Estetinis protezavimas

Sparčiai tobulėjant technologijoms odontologijos srityje, didėja ir pacientų estetiniai reikalavimai, kurie verčia gydytojus odontologus peržiūrėti iki tol naudotus gydymo metodus, nuodugniau gilintis į naujas sritis ir nuolat atsirandančias naujoves.

Lygiagrečiai su funkciniais dantų ar dantų eilių defektais pacientai akcentuoja ir estetines savo dantų ir šypsenos problemas, kurios nesenoje praeityje buvo antraeilis dalykas, o gal būt ir nelabai prieinamas dėl techninių ar finansinių sunkumų.

Prisiminkime geltono ar balto metalo atspalvio konstrukcijas priekinių dantų srityje; dabar vien mintis apie tokių vainikų buvimą burnoje daugelį pacientų gąsdintų. Danties spalvos protezai buvo gaminami iš plastmasės ar plastiko. Jų estetika buvo nepakankama ir trumpalaikė.

Ženklus šuolis estetiniame protezavime buvo žengtas pradėjus naudoti metalo keramikos konstrukcijas, kurios jau galėjo natūraliau atkartoti prarastų ar pažeistų dantų formą ir spalvą. Šio tipo konstrukcijos gausiai naudojamos ir šiandien.

Žinoma, metalo - keramikos konstrukcijos šiandien išgyvena didelius pokyčius: keičiasi porceliano sudėtis, galima rinktis iš kelių metalų (chromo-kobalto, aukso-platinos, titano) lydinių bei jo apdirbimo būdų (liejimo ar frezavimo). Nepaisant dabar galimo didesnio pasirinkimo, metalo buvimas konstrukcijoje daro vainikėlius neskaidrius, matinius ir reikalauja iš dantų techniko daug pastangų užmaskuoti metalo buvimą konstrukcijoje, suteikiant būsimam protezui daugiau natūralumo.

Net po didelių pastangų, po tam tikro laiko, gali atsirasti nepageidaujami, estetiškai gadinantys vaizdą, metalo efektai (pvz. melsvos dantenos). Vis dažniau akcentuojamos ir paties netauraus metalo neigiamos savybės seilių apsuptoje aplinkoje.

Gryno porceliano naudojimas (be metalinio karkaso) buvo apsunkintas dėl konstrukcijos neatsparumo lūžiams. Tai apsunkino porceliano naudojimą. Augant pacientų poreikiams kuriamos naujos technologijos ir medžiagos, kurios savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis lenkia anksčiau naudotas. Tai dar plačiau atveria naujus vartus į gražios šypsenos pasaulį.

Šiuo metu metalo - keramikos konstrukcijos palaipsniui užleidžia vietą taip vadinamoms „bemetalėms“ konstrukcijoms. Porceliano masė čia kepama ant tvirtų cirkonio ar aliuminio oksido karkasų, turinčių jau ne metališkai pilką ar geltoną spalvas, o baltą ar danties spalvos karkasą.

Šių medžiagų fizinės ir cheminės savybės nenusileidžia iki tol naudotiems metalams ir leidžia gydytojui odontologui patikimai jaustis protezuojant pavieniais ar didesnės apimties tiltiniais (kai trūksta dviejų ir daugiau dantų) protezais. Estetinis pastarųjų konstrukcijų vaizdas taip pat labiau tenkina pacientus ir gydytojus odontologus.

Sparčiai tobulėjant patiems implantams ir implantacijos technikoms, vis daugiau žmonių ryžtasi dantų nebuvimą atstatyti implantų pagalba. Todėl gydytojams odontologams nėra būtina naudoti labai tvirtas konstrukcijas, kurios reikalingos atstatant didelius dantų nebuvimo defektus, ir didesnis dėmesys skiriamas estetikos gerinimui.

Palengva pereinama prie gryno porceliano panaudojimo. Šių medžiagų fizinės savybės nusileidžia metalams elastiškumu, tvirtumu (stiklo keramikos ar infiltruotos stiklo keramikos tvirtumas 100-400 MPa), tačiau žymiai juos lenkia estetikos srityje.

Tinkamai sprendžiant dantų lankų gydymo problemas, šios konstrukcijos pakankamai saugiai gali būti naudojamos odontologinėje praktikoje. Jos gali būti naudojamos tiek šoninių (krūminių) dantų defektų gydymui (gaminant įklotus ar užklotus), tiek ir priekinių dantų estetiniams ar karieso pažeistiems dantims restauruoti (naudojant laminates).

Laminatės iki 0,4mm storio porceliano plokštelės klijuojamos prie paruošto danties paviršiaus, kuriam gali net nereikėti papildomos preparacijos grąžtu.

Gali būti gaminami ir pilni vainikai. Šių, odontologijos specialistų pripažintomis estetiškiausiomis, konstrukcijų panaudojimas tapo galimas atradus ir ištobulinus naujas cementavimo - surišimo technologijas, kurios patikimai pritvirtina norimą porceliano konstrukciją prie danties paviršiaus, tuo sustiprindami ir pačią konstrukciją.

Tokios konstrukcijos, laminatės ar vainikai gali būti klijuojami dantenų lygyje ar netgi neprieinant iki jų. Dantenos šalia tokių vainikų ar laminačių visuomet atrodo natūraliai rausvos ir sveikos. (Esant reikalui dantenas iki dantų protezavimo reikia išgydyti). Tokiu būdu estetinėje odontologijoje šalia dantų funkcijos ir estetikos atsiranda ne mažiau svarbi biosuderinamumo sąvoka.

Šiuo metu funkciniai ir estetiniai pacientų poreikiai eina lygiagrečiai ir odontologijoje abejoms kryptims teikiamas vienodai didelis dėmesys, keliami aukšti reikalavimai. Sukurti norimą funkcionalų, tvirtą ir estetiškai pageidaujamą rezultatą, reikia nueiti ilgą ir sudėtingą kelią. Turi būti išgirsti visi paciento pageidavimai, įvertinti jo norai bei giliai ir plačiai apžvelgta esama klinikinė situacija.

Be to, turi būti teisingai įvertintos ir įvairių gydytojų odontologų, tarp jų plombavimo, implantacijos, protezavimo ir kitų specialistų atliekamų darbų suderinimo galimybės. Geriau, jei tai atliekama vienoje klinikoje.

Protezuojant būtina atsižvelgti ir dantų techniko estetines bei technologines galimybės. Visa tai atlikus pacientas gauna ne tik aukščiausios kokybės odontologines paslaugos, bet ir visuomet gali džiaugtis maksimaliai išsaugotais gražiais dantimis, puikia jų funkcija ir estetika, aukštesne gyvenimo kokybe, patrauklesne šypsena.