Dantų spalvos pasikeitimo priežastys
Išoriniai dantų spalvos pakitimai
Dantų spalva gali pakisti dėl išorinių dėmių, atsiradusių nuo tabako, kavos, juodos arbatos, raudono vyno ar kito maisto, turinčio pigmentų (taninų), taip pat nuo burnos skaliklių ar kitų priemonių, turinčių dažančių medžiagų, vartojimo. Nekokybiškai arba nepakankamai laikantis burnos higienos, šie pigmentai prie emalio prisitvirtina įsigerdami į minkštą dantų apnašą ar dantų akmenis. Dėl to dantų paviršiai, dažniausiai tarpdančiai, dantų sritys palei dantenų kraštą ir liežuviniai paviršiai gali nusidažyti nuo gelsvos, gelsvai rudos - iki tamsiai rudos (intensyvaus rūkymo atveju), ar net juodos (marihuanos rūkymo, tabako kramtymo atveju) spalvos.
Ant emalio paviršiaus susidariusios dėmės ar prie jo prisitvirtinęs pigmentinis apnašas nesunkiai pašalinamas individualios ar profesionalios burnos higienos priemonėmis, balinančiomis dantų pastomis ir poliruojant dantis.
Geriau rinktis tokias šiuolaikines balinamąsias pastas, į kurių sudėtį įeina dėmes tirpdantys fermentai (pvz.: papainas ar dantų pastos „R.O.C.S", „Yotuel“ ir kt.) bei kitos natūralios balinamuoju poveikiu pasižyminčios medžiagos (pvz.: islandinė kerpė, dantų pasta „Velym“, „Blanx“ ir kt.). Šios dantų pastos yra saugesnės, pasižymi mažu abrazyvumu, gali būti praturtintos fluoru ir kitomis natūraliomis medžiagomis. Balinamųjų pastų nepatartina naudoti vaikams.
„Air-flow“ sistema.
Aukščiau aprašytos individualios ir profesionalios burnos higienos priemonės nėra tiesiogiai priskirtinos dantų balinimui. Jos, pašalindamos nuo emalio paviršiaus išorines dėmes, tik atstato natūralią danties spalvą. Šios priemonės būtinos tiek prieš dantų balinimą odontologo kabinete ar kapomis - namie, tiek siekiant palaikyti įvairiais dantų balinimo metodais pasiektą dantų baltumą.
Vidiniai dantų spalvos pakitimai
Jie atsiranda dėl žmogaus medžiagų apykaitos sutrikimų, danties audinių vystymosi sutrikimų ir kitų sisteminių faktorių. Dėl to kartu kinta jų spalva. Tam priskiriama įgimta hiperbilirubinemija, įgimta eritropoerinė porfinija, sutrikęs emalio formavimasis, sutrikęs dentino formavimasis, tetracikliniai dantys, fluorozė, emalio hipoplarija, pulpos hemoragijos produktai, šaknies urorbcija, senėjimas.
Lietuvoje suaugusiems žmonėms ypač dažnai pasitaiko tetracikliniai dantys, nes jiems nuo 4 mėnesių iki 7 metų amžiaus, besiformuojant nuolatiniams dantims, duodavo tetraciklino grupės antibiotikų. Šios grupės antibiotikų nepatariama naudoti iki 12 metų vaikams ir maitinančioms motinoms.
Vidinės dantų spalvos pakitimo dėmės susidaro pigmentinėms medžiagoms iš išorės įsigeriant į kietuosius danties audinius.
Į emalį ar jo paviršių įsigėrusios dėmės šalinamos balinant dantis įvairios koncentracijos vandenilio ar karbamido peroksidu.
Tai priklauso nuo pasirinkto balinimo būdo, klinikinės situacijos ir kitų veiksnių. Sunkiau išbąla dėmės, kuriose pigmentai yra įsiskverbę į emalio ir dentino įdubimus, griovelius, defektus ar mikroplyšius. Pavyzdžiui, pilkas ar rudas dantų atspalvis gali būti dėl gausaus tetraciklino ar monociklino vartojimo dantų formavimosi metu. Dėl fluorozės (perteklinio fluoridų vartojimo) dantys būna su kreidos baltumo netolygiomis dėmelėmis arba geltono ar net rudo atspalvio dėmėmis. Dėmės į dentiną taip pat gali patekti danties formavimosi metu sergant sisteminėmis ligomis. Dažniausiai vidines dėmės yra dentino spalvos pakitimai, kurie prasišviečia pro emalį. Šiais atvejais yra rizika, kad dantų balinimas nebus toks efektyvus, kokio tikimasi, ir gali prireikti ilgalaikio balinimo arba rinktis didesnę balinamosios medžiagos koncentraciją turinčią medžiagą ar ilgesnę balinimo procedūros trukmę.
Balinimo chemija ir naudojamos medžiagos
Balinimo pagrindas yra cheminė oksidacijos reakcija, kurios metu balinanti medžiaga (vandenilio ar karbamido peroksidas) įsiskverbia į spalvą pakeitusio danties emalį dentiną ir tokiu būdu atpalaiduoja pigmentą prisijungusias molekules. Dantų balinimo metu didelio molekulinio svorio sudėtinės organinės molekulės, atspindinčios atitinkamo šviesos ilgio bangas, lėtai skyla į mažesnio molekulinio svorio ir paprastesnes, mažiau šviesą atspindinčias molekules, dėl to dantys pašviesėja. Balinant yra pasiekiamas momentas, kai yra suardomos visos pigmentinės struktūros ir lieka tik bespalviai junginiai. Šis momentas vadinamas soties tašku. Jeigu, pasiekus šį tašką, dantys balinami toliau - ima skaidytis baltymų ir anglies pagrindą turinčios molekulės, dėl ko sparčiai pradeda irti emalis.
Per dažnas dantų balinimas klinikoje ar namuose stiprios koncentracijos ar neaiškios sudėties balinančiomis medžiagomis gali būti žalojantis. Balinimas gali pakenkti ir žmogui, turinčiam nudilusį dantų emalį, pleištinius dantų defektus, visa tai gali įvertinti ir nustatyti tik gydytojas odontologas. Dantis ardo ir dantų balinimas namuose nesilaikant odontologo rekomendacijų ir balinančio produkto gamintojo instrukcijų.
Balinimas gydytojo odontologo kabinete
Šviesinant dantis odontologo kabinete balinanti medžiaga aktyvinama lazeriu (plačiau čia ) arba specialiomis lempomis, naudojamas 30-36 proc. vandenilio peroksidas ar 35 proc. karbamido peroksidas.
Naudojant balinimui lempas šviesos šaltiniai greitina cheminį balinimo procesą, tačiau jų išskiriama šiluma gali neigiamai veikti danties pulpą. Todėl rekomenduotina rinktis balinimą lazeriu. Šis metodas gali būti efektyvus siekiant pašalinti vidines dantų dėmes, nes lazerio veikiama balinanti medžiaga prasiskverbia pro emalį ir dentiną, o procedūros metu nėra išskiriama šiluma.
Balinimas namuose
Kapa - dantų balinimui namie.
Šis balinimo metodas buvo atsitiktinai atrastas 1969 metais. JAV Arkanso valstijos ortodontas Forth Smith gydė burnos traumą ir pacientui liepė reguliariai nešioti ortodontinį dantis gaubiantį įtaisą, į kurį įdėjo antiseptinės želė, turinčios 10 proc. karbamido peroksido. Po kurio laiko pasimatė, kad paciento dantys tapo baltesni.
Šis būdas patogus tuo, kad pats žmogus gali kontroliuoti balinimo procesą – jei yra patenkintas rezultatu, gali nutraukti procedūrą. Didžiausia rizika atliekant tai namuose yra perbalinti, o taip pat, įdėjus per daug balinančios medžiagos į kapą – nudeginti dantenų epitelį.
Balinimas juostelėmis.
Tai bene patogiausia balinimo sistema, labai populiari JAV. Juostelių lankstumo dėka gelis glaudžiai priglunda ant danties paviršiaus ir efektyviai pašalina dėmes ne tik nuo danties paviršiaus, bet ir iš gilesnių sluoksnių.
Juostelės yra nepastebimos, todėl jas galima naudoti užsiimant įprastine veikla.
Nešiojant juosteles galima laisvai kalbėti, burnoje nesikaupia gausios seilės, panaudota juostelė yra tiesiog išmetama. Dantų balinimo juosteles paprastai rekomenduojama nešioti du kartus per dieną po 30 minučių. Po 7 dienų dantys tampa pastebimai baltesni.
Balinimas danties pieštukais.
Dantis balinančiame pieštuke yra karbamido peroksido gelio. Efektyviai balina, labai paprastas naudoti. Dantis padengiamas geliu du kartus per dieną po 15-20 min., neskalaujama.
Ar balinti dantis saugu?
ES dantų balinimas nėra laikomas įprastine kosmetine procedūra. EK Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato mokslinis komitetas 2005 m. pateikė nuomonę, kad be odontologo konsultacijos individualiai yra saugu naudoti tokius balinimo produktus, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,1 proc. vandenilio peroksido. Tai be recepto parduodamos balinančios juostelės, ne individualiai pritaikytos balinimo kapos, želė-pieštukai. Tuo tarpu dantų balinimo produktai, savo sudėtyje turinys nuo 0,1 iki 6 proc. vandenilio peroksido, turėtų būti naudojami tik pasikonsultavus su gydytoju odontologu ir jam pritarus. Komiteto nuomone, asmenims nerekomenduotina dantų balinti prieš pat ir iš karto po dantų plombavimo, esant gingivitui ar kitoms periodonto ligoms, esant burnoje nudilusioms, sudėvėtoms ar nekokybiškoms dantų restauracijoms, jeigu praeityje pacientas yra patyręs burnos audinių traumą ar yra priskirtinas burnos vėžio rizikos grupei (asmenys, nuolat vartojantys alkoholį, tabaką).
Tuo tarpu JAV be recepto yra laisvai prieinamos balinančios medžiagos, kurių sudėtyje yra net iki 6 proc. vandenilio peroksido. Be to, JAV nuo 2001 m. yra labai populiarios balinančios juostelės, kurių sudėtyje yra nuo 6 iki 14 proc. vandenilio peroksido ir dantų pastos bei burnos skalikliai, kuriose yra 1 proc. vandenilio peroksido.
2007 m. gegužę Europos odontologų taryba akcentavo gydytojo odontologo konsultacijos svarbą prieš dantų balinimo procedūrą ir pažymėjo, kad yra labai svarbu, jog odontologas nustatytų dantų spalvos pokyčio priežastį, įvertintų dantų balinimo sėkmės galimybes, patikrintų, ar nėra dantų balinimo kontraindikacijų, ir individualiai patartų, kurį balinimo metodą geriausiai pasirinkti. Taryba rekomendavo papildomą gydytojo odontologo konsultaciją ir tuomet, jei balinimo proceso metu atsiranda dantų jautrumas ar pasireiškia kiti laikini dantų balinimo šalutiniai poveikiai.
Europos Komisijos ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad:
• Dantų balinimas nerekomenduotinas asmenims iki 18 metų.
• Prieš bet kokią dantų balinimo procedūrą yra privaloma odontologo konsultacija.
• Dantų balinimo savidiagnostika (nusprendžiant pačiam) yra rizikinga.
• Nerekomenduotina dantų balinti prieš ar iš karto po dantų plombavimo.
• Nėra pakankamai patikimų ilgalaikių epidemiologinių studijų ir klinikinių tyrimų, kurie įvertintų dantų balinimo galimus neigiamus poveikius burnos ertmėje.
Galimi šalutiniai dantų balinimo poveikiai
Trumpalaikis dantų jautrumas.
Siekiant išvengti jautrumo padidėjimo, į šiuolaikinius balinimui skirtus produktus dedamos jautrumą mažinančios medžiagos, po procedūros klientams rekomenduojama naudoti jautrumą mažinančias dantų pastas, dantų žele, pvz.: Recaldent, Sensigel, ir fluorą, kuris taip pat turi jautrumą mažinantį poveikį.
Balinant kapomis gali atsirasti burnos gleivinės deginimo pojūtis gomuryje, gerklėje ar jos sudirginimas. Daugelio autorių nuomone, gleivinės sudirginimas kyla daugiau dėl kapos, o ne dėl balinimo medžiagos poveikio. Tyrimų duomenimis, balinant kapomis 25-40 proc. klientų skundėsi burnos gleivinės dirginimu. Šie nepageidaujami poveikiai yra trumpalaikiai ir dažniausiai praeina iš karto nutraukus procedūrą arba po 3-4 dienų.
Poveikis emaliui.
Kai kurie tyrimai atskleidė nežymų dantų balinimo poveikį emaliui - negilių įdubimų susiformavimą ar padidėjusį jo poringumą; emalio pašiurkštinimą balinant 35 proc. karbamido peroksidu; emalio demineralizaciją - kalcio ir fosforo jonų netekimą. Tačiau ilgalaikis neigiamas poveikis danties struktūrai nėra įrodytas. Dauguma studijų patvirtina nuomonę, kad minėti emalio pokyčiai susitvarko dėl vėliau naudojamų profilaktikos priemonių ar natūraliai vykstančio dantų remineralizacijos proceso. Ne kartą buvo patvirtinta, kad pašalinis balinimo poveikis emaliui atstatomas naudojant fluoro turinčias medžiagas.
Kai kurie autoriai dantų balinimo pašalinį poveikį emaliui prilygina tokių gėrimų kaip “Coca-cola”, “Pepsi” ar vaisių sulčių poveikiui, nes vartojant tokius gėrimus taip pat vyksta danties emalio demineralizacija. JAV buvo atliktas bandymas, kurio metu išrautas dantis buvo patalpintas į “Coca-Cola” ir į 38% balinimo sistemą savaitei. Tyrimas parodė, kad emaliui labiau pakenkė “Coca-Cola”!
Poveikis restauracijoms.
Nors balinant dantis neišbąla plombos ir restauracinės dantų medžiagos, jos yra veikiamos procedūros metu, todėl buvo atliekami dantų balinimo poveikio plomboms tyrimai.
Paprastai yra balinami taip vadinamieji „šypsenos" dantys (viršutinio ir apatinio žandikaulio kapliai ir prieškrūminiai dantys), o amalgamos restauracijos dėl savo patvarumo dažniausiai naudojamos krūminiams dantims atstatyti. Nepatartina balintis dantų tiems, kurių „šypsenos“ dantų grupėje esantys dantys yra matomose vietose plombuoti, nes pastarieji tiesiog neišbąla. Kita vertus, ir šioje situacijoje žmogui, pageidaujančiam balinti dantis, gydytojas gali rekomenduoti sprendimą - praėjus po procedūros 1-2 savaitėms pakeisti plombas, jų spalvą priderinant prie pašviesėjusių dantų.
Poveikis pulpai
Vandenilio peroksidas balinant patenka į pulpą - purų jungiamąjį audinį, užpildantį danties ertmę, tad yra atliekami balinančios medžiagos poveikio danties pulpai tyrimai. Jų metu pastebėtas nedidelis uždegiminis sudirginimas paviršiniuose pulpos sluoksniuose. Tačiau panašus poveikis pulpai atsiranda ir dėl dantų skausmo, kuris patiriamas esant dantų jautrumui.
Didesnė rizika pažeisti danties pulpą yra tiems, kurių dentinas yra apsinuoginęs dėl dantenų recesijos (atsitraukimo nuo danties), emalio abrazijos (nusibrūžinimo), pralaidžių (nekokybiškų ar nusidėvėjusių) restauracijų. Esant šioms situacijoms dantų balinimas gali būti nerekomenduotinas.
Tačiau daugeliu atvejų, teisingai įvertinus dantų formą, spalvą, visą burnos situaciją galima daug ką pagerinti, pagražinti. Tai gali tapti nuostabiu posūkiu asmeniniame gyvenime.
