęs organas su likusiu organizmu, bet ši nuomonė yra klaidinga. Burna - dantys tai ta ertmė per kurią viskas patenka į mūsų organizmą.
Po visų švarinimosi procedūrų, geriu energijos kokteilį, išspaustą iš morkos, obuolio, burokėlio, ir pusės citrinos sulčių, į jas įmaišau tarkuoto imbiero ir šaukštą medaus, ir viską suplaku. Toliau, muzikai skambant, su visais pasilingavimais atsidarau drabužių spintą, pilną spalvingų drabužių.
Mėgaujuosi ryškiomis spalvomis - ypač žiemą. Mane tai atgaivina. Taip vadinamoji chromoterapija - tai gydimas spalvomis. Dėvėdama ryškius drabužius esu pasirengusi atremti visus virusus.
Lėkdama į darbą esu entuziastingai nusiteikusi, žvali. Skubu imtis dienos darbų ir įgyvendinti visus savo tikslus. Juk aistra darbui irgi dalis sveikatos. Mėgiamas darbas atneša ne tik pasitenkinimą, savirealizaciją, bet ir visus kitus psichologinius ypatumus, nuo kurių sveikata yra priklausoma.
Visada pasidarau poilsio pertraukėlę darbe. Išgeriu žalios arbatos, kai dirbdama pradedu jausti tingulį ir tampu pavargusi, suvalgau gabalėlį juodojo šokolado. Visada vėdinu savo darbo vietą - šviežias oras – būtinybė.
Sveikos akys – didžiausias turtas. Visada joms leidžiu pailsėti. Kai jaučiu nuovargį, plačiai atmerkiu akis ir žiūriu į tolimiausią kampą. Užsimerkiu ir stipriai įtempiu akių raumenis. Po kelių sekundžių atpalaiduoju. Arba tiesiog pusę minutės greitai mirksiu. Ir akytėmis jau pasirūpinta.
Grįždama namo iš darbo šerkšnu pasidengusiomis blakstienomis, sušalusiais kojų pirštukais esu laiminga, nes diena prabėgo nepakartojamai, ir aš vėl grįžau į namus, kur kvepia ką tik paruošta vakarienė, kambarys dvelkia gaiva ir manęs laukia karšta vonia ir pėdų masažas.
Ir gulėdama pilnoje burbulų vonioje pagalvoju: kiek kainuoja mano sveikata? Ogi,nieko. Milijonų neišleidžiu, bet išmokau pasirūpinti savimi ir jaustis sveika. Maitinuosi reguliariai, nevengiu sporto, nepiktnaudžiauju, bet kartais leidžiu sau sukirsti ir skanesnį pyrago gabalėlį su kava. Kreipiu dėmesį į smulkmenas, nes rūpinimąsis savo sveikata – tai viso organizmo priežiūra. Ir būtina visumoje įžvelgti ir mažus dalykus. Reikia rūpintis kiekvienu savo kūno lopinėliu. Leisti kūnui išsimiegoti, gauti pakankamai vitaminų, lepintis ne tik vandens procedūrom, bet ir gerti vandenį, nes vanduo laikomas jaunystės gėrimu.
Juk gera jaustis ir būti sveikiems, žvaliems. Jausti kvapus ir ką tik nuplautų žalumynų skonį, mėgautis įspūdžiais, juoktis ir taip gaminti C vitaminą. Bučiuotis šaltą žiemos vakarą, nebijant, kad lūpos ims šerpetoti, nes žinai, kad ant naktinio statelio turi mėtinį lūpų šveitiklį, kurį pasigaminai iš rudojo cukraus, kelių lašų pipirmėčių, migdolų aliejaus ir aliejinio vitamino E .
Eglė P.
*******************
Mano sveiko gyvenimo taisyklės labai paprastos. Nedaug jų ir turiu – vos dešimt...
Pirmoji: pirkdama produktus, visuomet perskaitau etiketes. Jei ten paminėti kvapo ir skonio stiprintojai – dedu atgal į lentyną.
Antroji: kasdien suvalgau šaukštą sėmenų (įberiu į jogurtą ar varškę), todėl nereikia aktyvinti žarnyno sintetiniais vaistais.
Trečioji: net ir plaukus „maitinu“ ne užsienietiškais balzamais, bet ajero nuovirais, svogūno tyrele, sėmenų gleivėmis.
Ketvirtoji: stiklainėlis su medumi visuomet po ranka, todėl nepamirštu juo pakeisti cukrų.
Penktoji: druską vartoju tik grubią ir negražią, primenančią sovietinius laikus, tačiau būtent tokia ir naudinga mūsų organizmui.
Šeštoji: jei galiu kažkur nueiti pėsčiomis, tai ir einu pėsčiomis, nelipu į troleibusą – šią taisyklę, gaila, tik neseniai įgyvendinau.
Septintoji: vasarą pasirūpinu vaistažolėmis, prisiskinu čiobrelių, ramunėlių, liepžiedžių ir kt. Net ir žiemą negrįžtu iš miško tuščiomis – parsinešu kadagio uogų.
Aštuntoji: ši taisyklė parsivežta iš Kretos: į troškinius pridedu tiek prieskoninių daržovių, kad druskos ir nebereikia. Dar būtina įpilti alyvuogių aliejaus.
Devintoji: naudojuosi kiekviena proga ištrūkti į gamtą, prie vandens – ten atgaunu lygsvarą.
Dešimtoji: nesidžiaugiu, jei dega kaimyno namas.
Brigita
