Apie sveiką odą ir jos priežiūrą pasakoja kosmetologė Andrėja Stogevičienė iš grožio ir kosmetologijos centro „Baltora“.
Ne veltui sakoma, kad oda yra sielos veidrodis. Daugelis vidinių išgyvenimų: stresai, dietos, dvasinės pusiausvyros praradimas daro didelę ir tiesioginę įtaką odos išvaizdai. Pagal odos išvaizdą galima daug pasakyt apie žmogaus charakterį bei jo vidinę būseną: blyški, matinė oda būdinga melancholikams, cholerikus dažnai vargina odos raudonis, jautrūs žmonės turi jautrią, peršviečiamą odą. Daugelis pastebi, kad linksmų, dvasine pusiausvyra pasižyminčių žmonių oda yra be jokių problemų, tiesiog švyti.
Kiekvieno mūsų odos spalva priklauso nuo daugelio veiksnių. Sveiko žmogaus oda dėl kraujyje ir audinių skystyje esančių tam tikrų medžiagų yra gelsvoko atspalvio. Jeigu kraujagyslės išsiraizgo giliau poodyje arba jų spindis siauresnis, tuomet oda esti baltesnė ir atvirkščiai, jeigu kraujagyslės yra labiau paviršiuje, daugiau išsiplėtusios – oda rausvesnė. Sveiko žmogaus odos spalvą keičia įvairūs veiksniai: oda parausta, kraujagyslėms išsiplėtus (nuo karščio, susijaudinimo ), o išbąla – susitraukus (nuo šalčio, išgąsčio), oda pamėlsta, kai kraujyje stokojama deguonies (ilgai buvus šaltyje, sergant širdies ligomis). Įvairios ligos (širdies ir kraujagyslių, plaučių, kraujo, inkstų, kepenų) gali labai pakeisti odos spalvą. Sergančių hipertonija oda dažniausiai esti paraudusi. Sergantys mažakraujyste ir inkstų ligomis yra išbalę, sergančiųjų kepenų ligomis oda dažniausiai pagelsta.
Kokie yra veido odos tipai, kaip žinoti, kokia yra tavo veido oda?
Pagal išvaizdą ir savybes kosmetologai odą skirsto į vadinamuosius odos tipus. Atsižvelgiant į tam tikrus apibendrintus požymius, ji skirstoma į:
Normalią. Tokia oda turi pakankamai riebalų ir drėgmės. Tai vienas rečiausių odos tipų šiais laikais, tokią odą dažniausiai turi tik vaikai, jų oda neturi matomų porų, yra lygi, skaisti.
Sausą. Tokia oda turi per mažai riebalų bei drėgmės.
Mišrią. Tokiai odai iš dalies reikia daugiau riebalų, iš dalies – drėgmės.
Riebią. Tokia oda gamina per daug riebalų, bet taip pat jai gali trūkti drėgmės.
Kiekvienas žmogus nesunkiai gali nustatyti savo odos tipą, o iškilus tam tikriems klausimams kreiptis pagalbos pas kosmetologą.
Normali ir mišri oda
Gamta viską puikiai sutvarkė: saulės, vėjo ir atmosferos labiausiai veikiamos vietos – kakta, nosis ir smakras turi daugiau riebalinių liaukų negu kitos veido dalys. Čia pasigamina daugiau riebalų ir todėl jos geriau apsaugotos.
Jei santykis tarp “riebių” ir “sausų” veido dalių maždaug vienodas ir skirtumas neryškus, oda yra normali ir ją prižiūrėti yra nesunku. Sudėtingiau tada, kai skirtumas tarp sausos ir riebios odos zonų labai didelis – tai mišrios odos tipas.
Tikrai mišraus tipo odą turi tik jauni žmonės. Vidurinė veido dalis, vadinamoji T zona, gali būti riebi, net inkštiruota ir spuoguota, poros matomos, išsiplėtusios, o skruostai – švelnūs ir sausi.
Mišri oda laikui bėgant kinta, tačiau ją veikia ir sezonų kaita. Kaip ir bet kurio tipo oda, mišri žiemą linkusi sausėti,o vasarą riebalų liaukos gamina daugiau riebalų. Paprastai jaunystėje odos mišrumas būna ryškus, vėlesniais gyvenimo metais labai dažnai skirtingų plotų oda supanašėja. Šis odos tipas vienas populiariausių, dažnai dar skirstomas mišrią į sausumą odą ar mišrią į riebumą odą.
Norint teisingai nustatyti savo odos tipą, labai svarbu nepamiršti, kad odos dehidratacija, t. y., drėgmės praradimas, nenulemia odos tipo, drėgmės gali trūkti tiek sausai, tiek riebiai odai. Todėl esant odos pleiskanojimui neskubėkite pirkti kremo sausai odai, o atsižvelkite į savo odos tipą, geriau įsigykite intensyviai drėkinantį produktą: serumą, koncentratą ar kaukę.
Sausa oda
Šį odos tipą turi tik 5% pasaulio gyventojų, bet kartais aš juokauju, kad pusė jų gyvena Lietuvoje. Jaunystėje sausa oda turi daugybę privalumų: persikų spalvos skruostai, mažytės poros, jokio riebaus blizgesio. Apie tokios odos savybes mergaitės brendimo laikotarpiu, besikankinančios su inkštirais, spuogais ir riebaluota oda, gali tik pasvajoti. Tačiau šios teigiamybės dingsta vos sulaukus 30-35 metų. Jei nuo tada tinkamai neprižiūrėsime sausos odos, labai greitai pajusime, o netrukus ir pamatysime, kad jai trūksta riebalų ir drėgmės. Oda išsitempia, atsiranda maži pleiskanojantys ploteliai, paraudimai ir ankstyvos raukšlelės aiškiai rodo, kad odai skubiai reikia kosmetinės pagalbos. Jei riebalų liaukos išsiskiria per mažai riebalų, iš jų ir prakaito susidarantis odai būtinas apsauginis apvalkalas tampa per plonas. Dėl to labiausiai kenčia raginis odos sluoksnis. Jis darosi mažiau elastingas, atsiranda mikroskopiškai mažos spragos,dėl kurių oda praranda daug drėgmės ir tampa ypač jautri žalingiems aplinkos veiksniams. Toks greitas odos sausėjimas lemia ankstyvą raukšlių atsiradimą, odos tonuso praradimą. Tačiau gera priežiūra gali kompensuoti didelę dalį odos trūkumų.
Riebi oda
Paprastai oda tampa riebia ne dėl netinkamos priežiūros ar kitų išorinių veiksnių, kaip kartais manoma. Labai dažnai tai lemia genetika. Riebalai gaminasi dėl odoje esančių riebalų liaukų. Jas sužadina arba slopina tam tikros medžiagos, pvz., hormonai. Odos riebumas vystosi jau maždaug nuo devintųjų gyvenimo metų, kadangi nuo šio momento prasideda hormonų sąveikos, jų santykio kitimas. Ypač riebalų liaukas suaktyvina vyriškasis lytinis hormonas testosteronas. Tačiau ne tik berniukų oda būna riebi: nuo lytinio brendimo pradžios, be daugybės kitokių hormonų, testosteroną gamina ir moters organizmas. Šių reiškinių sukeltas riebalų gaminimosi protrūkis brendimo laikotarpiu būna ypač smarkus, tačiau metams bėgant, mažėjant hormonų gamybai, gali šiek tiek susilpnėti. Tai ypač gerai matyti kaktos, nosies, smakro, kaklo srityse, taip pat pečių ir nugaros odoje, nes čia yra riebalinių liaukų. Be to, šių sričių poros dažnai užsikemša. Tada gali susidaryti inkštirai ir spuogai. Dėl labai intensyvaus riebalų gaminimosi išsiplečia odos poros, nes tam tikros juose esančios riebiosios rūgštys sukelia greitesnį odos ragėjimą. Jis sustiprina išorinius odos sluoksnius ir poros padidėja. Odos riebumas yra daugiau jaunystės problema: sulaukus daugiau nei 30 metų dažniausiai jis lieka būdingas tik vidurinei veido daliai.
Toli gražu nėra labai paprasta palaikyti gerą riebios odos išvaizdą. Tačiau, kad ir kaip būtų sunku ją prižiūrėti, riebi oda turi didelių pranašumų.Tokia oda palyginti nejautri, ji ilgai išlieka jauna. Gausiai išsiskiriantys riebalai sudaro gerą apsauginę plėvelę, kuri neleidžia išgaruoti drėgmei ir apsaugo nuo kenksmingo medžiagų poveikio. Antroji paguoda: oda nebūna visą gyvenimą tokia riebi kaip jaunystėje. Nuo trisdešimtųjų gyvenimo metų dažniausiai virsta mišraus tipo oda. Tad turint riebią ir nešvarią odą, veido priežiūros pagrindas - kruopštus valymas rytais ir vakarais. Norint, kad nesusidarytų inkštirai, nuo odos reikia nuolat šalinti riebalus ir palaikyti kiek galima plonesnį raginį sluoksnį. Valymui labai tiktų kelis kartus per savaitę naudoti pilingą ar valomąsias kaukes.
Jautri oda
Šis odos tipas, panašiai kaip ir sausa oda, pasižymi mažomis poromis, švelnumu ir lygumu. Jautri oda visada yra linkusi sausėti. Ji ne tik gamina mažai riebalų, odos raginis sluoksnis yra visiškai plonytis, jame labai mažai apsauginių pigmentų. Todėl oda labai neatspari išoriniams dirgikliams bei vidiniams stresams.
Šio tipo odą paprastai turi šviesios, blyškios odos žmonės šviesiais ir rusvais plaukais. Tai paveldima, tačiau gali būti ir įgyjama. Jei oda daug metų patiria žalingą aplinkos poveikį (šaltis, vėjas, saulė, kenksmingos medžiagos) ir ja netinkamai rūpinamasi, taip pat dėl fizinių ir psichinių stresų oda labai lengvai tampa jautria – ypač tai pasakytina apie iš prigimties sausą odą. Tipiški jautrumo simptomai yra dirglumas, paraudimas, tempimo jausmas, pleiskanojimas ir odos niežėjimas. Kaip jau minėjau, dvasinė būsena odą taip pat atitinkamai veikia. Pavyzdžiui, jautriai odai yra būdinga tai, kad, patekus į stresinę situaciją arba supykus, ant veido, kaklo ir iškirptės srityje gali tuojau pat atsirasti raudonų dėmių. Dažnai būna taip, kad jautrią odą sudirgina pernelyg rūpestinga, intensyvi priežiūra. Be to, ją erzina dažnas jos priežiūrai skirtų produktų kaitaliojimas. Jautriai odai visada reikia švelnios, ją raminančios priežiūros ir visai neturi reikšmės, ar oda jautri iš prigimties, ar tokia tapo vėliau. Bet kuriuo atveju su tokia oda reikia elgtis labai atsargiai. Saugiausia odos valymui ir priežiūrai naudoti tuos preparatus, kurie skirti tik jautriai odai. Jų sudėtyje yra švelniausių valomųjų medžiagų, ypatingai lengvų aliejų ir raminamai veikiančių biologiškai aktyvių medžiagų (tokių kaip pantenolis, terminis vanduo, saldymedžio ekstraktas ar iš rapsų aliejaus išgaunami fitosteroliai, bisabololis ir t. t. ). Naujus odai skirtus preparatus galima bandyti tik tada, jei oda nėra patyrusi jokio streso. Karštligiškas skubėjimas darbe, nemalonumai šeimoje gali taip suerzinti odą, kad ji atmes net tokį preparatą, kuris normaliomis sąlygomis puikiai tiktų. Jautriai odai reikia ypatingos priežiūros nuo saulės, todėl būtų gerai, kad dieniniai kremai būtų su apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru.
