Sprendžia kartu su mokiniais
Viena iš premijai nominuotų pedagogių – Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Jurgita Kupšytė-Karbauskė sako, kad pirmiausia ji siekia atrasti ryšį su savo mokiniais.
„Moksleiviui rodant individualų dėmesį, užmezgus ryšį, ir mokymas, ir vaikų mokymasis tampa kitoks. Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į vaikų nuomonę mokant, ir ne tik kiekvienos pamokos gale – pavyzdžiui, mes periodiškai kas pusmetį darome refleksijas, kuriose mokiniai išsako savo nuomonę apie pamokas, pateikia siūlymus, į kuriuos tikrai stengiuosi visada atsižvelgti. Taip puoselėjame demokratiškumą“, – pasakoja ji.
Demokratiškumo ugdymas svarbus ir kitai nominuotai pedagogei – Panevėžio „Vilties“ progimnazijos vyresniajai anglų kalbos mokytojai Aurikai Šinušienei.
„Bet kuriuos sprendimus su vaikais stengiamės priimti demokratiniu principu. Mano supratimu, vaikai turi mokytis suprasti, ką reiškia dirbti ir gyventi bendruomenėje, priimti demokratiškus sprendimus, ir kad nebūtinai sprendimas gali sutapti su asmenine nuomone. Taip pat jie turi suvokti, kad reikia efektyviai dirbti bendruomenės labui. Antra vertus, tikiu, kad svarbu į pamokas ateiti be išankstinio nusistatymo, gebėti pažinti, suprasti, padėti atsiskleisti kiekvieno mokinio individualumui ir asmenybei, nes mokytojas ne tik moko, bet ir ugdo. Tad džiaugiuosi turėdama galimybę dirbti bei atstovauti mokyklai, kurios misija – „svarbus kiekvienas ir visi“, ir pati tuo tikiu“, – apie puoselėjamas Meilės Lukšienės propaguotas vertybes kalba pašnekovė.
A. Šinušienė pasakoja, kad demokratiškumas ugdomas įvairiai: kartu su savo mokiniais ji tariasi dėl atsiskaitymų datų, užduočių įgyvendinimo terminų – pedagogė stengiasi atsižvelgti į pačių vaikų užimtumą.
„Tariamės ir kokio pobūdžio atsiskaitymai bus – mano vaikai labai mėgsta įvairiomis temomis atsiskaitinėti atlikdami kūrybines užduotis. Jeigu knygoje ar vadovėlyje parašyta, kad turime kalbėti apie žymų aktorių, vaikai balsuoja, išsirenka patys, kokio pobūdžio tas pristatymas turi būti – ar savo šalies asmenį pristatys, ar kitos šalies. Išsirenka, kad būtų nevienodi ar kiek vaikų gali papasakoti apie tą patį žmogų. Neretai jie patys imasi iniciatyvos ir siūlo įvairių kūrybinių užduočių temas, o balsuodami mes išsirenkame, kas klasei tiktų labiausiai“, – pasakoja mokytoja.
Matematiką integruoja net į lietuvių kalbos pamokas
J. Kupšytė-Karbauskė priduria, kad Meilė Lukšienė taip pat akcentavo diferencijavimą ir individualizavimą, o tai jos pamokose – ryškus akcentas.
„Stengiuosi mokiniams užduotis diferencijuoti pagal mokymosi programą, pagal jų matematinius gebėjimus, pamokos metu skiriu skirtingas užduotis – skirtingo lygio, tipo. Naudoju kaupiamąjį vertinimą, skiriu visokias praktines, namų darbų užduotis gana plataus spektro, kad būtų veiklų įvairovė, o kiekvienas vaikas galėtų parodyti savo skirtingumą. Tokiu būdu vertindama mokinius matau ne tik jų matematines žinias ar gebėjimus, bet ir asmenines savybes, kruopštumą, atidumą, pastangas“, – kalba matematikos mokytoja.
Pedagogė primena, kad M. Lukšienė taip pat akcentavo tautinės mokyklos koncepciją, kurioje buvo pabrėžtas integruotas ugdymas. Kaip teigia Jurgita Kupšytė-Karbauskė, ją labai domina matematikos ryšiai su kitais mokomaisiais dalykais, todėl su kitais kolegomis rengia integruotas pamokas, o mokiniams skiria projektinius darbus.
„Pavyzdžiui, mokiniai septintoje klasėje turėjo integruotą projektinį darbą su technologijomis – turėjo gaminti dideles domino kaladėles, o paskui patys išbandė žaidimą lauke. Siekiama, kad ta priemonė būtų naudojama ir lauke, tad ją perdavėme pradinių klasių mokiniams, kurie leidžia laiką pailgintose pamokose, dažniau išeina į lauką. Kaip tai buvo susieta su matematika? Vaikai turėjo paskaičiuoti, kiek medžiagų, medienos reikės nusipirkti, norint pagaminti domino kaladėles, taip pat paskaičiuoti ilgį, plotį, kaip atsipjauti, nepadaryti didelės išeigos medžiagų, skaičiavo kiekvienos detalės paviršiaus plotą paviršiaus bei tūrį.
Kai mokėmės apie keturkampius, vėlgi, integravome technologijų pamoką ir vaikai turėjo projektinį darbą „keturkampiai aprangoje“. Jie kūrė modelius su įvairių keturkampių detalėmis, o paskui darėme tokį kaip mini šou – pristatymą, kurio metu jie pasakojo apie keturkampių savybes, demonstravo savo aprangos modelius, aksesuarus“, – patirtimi dalijasi mokytoja.
Pašnekovė atskleidžia ir daugiau integruotų pamokų pavyzdžių: „Integravome lietuvių kalbos pamokas ir darėme galimybių medį lietuviškose pasakose. Pabandėme lietuviškose pasakose ieškoti galimybių medžių variacijų, mokiniai patys kūrė pasakas, pasirinkę tam tikrą situaciją iš galimybių medžių. Vėliau parengėme pasakų mokinių sukurtų knygą – mokiniai tekstus patys surinko per informacinių technologijų pamokas, iliustravo.“
Matematikos pamokas galima integruoti net kūno kultūroje – štai, Jurgitos Kupšytės-Karbauskės mokiniai per jas skaičiavo baudų mėtymo taiklumą, įvairią statistiką. Be to, į matematikos pamokas integruojama ne tik gimtoji, bet ir užsienio kalbos – mokyklos penktokai gali šio dalyko pasimokyti vokiškai.
Vaikai mokosi per praktiką
Integravimo naudą įžvelgia ir Aurika Šinušienė – pasak jos, dirbdama su mokiniais ji stengiasi parodyti, kodėl reikia mokytis vieno ar kito dalyko.
„Darome integruotas pamokas su technologijų pamokomis, matematika, gamta, pamokas vedame įvairiose netradicinėse erdvėse. Bibliotekoje atliekame užduotis, praktiškai išbandome dalykus, vykstame į Krekenavos regioninį parką, kuriame atliekame integruotas užduotis gamtoje – tokiu būdu parodau, kad kalba yra ne tik sausas mokslas, bet puikiai pritaikomas dalykas“, – sako ji.
Pedagogė įvairias temas pateikia itin kūrybiškai – maisto, patiekalų gaminimo žodyno moksleiviai taip pat mokėsi technologijų pamokose.
„Kartu su technologijomis turime bendrų pamokų. Jų metu vaikai dirba pagal anglų kalbos receptus, bendrauja angliškai. Taip pat mano vaikai mėgsta kvapų metodą: aš atnešu tam tikrų įvairių maisto produktų kvapų ir jie bando atpažinti, kas tai yra, ir visa tai papasakoti užsienio kalba“, – kalba mokytoja.
Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokyklos bendruomenės telkimą ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.