Abejonės dėl įmonių sąžiningumo, nenoras atskleisti sveikatos duomenis ar įsisenėję įsitikinimai – šie dalykai veikia dalį žmonių. Kas lemia abejones draustis ir iš kokių mąstymo modelių kyla perdėtas įtarumas – apie tai papasakojo ir žinomas specialistas.

Lošėjas bijo rizikos

Vienoje draudimo kompanijoje Kaune apsilankęs pokerio lošėjas iš pradžių teigė norįs apsidrausti visapusiškai: pasirūpinti gyvybės ir traumų draudimu, taip pat pradėti kaupti ateičiai. Tačiau sudaręs planus po poros dienų jis grįžo ir atsiprašė, kad negalės pasirašyti sutarties – teigė, kad nenori rizikuoti susižeisti.

Kaip portalui „Delfi“ pasakojo su juo dirbusi specialistė, vyras buvo įsitikinęs, jog apsidrausdamas gali prisišaukti nelaimę. Vyro teigimu, jeigu apsidraus, tai būtinai prireiks tuo draudimu pasinaudoti. Įdomu tai, kad tokios sugalvotos rizikos draudžiantis bijojo žmogus, kuris pragyveno iš vieno rizikingiausių šaltinių – lošimų.

Tai – vienas ryškesnių atvejų, tačiau kartais pasireiškia ir švelniau išreikštų baimių bei abejonių.

„Nėra poreikio; brangu; tą padarysiu vėliau; reikia pagalvoti/pasitarti“, – tokias priežastis, „Swedbank“ atstovų teigimu, dažniausiai vardija vengiantys apsidrausti žmonės.

Olegas Lapinas


Draudimas – ir būtinybė

Žinomas psichiatras psichoterapeutas Olegas Lapinas paaiškino, kaip draudimo turėjimas ar neturėjimas gali veikti saugumo būseną bei detaliau aptarė kai kurių žmonių prietaringo mąstymo modelius.

Draudimas iš dalies patenkina nuolatinį žmogaus saugumo poreikį. Ir kasdieninėje kalboje vartojame tą žodį – draudimas – kalbėdami apie saugumo užsitikrinimą. „Aš jau apsidraudžiau“, – sakome, kai norime pasakyti, kad iš anksto užsigarantavome saugumą kažkurioje situacijoje.

Draudiminė sistema tiesiog perėmė tą žodį, įprasminantį saugumą. Saugumas, finansinė ir psichologinė ramybė – todėl žmonės ir draudžiasi. Organizacija, kuria pasitiki, padeda jiems jaustis saugesniais.

Kartais draudimas renkamasis dėl būtinybės, pavyzdžiui, kai žmogus pats nemoka taupyti. Žmogus negali prognozuoti traumų, ligų, avarijų. Žmonės niekada tiksliai nežino, kas atsitiks, todėl ir pasitiki draudimo sistema. Kai nepasitiki – tai dėl mąstymo, dėl įtarių nuostatų“, – sakė O. Lapinas.

Pasak psichiatro, stresas lydi žmogų kiekviename žingsnyje. Yra žmonių, kuriems didesnis stresas yra senatvė – tiksliau tai, kaip jie gyvens senatvėje. Žinoma, tada jie investuoja į kaupimą pensijai. Yra tų, kurie gyvena rizikingą gyvenimo būdą – jie žino, kad jei ne draudimas, tiesiog nesusitvarkys su traumomis.

Minčių mistifikavimas ir abejonės

Dalį nenorinčių apsidrausti atvejų lemia ne finansinė padėtis, o psichologiniai niuansai. Pasak O. Lapino, tai neracionalaus netikėjimo, nepasitikėjimo problema.

„Daliai žmonių būdinga įtari nuostata į aplinką, organizacijas. Ta dalis žmonių, pavyzdžiui, sovietmečio pensininkai ar paranojiškos charakterio struktūros žmonės įtariai žiūri į bet ką, kas jiems siūloma. Už kiekvieno siūlymo jie mato bandymą pasinaudoti jų pinigais.

Yra ir ypatingai uždarų žmonių, vengiančių įsikišimo į jų teritoriją. Jiems negera vien nuo minties, kad kažkas ateis į jų namus ar sužinos jų sveikatos duomenis, net jeigu tai yra jų pačių labui. Šių žmonių mąstyme dominuoja nepasitikėjimas, nemėgimas tų, kurie siūlo. Šie žmonės nenori šalia tų, kurie vertintų jų sveikatą ar turtą.

„Vargu, ar aš tuo pasinaudosiu, o kažkas pasipelnys mano sąskaita“, – tokie nusistatymai lydi žmogų daug metų. Kiti netiki, kad jiems išvis kas nors atsitiks, mano esantys labai tvirti“, – sakė psichiatras.

Kita dalis, kaip minėtame lošėjo pavyzdyje, yra įsitikinę, kad būtent apsidraudę prisišauks nelaimę. Kaip veikia toks mąstymas?

„Tai yra kategorija žmonių, kurie mistiškai žiūri į pasaulį ir savo mintis. Jie sujungia mąstymą ir pasaulį, tiki minčių galia. Yra ir knygų apie tai. Žinote, tas manymas, kad apie ką galvoji, neva tas ir atsitinka. Tai – savo minčių mistifikavimas.

Žinoma, tokiu atveju žmogus ištrina ribą tarp psichikos ir pasaulio – jiems atrodo, kad mintis yra tolygus pasaulio dalyvis, taip pat, kaip ir veiksmas. Mąstymo magija, tikėjimai yra būdingi mažiems vaikams, tik kai kurie iš to taip ir neišauga“, – pasakojo O. Lapinas.

Pasak daktaro, mūsų visuomenėje apskritai gajus prietaringas mąstymas – tiesa, jis labiau būdingas vyresnės kartos žmonėms. Jaunesnė karta, O. Lapino teigimu, lankstesnė, susiduria su daugiau idėjų, turi daugiau įvairios patirties, keliauja. Visos naujos patirtys daro psichiką lankstesne.

„Žmonės, gyvenantys itin uždarai ir tikintys tik tuo, kuo tiki visą gyvenimą, - jie laikysis nuo vaikystės susiformavusių pažiūrų“, – teigė O. Lapinas.

„Swedbank“ Rizikinio draudimo produktų valdymo departamento projektų vadovė Lita Kvedarienė priminė, kad nepaisant įsisenėjusių įsitikinimų ar baimių, svarbu žinoti pagrįstus faktus ir turėti omenyje draudimo naudą.

„Buvo atvejų kai klientai teiraujasi dėl sutarties nutraukimo, nes yra pamiršę sutarties naudą, o priminus naudą – persigalvoja. Tačiau, be abejo, kad apsidraudimas teigiamai veikia ir nerimą, žmogaus psichologinę būseną. Ramus miegas visiems yra svarbus; svarbu žinoti, kad šeima bus pasirūpinta nelaimės atveju“, – sakė L. Kvedarienė.