Grožis ir plastinė chirurgija

Grožio sąvoka egzistuoja taip ilgai, kaip ir pati žmonija. Kiekvienas laikmetis šią koncepciją redaguoja savaip, priklausomai nuo geografinės padėties, ekonominės ir politinės situacijos, socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių, išsilavinmo, individualaus suvokimo.

Plastinė-rekonstrukcinė chirurgija – kas tai? Grožio kultas, galimybė pasiekti norimo rezultato tobulinant savo kūno formas, būtinybė sprendžiant fizines ir psichologines problemas? Atsakymų galėtų būti begalė, nelygu ką ir kiek kiekvienas mūsų žinome apie šią sritį ir jos subtilybes.

Žmonijos noras ir siekimas pabrėžti savo fizinį grožį gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Plastinės chirurgijos ištakos tokios senos ir gilios, kaip ir pati medicina. Nosies plastika bei randų gydymas buvo atliekami jau senovės Indijoje ir Egipte. XV amžiuje Europoje, prasiveržus sifilio protrūkiui, atsirado didžiulis plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos poreikis: 1495 metais šios baisios ligos epidemija subjaurojo daugybės aukų veidus. Vengdami gėdos ir pažeminimo pacientai ryždavosi sudėtingoms ir labai skausmingoms operacijoms. Anestezija dar neegzistavo, raminamieji buvo atrasti tik 1846 metais, antiseptikai – 1867-aisiais. Nesunku įsivaizduoti, kokioms fizinėms kančioms, rizikai, o neretai ir mirčiai save pasmerkdavo infekuotieji.

Plastinės chirurgijos vystymąsi skatino visi didieji karai. Ypač didžiulio įdirbio ir pastangų iš plastikos chirurgų pareikalavo I-asis Pasaulinis karas, kurio metu daugybė žmonių buvo sužaloti ir subjauroti. Nesuskaičiuojamas aukų skaičius, specialistų ir laiko stoka vertė chirurgus eksperimentuoti ir improvizuoti, ko pasekoje buvo išvystyta novatoriška, pažangesnė chirurginė technika.

Atsiradus anestezijai ir antiseptikams, plastinė chirurgija tapo saugesnė, mažiau skausminga ir rizikinga. Dėl šių priežasčių poreikis išspręsti fizines ir psichologines problemas ypač suklestėjo paskutiniaisiais dešimtmečiais. Estetinės- rekonstrukcinės chirurgijos dėka daugybė žmonių tapo ne tik gražesniais, bet, svarbiausia - laimingesniais ir sveikesniais.

Plastinė chirurgija šiandien kartais pavadinama grožio peiliu, o plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos specialistai, chirurgai, prilyginami menininkams ar net stebukladariams.

„Dažnas mūsų šią sritį supranta tik kaip kūno linijų dailinimą ir tobulinimą. Tai tik viena medalio pusė. Kita, drąsiai būtų galima teigti, dar svarbesnė. Tai galimybė atsikratyti įgimtų, trauminių, onkologinių defektų bei apsigimimų, kurie neleidžia žmogui jaustis patogiai ir atrodyti patraukliai. Ši chirurgijos sritis - tarsi du viename. Tai menas „nulipdyti skulptūrą“ ir medicina, kurios dėka pagydomi kūno bei sielos negalavimai. Tai kruopštus, sudėtingas, reikalaujantis daug žinių ir profesionalumo darbas. Plastinėje-rekonstrukcinėje chirurgijoje nėra vietos rutinai, nes kiekvienas pacientas yra individualus, o jo problema reikalauja išskirtinio dėmesio ir konfidencialumo“, - sako DR klinikos plastikos chirurgas Dainius Balčiūnas.

Noras atrodyti gražiai ir jaustis sveikai - savaime suprantamas dalykas. Atsigulti po „grožio peiliu“ žmonės pasiryžta, kai yra nepatenkinti savo išvaizda, turi rimtų defektų ar susirgimų. Bet ar visada tam pritaria patys plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos specialistai? Pasirodo, ne.

„Kartais mūsų norai nesutampa su realybe. Kodėl? Turime nepakankamai medicininių žinių ir vien tik noro neužtenka. Kiekvienu individualiu atveju būtina specialisto konsultacija, kurios metu jums bus išaiškintos visos subtilybės, išsamiai atsakyti iškilę klausimai, aptartos operacijos galimybės ir jos pasekmės. Kartais užtenka tik konsultacijos ar keletos vizitų pas psichologą. Būna ir taip“, – teigia DR klinikos plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas.

„Grožio peilis“ - tikrai galingas, bet ne visagalis. Todėl labai svarbu teisingai juo naudotis. Pacientui laiku suteikta teisinga ir išsami informacija kartais padeda labiau nei operacija.