Pensijų fondais ir papildomu kaupimu nepasitikintys žmonės irgi kartais nustemba, skaičiuoklėje išvydę savo tikėtinos pensijos rezultatus. Nuo to apsisaugoti gali padėti II ir III pensijos kaupimo pakopos.

„Saugus pensijos fondas“ – tai „Swedbank“ investicinio gyvybės draudimo paslauga, skirta norintiems savarankiškai kaupti papildomas lėšas pensijai.

Periodiškai įnešamos lėšos investuojamos – investavimo strategija pritaikoma individualiai, pagal tai, kokios trukmės nusimato kaupimas. Bet kada galima arba įmokėti papildomai, arba sumažinti mokamą sumą – priklausomai nuo aplinkybių.

Garantuota suma senatvei

Tai ir yra vadinamasis III pakopos pensijos kaupimas. Visos trys pakopos yra svarbi sąlyga siekiant turėti komfortabilią senatvę.

Manoma, kad išėjusiam į pensiją asmeniui reikia maždaug 70 proc. jo iki tol turėtų pajamų – išlaidos sumažėja, nebereikia mokėti už keliones į darbą, pietus mieste ir kitką. Tuo tarpu „Sodros“ numatoma I pakopos pensija sudaro 30 proc. asmens uždarbio.

Kalbant paprastai, 1000 eurų į rankas uždirbęs žmogus, kuris pensijai nekaupia papildomai, vidutiniškai gali tikėtis maždaug 300 eurų pensijos.

Kaupiantys II pakopoje prie pensijos prisideda vidutiniškai 20 proc. papildomų pajamų (priklausomai nuo kaupimo trukmės). O kaupiantys III pakopoje – tai yra, savanoriškai įnešantys sau kaupti pasirinktas sumas, – išėję į pensiją jau visai priartėja prie buvusio pajamų lygio.

Periodiškai taupydami iki pensijos pradžios asmenys gali sukaupti užtektinai, kad palaikytų iki pensijos buvusį gyvenimo būdą. Viskas, kas sukaupiama pensijos fonde, priklauso pačiam žmogui – tai yra, jo mirties atveju pensijos fondo lėšas paveldėtų artimieji.

Svarbu ir tai, kad investuotai sumai suteikiama garantija. Tai reiškia, kad po draudimo sutarties pabaigos esant neigiamai investicijų grąžai, asmeniui vis tiek išmokama garantijos suma. Tai – visa jo įmokėtų įmokų suma, atskaičius sutarties mokesčius. Valstybė netgi skatina šį taupymo būdą ir taiko mokestines lengvatas įmokoms.

„Maniau, atsidėsiu, o nieko“

Nepaisant ryškios III pakopos kaupimo naudos, apklausos rodo, kad dalis žmonių vis dar linkę pinigus kaupti „stalčiuje“ – tai yra, tikisi kaupdami juos tiesiog namuose sutaupyti senatvei. Tačiau kaunietė D. papasakojo, kodėl gailisi nepasirinkusi individualaus kaupimo pensijai.

„Po poros metų išeisiu į pensiją. Bijau pagalvoti, kokia ji bus.

Dalį gyvenimo nedirbau, auginau vaikus, o kai dirbau – ne visą laiką pilnu etatu. Net ir dabar mano pajamos nėra pastovios. Kiek tikrinausi, gausiu mažiausią galimą pensiją. Gal dar kas nors pasikeis ar persiskaičiuos į geresnę pusę, bet abejoju tokiu stebuklu.

Prieš keletą metų dukra man siūlė pačiai papildomai kaupti pensiją III pakopoje. Saugus pensijos fondas, investiciniai produktai ir taip toliau. Aš atsisakiau, o kodėl?

Todėl, kad sakiau, pasitikiu savo namų stalčiumi. Man taip ramiausia. Susiplanavau kaskart gavusi pajamų atidėti dalį į voką ir taip kaupti, kol jau prireiks juos panaudoti.

Tas vokas ir dabar tebėra tuščias. Per šiuos kelerius metus vis įdėdavau į jį, bet ir vėl išimdavau. Sugedo skalbimo mašina – reikia pinigų, anūkei deda breketus – reikia pinigų. Nebūčiau jų turėjusi po ranka, būčiau sukusis iš esančių sąskaitoje. O dabar vis praimdavau voką, kol galiausiai nieko nesukaupiau“, – apgailestavo kaunietė.

Trys žingsniai gerovės link

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, atsakė, kaip būtų galima elgtis moters situacijoje.

„Situacija atrodo sudėtinga, bet nereikėtų pasiduoti neigiamoms emocijoms. Skaitytoja galėtų imtis bent kelių dalykų.

Pirmiausia, rekomenduoju išsiaiškinti tikslų sukauptą stažą ir apskaitos vienetų skaičių – tą galima nesunkiai padaryti prisijungus prie „Sodros“ gyventojo paskyros internetu. Taip bus galima įvertinti, kokios iš tiesų pensijos galima tikėtis.

Kad ir kokia nemaloni žinia mūsų lauktų, ją visada geriau išgirsti anksčiau, nes visada yra galimybė imtis veiksmų ir situaciją bent šiek tiek pakeisti. Pavyzdžiui, galbūt paaiškės, kad iki būtinojo stažo trūksta poros metų, galbūt galima apsvarstyti galimybę dirbti šiek tiek ilgiau ir įgyti reikalingą stažą didesnei „Sodros“ pensijai gauti.

Jei kyla neaiškumų, kaip pensijos dydis priklauso nuo stažo ar vienetų skaičiaus, reikėtų dėl to pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistu.

Antra, sužinojus tikslų savo būsimos pensijos dydį, būtų galima pasiryžti 2–3 mėn. trukmės eksperimentui ir pabandyti pragyventi būtent iš šios ar labai panašaus dydžio sumos.

Tai padės geriau įvertinti, ką už atitinkamą sumą bus galima įsigyti, ko gali tekti atsisakyti ir kuriose srityse reikės optimizuoti išlaidas. Toks eksperimentas turėtų padėti sutaupyti ir šiek tiek pinigų. Laikantis taisyklių ir praėjus keliems mėnesiams, sutaupyti jau taps lengviau.

Trečias žingsnis – reikėtų paieškoti būdo, kuris leistų taupomas lėšas apsaugoti nuo įvairių pagundų.

Kai taupymui skirtus pinigus laikome einamojoje sąskaitoje ar lengvai pasiekiamoje vietoje namuose, matant tą sumą ar žinant, kur yra padėti banknotai, gali dažnai kilti pagunda tuo pasinaudoti. Todėl jei tokio tipo pagundoms atsispirti sunku, reikėtų pinigus laikyti sunkiau pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, atsidaryti atskirą sąskaitą, „užrakinti“ pinigus terminuotame indėlyje ar laikyti juos atokesniame namų kampelyje.

Kaupimas II ir III pakopos fonduose, be visų kitų pranašumų, padeda apsaugoti pinigus nuo mūsų pačių, nes galimybė juos bet kada išsiimti iš fondo yra apribota.

Tačiau pensijų fondai yra investicinė priemonė, kuri rezultatų atneša tik per kelių dešimtmečių laikotarpį. Pradėti kaupti juose iki pensijos likus keleriems galima, bet didelio efekto tikėtis nevertėtų.

Šiuo atveju būtų galima apsvarstyti kaupimą II pensijų pakopos fonduose ir pasirinkti nuo savo atlyginimo pervesti 3 proc. bei gauti 1,5 proc. skatinamąją įmoką iš valstybės.

Dirbant oficialiai ir gaunant reguliarias pajamas, kurios yra nedidelės, didesnę reikšmę įgyja valstybės paskata. Ji per mėnesį 2020 m. sudarė 18 eurų, o kitais metais turėtų išaugti. Per metus – tai papildomos daugiau kaip 200 eurų santaupos, kuriomis bus galima naudotis išėjus į pensiją.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į pensiją išėjęs žmogus įgyja įvairių lengvatų – tokių kaip nuolaidos viešajam transportui, kompensacijos už vaistus, pigesni bilietai į muziejus ir panašiai. Tad kai kurios paslaugos tampa pigesnės.

O jei žmogaus ar šeimos pajamos nesiekia tam tikro įstatymais nustatyto minimalaus lygio, jie įgyja teisę gauti socialinę pašalpą, kompensacijas už vandenį ir šildymą. Todėl pajamas senatvėje sudarys ne vien tik valstybės mokama bazinė pensija.

Apskritai, bandydami patenkinti visus šiandienius savo poreikius, nuskriaudžiame save ateityje. Taupymas ar kaupimas pensijai visada reikalauja kryptingos pastangos ir atsisakyti tam tikrų dalykų sau ar savo artimiesiems.

Bet sukauptas finansinis rezervas nenumatytiems atvejams ar papildomos lėšos senatvei gali sumažinti kasdienį stresą ir vėliau leidžia kur kas mažiau sau priekaištauti dėl atsitiktinių nenumatytų ar nebūtinų išlaidų“, – sakė J. Cvilikienė.