Paskutinių kelių dešimtmečių odontologijos mokslo pasiekimai atvėrė naują daug aukštesnę odontologijos perspektyvą, kuri įgalino ne tik pereiti nuo pavienių dantų funkcijos atstatymo iki visos burnos funkcijos atstatymo, bet ir tai atlikti tausojančiai, estetiškai.
Per šį laikotarpį odontologija vystėsi kanalų gydymo arba endodontijos, tiesioginių estetinių restauracijų arba estetinio plombavimo medžiagų (kompozitų), bemetalės keramikos arba netiesioginių estetinių restauracijų srityse. Odontologijos mokslas augo ir ortodontijos (gydymo breketais), periodontologijos (dantenų gydymo), implantacijos ir chirurgijos srityse.
Tai paskatino klientus naujai pažiūrėti į odontologiją. Medicinos šaka tapo ir meno, grožio išraiškos šaka, nes klientai ėmė suvokti ne tik sveikatos, bet ir estetikos bei šypsenos svarbą gyvenimo kokybei. Tai įpūtė visiškai naujo vėjo į odontologų bendruomenę, kurie su menininkams būdingu džiaugsmu ir išradingumu ėmė taikyti naujas technologijas. Odontologinės procedūros tapo beskausmės, patogios ir higieniškos. Jos jau nebetapatinamomis su nemaloniais ar baisiais pojūčiais. Visuomenėje kilo naujas susidomėjimas šypsenos pagražinimo būdais.
JAV¹ atlikta mokslinė studija įrodė, kad su gražia šypsena individas tampa ne tik patrauklesnis, bet atrodo sveikesnis, inteligentiškesnis, įdomesnis, sėkmingesnis.
Šios studijos 99.7% apklaustųjų teigia, kad šypsena yra socialinė vertybė, 96% - kad graži šypsena labiau patraukia priešingos lyties atstovus, 74% - kad nepatraukli šypsena sumažina karjeros sėkmę. Žemiau pateikti respondentų atsakymai į klausimą „Ką pirmiausia pastebite žmogaus šypsenoje?“:
• Dantų lygumas
• Spalva
• Švarumas
• Šypsenos nuoširdumas
• Ar yra trūkstamų dantų?
• Šypsenos „švytėjimas“.
Atsakydami į klausimą, „Kas labiausiai daro šypseną nepatrauklia?“ jie pažymėjo:
• Geltoni, tamsūs, apsinešę dantys
• Danties trūkumas
• Kreivas dantis
• Ėduonies pažeisti, „skylėti“ dantys
• Tarpai tarp dantų
• Nešvarūs dantys.
Pagaliau į klausimą „Kaip Jūs norėtumėte pagražinti šypseną?“, dažniausias atsakymas buvo:
• Norėčiau baltesnių, šviesesnių dantų.
Kitoje JAV apklausoje² respondentai į klausimą “Kokią paskutinę odontologinę procedūrą atlikote per paskutinį mėnesį” atsakė taip: 86% - estetinį plombavimą, 78 % - dantų balinimą namuose, 55% - dantų padengimą porcelianiniais veneringais, 50 % - atliko balinimą kabinete, 25% - gleivinės aukščio kontūravimą.
Taigi skaičiai rodo, kad estetinis plombavimas yra plačiausiai paplitusi procedūra JAV. Tai teigia ir estetinės odontologijos pionieriai: “Be abejonės, tiesioginės restauracijos yra ir bus plačiausiai naudojama estetinės odontologijos procedūra.“ Gordon J.Christensen, DDS, MSD, Ph.D. The Journal of Cosmetic Dentistry, 2003, Vol 19 (JAV)
Vakarų odontologinės bendruomenės autoritetai teigia, kad šiandien būtina minimali invazija: „Mūsų tikslas turėtų būti nuolat saugoti tai, kas lieka, o ne smulkmeniškai restauruoti tai, ko trūksta. Taigi geriausia odontologija yra mažiausia odontologija.“ (šaltinis: „Journal of Esthetic and restorative dentistry 2008, Vol 20, N6“). Estetinis plombavimas kol kas išlieka labiausiai tausojančiu dantų restauravimo metodu.
Estetiniame plombavime arba tiesioginėse estetinėse restauracijose naudojama medžiaga vadinama kompozitu arba liaudiškai – „estetinė plomba“. Juo atkuriamas trūkstamas dentinas ir emalė. Savo tvirtumu kompozitas prilygsta sidabrinėms plomboms, yra atsparus dilimui, išskiria fluorą, kuris stabdo tolimesnį karieso formavimąsi.
Lietuvoje odontologai restauruoja dantis kompozitais, pagamintais Japonijoje, JAV, Vokietijoje, t.y. visiškai tomis pačiomis medžiagomis, kuriomis dirba pažangiausių Vakarų šalių kolegos.
Esant netaisyklingai dantų padėčiai, pirmiausia rekomenduotinas ir mediciniškai teisingesnis yra ortodontinis gydymas, breketais ir panašiai, nes taip visiškai išsaugomi natūralūs, savi dantys.
Dantų formos ir spalvos pakitimų restauravimui ar užmaskavimui kompozitais gali būti padengiamas ir visas priekinis danties paviršius – t.y. uždedama taip vadinama tiesioginė laminatė arba veneringas. Tam pačiam tikslui naudojamos ir netiesioginės (t.y. laboratorijoje pagamintos) porcelianinės laminatės.
Kiekvienas atvejis individualus – priklauso nuo pageidaujamos kokybės, dantų vietos burnos ertmėje, tvarkomų dantų kiekio, procedūros sudėtingumo ir pnš. Tiksli kaina nustatoma tik konsultacijos metu.
Kokį variantą rinktis? Gydytojas gali patarti konkrečioje situacijoje priklausomai nuo dantų būklės, pageidaujamo ilgaamžiškumo, kokybės, grožio ir prieinamo specialisto, o galiausiai renkasi klientas.
Jeigu nėra kvalifikuoto estetinio plombavimo specialisto – geriau protezuoti laminatėmis. Jeigu nėra kvalifikuotų protezuojančio gydytojo ir dantų techniko – geriau plombuoti.
Geriausia jei dantys ir burnos ertmė sutvarkomi visuminiai – pradedant nuo profesionalios burnos ertmės higienos, esant reikalui dantis balinant, tiesinant dantis breketais, išgydant dantų šaknų kanalus, dantenas, įsukant implantus, protezuojant, derinant protezavimą su plombavimu ir pan. Tik tuomet galime džiaugtis tiek dantų funkcionalumu ir estetiškumu, tiek ir ilgalaikiu rezultatu.