Nuo ko priklauso išmokos?

Pirmiausia, pasak A. Bakšinsko, draudimo išmoka priklauso nuo sutarties rūšies. Jei asmuo pasirinko rizikinį gyvybės draudimą, nelaimės atveju naudos gavėjui išmokama suma, numatyta draudimo sutartyje.

Jei žmogus apsidraudžia investiciniu arba kaupiamuoju su garantuotomis palūkanomis gyvybės draudimu, išmoka mokama įvykus draudžiamajam įvykiui arba pasibaigus sutarties terminui, o nutraukus sutartį išmokama išperkamoji suma ar investicinė vertė.

„Kaupiamojo gyvybės draudimo su garantuotomis palūkanomis atveju, gyvybės draudimo bendrovė kaupiamoms lėšoms garantuoja nustatyto dydžio metines palūkanas, todėl jei įmokos bus mokamos laiku, iš karto galima prognozuoti būsimą sukauptą sumą.

Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, žmogus pats renkasi investavimo kryptis – ar rizikuoti labiau ir tikėtis didesnės grąžos, tačiau galimai ir didesnio nuostolio, ar priešingai – rizikuoti mažiau ir tikėtis mažesnės grąžos, atitinkamai sumažinant ir galimus nuostolius. Taigi investavimo riziką prisiima draudėjas“, – sako LDGĮA prezidentas.

Pavel Ladziato


Užtenka paskambinti trumpuoju numeriu

Norint gauti gyvybės draudimo išmoką – nereikia jokių didelių pastangų. Tačiau daugeliui kyla klausimas, ką daryti tuo atveju, jei nelaimingo atsitikimo metu apdraustasis nukentėjo taip, kad pats negali kreiptis dėl išmokos? Pasak P. Ladziato, tai taip pat gali padaryti ir asmens artimasis pateikiant oficialų įgaliojimą.

„Jei nutinka nelaimė ir „Swedbank“ gyvybės draudimą turintis klientas neturi galimybės susisiekti su mumis, tai gali padaryti jo šeimos narys ar kitas artimas žmogus. Pranešti apie nutikusį įvykį ar patirtą žalą galima paskambinus numeriu 1884 ar parašius žinutę interneto banke“, – teigia jis.

Foto: Shutterstock

Tiesa, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas pabrėžia, kad apie patirtą traumą ir po jos sekusį apsilankymą gydymo įstaigoje apdraustasis ar jo atstovas draudikui turėtų pranešti per 48 valandas.

Apsidraudus „Swedbank“ rizikinio gyvybės draudimu išmokos gali būti išmokamos mirties, sunkios negalios ar traumos atveju. Kada draudimo išmoką gauna artimasis, o kada pats apdraustasis?

„Apdraustajam mirus, išmoką gaus jo nurodyti naudos gavėjai ar teisėti paveldėtojai. Traumos ir neįgalumo atveju išmoka mokama pačiam apdraustajam“, – pabrėžia pašnekovas.

Išmokos terminas

Pasak P. Ladziato, išmoka išmokama vėliausiai per 30 dienų po to, kai pateikiami reikalingi dokumentai. Dažnai išmokos išmokėjimo laikotarpis yra trumpesnis, tačiau jis gali užtrukti apdraustojo mirties atveju.

„Pavyzdžiui, patyrus traumą paprastai pinigai išmokami per kelias darbo dienas. Apdraustojo mirties atveju išmokėjimo terminas gali būti ilgesnis negu 30 dienų, kol draudikui pateikiami visi reikalingi dokumentai“, – sako jis.

Pranešant apie įvykį, svarbu pateikti šiuos dokumentus: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nebent tapatybė būtų nustatyta elektroniniu kanalu, apdraustojo mirties liudijimą, apdraustojo ligos istorijos išrašo kopiją (draudikui paprašius), tiriančiųjų institucijų ir (arba) teismo medicinos ekspertų išduotus atitinkamus dokumentus apdraustojo smurtinės ar staigios mirties, arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju (draudikui paprašius).

Apdraustajam mirus, laikoma, kad draudimo sutartis pasibaigia, o draudimo išmoka išmokama sutartyje nurodytiems naudos gavėjams arba teisėtiems paveldėtojams, kai jie kreipiasi į draudiką dėl draudimo išmokos.

„Todėl visada svarbu apsidraudus gyvybės draudimu apie tai informuoti savo artimuosius, kad nutikus nelaimei jie žinotų, kur kreiptis ir kad apskritai gali tą padaryti“, – pastebi pašnekovas.

Foto: Shutterstock

Be to, rizikinio gyvybės draudimo išmokos pagal dabar galiojančius teisės aktus yra neapmokestinamos. Tačiau, jei klientas pasirenka investicinį ar kaupiamąjį su garantuotomis palūkanomis gyvybės draudimą – jis moka įmokas ir gali naudotis gyventojo pajamų mokesčio lengvata.

Jei jis vėliau nusprendžia nutraukti sutartį anksčiau laiko, turi grąžinti tą sumą, kurią gavo iš valstybės gautos pajamų mokesčio lengvatos.

Keli patarimai

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo P. Ladziato, pirmiausia reikėtų suprasti, kad rizikinis gyvybės draudimas yra finansinė apsauga nelaimės atveju.

„Jis nepadės sukaupti pinigų ateičiai, tačiau, mokant reguliarias įmokas, užtikrins, kad ištikus nelaimei ir susidūrus su finansiniais sunkumais, turėsite patikimą apsaugą“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovas.

Antra, išmoka nelaimės atveju priklausys nuo to, kokio dydžio įmokas klientas pasirenka mokėti.

Pasak A. Bakšinsko, kiekvienos šeimos finansiniai poreikiai yra skirtingi, tad būtina atsižvelgti į poreikius, įsipareigojimus bei kiek asmenų šeimoje gauna pastovias pajamas. Jei šeimoje dirbantis tik vienas asmuo – draudimo suma turi būti didesnė, kad finansinis stabilumas būtų užtikrintas ilgesniam laikui.

„Rekomenduojame peržiūrėti visus šeimos įsipareigojimus, pastovias išlaidas, poreikius ir pagal tai įsivertinti, kokia suma galėtų suteikti finansinio stabilumo nelaimės atveju. Viena iš rekomendacijų – rinktis tokią draudimo sumą, kuri būtų lygi 2 metų besidraudžiančiojo asmens pajamų sumai. Tokia suma leistų šeimai nelaimės atveju gyventi bent jau vienerius metus nekeičiant savo gyvenimo įpročių.

Jei šeima turi papildomų lėšų, verta svarstyti dalį jų nukreipti į investicinį arba kaupiamąjį su garantuotomis palūkanimis gyvybės draudimą, kurie finansinį stabilumą suteiks ne tik nelaimės atveju, bet ir per tam tikrą laiką padės sutaupyti solidžią pinigų sumą, kurią gausite pasibaigus sutarties terminui“, – sako jis.

Trečia, svarbu įsigilinti į draudimo sąlygas ir išnagrinėti, kokiais atvejais ir nuo kokių nelaimių užtikrinama draudiminė apsauga, o kokiais – ne.

„Tai padės geriau įvertinti riziką, su kuria susiduriate, ir ją sumažinti ar ieškoti papildomų būdų, kaip nuo to apsisaugoti“, – sako „Swedbank“ atstovas P. Ladziato.

LGDĮA prezidentas taip pat įspėja, kad sudarant sutartį svarbu pateikti reikiamą informaciją apie draudžiamojo asmens pomėgius, profesiją, sveikatos būklę.

„Sudarant sutartį labai svarbu pateikti tikslią informaciją apie sveikatą, nes nuslėpus šiuos duomenis, draudimo išmoka gali būti mažinama arba visai nemokama“, – pabrėžia A. Bakšinskas.

Be to, jis sako, kad pasirinkus investicinį ar kaupiamąjį su garantuotomis palūkanomis draudimą – svarbu nenutraukti sutarties prieš numatytą terminą, kad būtų pasiekti užsibrėžti finansiniai tikslai – sukaupta pakankama suma oriai senatvei ar vaikų mokslams, savarankiško gyvenimo pradžiai.

Sudarant sutartį, anot jo, draudimo sutartyje taip pat svarbu nurodyti vieną ar kelis naudos gavėjus nelaimės atveju.

„Tai palengvina ir pagreitina išmokos gavimo procedūrą. Jei naudos gavėjas sutartyje nenurodomas, draudimo išmoka apdraustojo mirties atveju yra mokama apdraustojo teisėtiems paveldėtojams, tačiau laukia ilga paveldėjimo procedūra“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Lietuva dar atsilieka

LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas atvirauja, kad Lietuva pagal draudimo rinkos išsivystymą dar atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių ir gerokai daugiau lėšų skiria turto, o ne gyvybės draudimui.

Artūras Bakšinskas

„Tačiau tikėtina, kad pandemija, atskleidusi kiekvieno iš mūsų pažeidžiamumą, taps impulsu, kuris paskatins pokyčius, vedančius Vakarų Europai būdingo požiūrio į draudimą link“, – situaciją šalyje komentuoja jis.

Pasak jo, tai rodo ir skaičiai, bylojantys apie didėjančią gyvybės draudimo paklausą Lietuvoje.

„Šių metų pirmąjį pusmetį draudimo įmokos pagal pasirašytas sutartis sudarė 470,5 mln. eurų, o lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka išaugo 0,3 proc. Gyvybės draudimo įmokos padidėjo 10,5 proc. ir sudarė 140,8 mln. eurų. Gyvybės draudimo sektoriuje didžiausią dalį – 64 proc. – sudarė ir sparčiausiai – 15,3 proc. – augo investicinis gyvybės draudimas“, – teigia A. Bakšinskas.