Kuo draudimas susijęs su šeimos saugumu ir kaip jis realiai gali padėti nelaimės atveju? Kokie geriausi būdai kaupti vaiko ateičiai? Ir kaip užsitikrinti didesnę pensiją?
Rizikos ar kaupimas?
Lietuvos bankas nurodo, kad gyvybės draudimas – tai finansinei apsaugai ir lėšų kaupimui skirtas produktas. Jis pagrįstas tuo, kad žmogus moka periodines įmokas – dalis šių periodinių įmokų skiriama draudimo apsaugai, kuri draudimo išmokos pavidalu išmokama atsitikus draudžiamajam įvykiui, o kita dalis skiriama kaupimui ar investavimui.
Kaip teigia banko atstovai, „Swedbank“ yra dviejų rūšių gyvybės draudimas. Pirmoji rūšis – tai rizikinis gyvybės draudimas. Jis skirtas apsidrausti nuo žmogaus gyvybei ar sveikatai kylančių rizikų, o nelaimės atveju jis užtikrina tam tikro dydžio finansinę išmoką.
Antrosios rūšies draudimas – tai taupymo būdas, kaupiant vaiko ateities poreikiams ar senatvei. Pagrindinis jo tikslas yra padėti žmogui sukaupti lėšų bei nelaimės atveju gauti išmoką (pavyzdžiui, vaikui gauti išmoką netekus tėvų ir tuo būti finansiškai apsaugotam).
Kaupdamas lėšas pagal gyvybės draudimo sutartį, žmogus gali pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata ir kartą per metus deklaruodamas pajamas susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtų įmokų. Maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti GPM, negali viršyti 25 proc. per visą mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų. Draudimui yra vienas apribojimas 1500 eurų sumokėtų įmokų, maksimali susigrąžinama suma yra 300 eurų.
Rizikinis gyvybės draudimas
Konkreti draudimo įmoka priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, draudimo sumos ir kitų rizikos veiksnių. Todėl norint apsidrausti, pirmiausia geriausia kreiptis į specialistą, kuris apskaičiuotų asmeniui tinkamiausias draudimo sumas. Jos visiems pritaikomos visiškai individualiai.
Nelaimės atveju įvykus draudžiamam įvykiui rizikinis gyvybės draudimas gali suteikti finansinę apsaugą ir apdraustajam, ir jo artimiesiems. Pavyzdžiui, jei apdraustasis patyrė kokią nors traumą ir kurį laiką negalės dėl to dirbti, jis gaus išmoką už traumą, kuri padės žmogui užsitikrinti gydymo sąnaudas.
Jei nutiko rimta nelaimė ir apdraustasis tapo neįgaliu ar mirė, jo nurodyti naudos gavėjai ar teisėti paveldėtojai gali gauti išmoką, kuri palengvins turimų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, įmokų už būsto paskolą, vykdymą.
Kalbant paprastais pavyzdžiais: jei langus montuojantis meistras susižeidė ranką ir du mėnesius negalės dirbti, gauta draudimo išmoka, tikėtina, iš dalies padengtų pajamų trūkumą bei gydymo išlaidas, taigi, šeimai finansiniai svyravimai būtų mažesni.
Norite pirmiausia drausti vaikus? Nesuklyskite
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa yra parodžiusi, kad galimų nelaimingų atsitikimų scenarijų, dėl kurių vienas iš šeimos narių toliau nebegali prisidėti prie bendro biudžeto, nėra aptarę net 76 proc. lietuvių.
Tai – didžiulis skaičius šeimų, kurios nežino, ką darytų, jei pajamos staiga sumažėtų per pusę ar net labiau. Kai pajamos sumažėja dėl nutikusios nelaimės (pavyzdžiui, traumą patyręs žmogus nebegali eiti į darbą), tada ir padedama gauta draudimo išmoka.
Būtent todėl derėtų atsispirti instinktyviam norui pirmiausia apdrausti tik vaikus, „o jau mes – kaip nors“. Kalbant apie rizikinį draudimą, pirmiausia drausti derėtų didžiausias pajamas šeimoje gaunantį asmenį, mat jo pajamų praradimas šeimai būtų ryškiausiai jaučiamas.
Pavyzdžiui, jei vieno asmens į šeimos biudžetą įnešamos pajamos siekia 70 proc. viso šeimos biudžeto, kito asmens – 30 proc., o vaikai dar neįneša jokių pajamų, pirmiausia rekomenduotina drausti 70 proc. įnešantį asmenį.
„Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato patikslino, kad svarbu įvertinti ne tik šeimos narių gaunamas pajamas, bet ir turimą finansinį turtą bei įsipareigojimus.
„Jei šeima didelių finansinių įsipareigojimų neturi, gyvena nuosavame būste, taip pat yra sukaupusi finansinį rezervą ar finansinio turto, tokiu atveju ji visų pirma gali svarstyti apie vaikų draudimą.
Vis dėlto dažniau pasitaiko tokios situacijos, kai šeima yra priklausoma nuo abiejų tėvų gaunamų pajamų ir netekus bent vieno iš jų, visai šeimai tektų susidurti su dideliais finansiniais sunkumais. Tada verčiau drausti didesnes pajamas gaunantį asmenį.
Svarbiausias patarimas – įvertinti visumą, aptarti įvairius scenarijus su savo artimaisiais ir pasvarstyti, kaip reikėtų elgtis susidūrus su viena ar kita situacija“, – patarė P. Ladziato.
Realybėje – skaudu ir būtina
„Jeigu lauksi nelaimės, ją ir prisišauksi“, „Oi, tai ir einančiam gatve gali plyta ant galvos užkristi“ – tokius neva išmintingus pamokymus girdime dažnai. Bet tiesos juose maža.
Juk pasitikti įvairius gyvenimo įvykius geriau esant jiems pasiruošus? Žinoma, niekas nelaukia ir nebando prisišaukti nelaimių, tačiau joms ištikus paskutinis rūpestis, apie kurį norisi galvoti – finansai. Kur kas geriau, kai skaudžiais momentais bent jau ramu dėl praktinės pusės ir įvykus nelaimei nereikia galvoti, kaip išgyventi finansiškai.
P. Ladziato pateikė pavyzdį, kaip turėtos draudiminės apsaugos pagelbėjo šeimai kritiniu metu.
„Turime ne vieną atvejį, kai mūsų rizikinis gyvybės draudimas labai pagelbėjo. Pavyzdžiui, jauna šeima ėmė paskolą pirmam savo būstui įsigyti. Mūsų specialistas pasiūlė pasirūpinti savo šeima ir apsidrausti gyvybę paskolos sumai, ir papildomai dvejų metų gaunamų pajamų sumai.
Po metų pagrindinis šeimos maitintojas išgirdo baisią žinią – jam buvo diagnozuotas paskutinės vėžio stadijos smegenų auglys. Po nesėkmingos kovos su liga, šeima neteko pagrindinio šeimos maitintojo.
Kadangi šeima buvo apsidraudusi, būsto paskola netapo našta, o gyvybės draudimo išmoka pasirinktai 2 metų gaunamų pajamų sumai padėjo tuo, kad šeima galėjo apmokėti būtinąsias sąskaitas ir tiesiog pragyventi“, – pasakojo P. Ladziato.
Vaikų ateitis – jau šiandien
„Saugus vaiko fondas“ – tai investicinio gyvybės draudimo paslauga, skirta norintiesiems kaupti lėšas vaiko studijoms arba savarankiško gyvenimo pradžiai.
Tokiu būdu ne tik kaupiamos lėšos vaiko ateičiai, bet ir užtikrinamas jo finansinis saugumas. Apdraudžiama apdraustojo gyvybė, todėl vieno iš tėvų (apdraustojo) mirties atveju vaikas gauna draudimo išmoką. Kartais, ypač tuo atveju, kai šeimą labiau išlaiko vienas asmuo, tai gali būti kritiškai svarbu.
Papildomas draudimo įmokas vaiko kaupimui gali įnešti ir kiti asmenys. Tą gali padaryti ir krikšto tėvai, ir seneliai, ir kiti dėl saugesnės vaiko ateities užtikrinti asmenys.
Minimali tokio kaupimo įmoka – vos 30 eurų per mėnesį. Todėl kai kurie tėvai tiesiog renkasi šiam tikslui skirti pusę (galima, žinoma, ir visus) kas mėnesį gaunamų vaiko pinigų ir taip panaudoti juos prasmingai – kaupiant vaiko ateičiai.
Pagalvokite apie senatvę
„Saugus pensijos fondas“ – taip pat investicinio gyvybės draudimo paslauga. Ji, kaip ir kaupimas vaikų ateičiai, priklauso antrajam draudimo tipui – investiciniam.
Manoma, kad išėjusiam į pensiją asmeniui reikia maždaug 70 proc. jo iki tol turėtų pajamų – išlaidos sumažėja, kadangi nebereikia mokėti už keliones į darbą, pietus mieste ir panašiai. Tačiau „Sodros“ numatoma I pakopos pensija tesudaro 30 proc. asmens uždarbio. Taigi, 1000 eurų į rankas uždirbęs žmogus, kuris pensijai nekaupia papildomai, vidutiniškai gali tikėtis maždaug 300 eurų pensijos.
Kaupiantys II pakopoje prie pensijos prisideda vidutiniškai 20 proc. papildomų pajamų (priklausomai nuo kaupimo trukmės). O kaupiantys III pakopoje – tai yra, savanoriškai įnešantys sau kaupti pasirinktas sumas – išėję į pensiją jau visai priartėja prie buvusio pajamų lygio.
III pakopos pensija tai savarankiškas kaupimas pensijai privačiuose III pakopos pensijų fonduose ar kitais alternatyviais būdais, pvz., per investicinio gyvybės draudimo paslaugą „Saugus pensijos fondas“. Pasirinkus pastarąjį, kaip teigė P. Ladziato, jis užtikrina tam tikrą garantuotą sumą.
„Tai reiškia, kad net esant nepalankiems rinkų svyravimams, šiuo būdu kaupiantis žmogus kaupimo laikotarpio pabaigoje atgaus tiek, kiek buvo sumokėjęs, išskaičiavus valdymo mokesčius. O jūsų mirties atveju sukauptą sumą gaus jūsų paveldėtojai arba draudimo sutartyje nurodyti naudos gavėjas.
Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą „Saugus pensijos fondas“, kliento pervedamas lėšas valdo profesionalūs investicijų valdytojai“, – paaiškino P. Ladziato.
