Siekė išbandyti neatrastus metodus

Rašant magistrinį darbą ir studijuojant mokslinę literatūrą, su disertacijos darbo vadovės doc. dr. Vaivos Grabauskienės patarimais bei padrąsinimais, mokytojai O. Mockaitytei-Rastenienei atsirado akstinas drąsiau išbandyti neatrastus, nežinomus arba dar neišbandytus metodus. Taip ji atrado mokymo būdą, kuris padeda mokiniams tvirčiau įsisavinti matematines žinias.

„Pirmiausia, išmokau vaikus mokyti ne į plotį, o gylį. Įsitikinau, kad geriau pamokoje su vaikais išspręsti vieną užduotį, t. y., matematinę situaciją sumodeliuoti taip, kad vaikai atrastų matematinius dėsningumus ir bendrybes. Įgijau drąsos kritiškiau peržiūrėti matematikos vadovėliuose pateiktas užduotis ir atsirinkti tik tai, kas svarbu.

Pradėjau skatinti pačius mokinius „atrasti“ matematinius apibrėžimus ar taisykles. Pavyzdžiui, aš jiems neaiškinu, kad daugyba yra vienodų dėmenų sudėtis. Pagal pamokoje pateiktus pavyzdžius ir kryptingai užduodamus klausimus, mokiniai patys kuo puikiausiai susidoroja su šia užduotimi ir mokytojui bei klasės draugams paaiškina, kas yra daugyba“, – sako mokytoja.

Pasak jos, pradinių klasių mokinių mąstymas yra paremtas konkrečiomis operacijomis, tad aiškindama naują temą mokytoja stengiasi sudaryti galimybes mokiniams naudotis vaizdinėmis medžiagomis ir priemonėmis, leidžia jiems braižyti, o vėliau su jais kalbasi apie tai, ką suprato.

Oksana Mockaitytė-Rastenienė

Pritaikė ir žaidimams skirtas priemones

Ši mokytoja savo pamokose integravo ir mokymąsi su LEGO kaladėlėmis. 2018–2019 metais ji dalyvavo ESFA projekte „Kuriu, konstruoju, atrandu matematiką su LEGO“ kaip mokytoja konsultantė. Kartu su VU Ugdymo mokslų instituto kolege, disertacijos vadove doc. dr. Vaiva Grabauskiene bendradarbiavo su keturiomis Vilniaus mokyklomis ir projekto metu sukūrė metodines idėjas matematiniams tyrinėjimams su LEGO.

„Atsižvelgdamos į projekto metu išbandžiusių savo klasėse naująją matematinio samprotavimo mokymo metodiką, mokytojų lūkesčius, išgryninome matematinio samprotavimo mokymosi I–IV klasėse metodiką. Šiomis dienomis pasaulį jau išvydo originalus lietuviškas bazinis LEGO matematikos rinkinys pradinukams – MATEMA®. Tikimės, kad jis paskatins Lietuvos vaikus tyrinėti, atrasti ir tarpusavyje susieti matematines sąvokas bei faktus“, – pasakoja O. Mockaitytė-Rastenienė.

Ji taip pat sako, kad besimokydami vaikai turi ne tik gebėti taikyti taisykles, bet ir įsiminti gausybę faktų, dėsnių, algoritmų bei sąvokų, tokių kaip dėmuo, skersmuo, spindulys, dalyba kampu. Būtent dėl šios priežasties O. Mockaitytė-Rastenienė remiasi gyvenimiškomis metaforomis, leidžiančiomis vaikams lengviau įsiminti ir susieti informaciją.

Surasti pavyzdžių iš vaikams artimos aplinkos, stengiuosi ne tik matematikos pamokai – jie padeda jiems suprasti abstrakčias sąvokas. Pavyzdžiui, sąvoką „balsis“ vaikams aš sieju su žodžiu „balsas“. Kai kurie vaikai namuose turi augintinį šuniuką, kuris supranta komandą „balsas“. Ir tuomet prašau vaikų paaiškinti, kaip šuo loja. Jis loja nesukandęs dantų. Vadinasi, jis išsižioja, dantys nesukąsti ir garsas išeina giliai iš šuns krūtinės, be jokių kliūčių.

Tuomet vaikų prašau įsivaizduoti, kad jie gali ištarti tik vieną garsą „a“ arba „b“. Klausiu jų, kurį garsą jie pasirinktų, jei norėtų pakviesti ką nors pagalbon? Kodėl? Ir tikrai – taip vaikai greitai išmoksta atskirti balsius ir priebalsius, mintinai nesimokydami visų 12 balsių ir 20 priebalsių“, – paslaptimis dalijasi 23 metus pradinių klasių mokytoja dirbusi moteris.

Išmokti samprotauti matematiškai gali visi

Logiškai mąstyti – tai mąstyti kryptingai, tiksliai, nuosekliai, neprieštaringai apsibrėžus sąvokas. Daugelis iš mūsų žino, kad logiškai mąstyti gali ne visi. Tuo tarpu mokytoja išskiria, kad loginį mąstymą turi ne tik ne visi vaikai, bet ir nemaža dalis suaugusiųjų.

„Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, kurie dar tik pradeda operuoti matematinėmis sąvokomis, procedūromis, susipažinti su matematinėmis taisyklėmis, dėsningumais – loginis mąstymas yra iššūkis. Pastaraisiais metais pasaulyje plačiai diskutuojama apie matematinio samprotavimo įgūdžių lavinimą.

Samprotavimo mokymasis vertinamas labiau nei vaikų mokymasis įsiminti matematines sąvokas bei atsakyti į klausimus taip arba ne. Kitaip tariant, samprotavimas padeda gauti naują rezultatą, remiantis turimomis žiniomis naujoje situacijoje ar temoje. Taip susiejama sena su nauja ir įprasminamos naujai gautos žinios“, – pastebi pašnekovė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad išmokyti vaikus samprotauti matematiškai tikrai įmanoma. Pasak jos, taip yra todėl, kad mokyklinis matematinis samprotavimas nebūtinai turi būti griežtas ir tikslus.

„Svarbiausia, kad vaikas išmoktų komponuoti mintis, jas pagrindžiant turima matematine patirtimi. O štai loginis samprotavimas, ko gero, būdingas vaikams, turintiems aukštesniuosius mąstymo gebėjimus“, – teigia Oksana Mockaitytė-Rastenienė.

Oksana Mockaitytė-Rastenienė

Turi patirties ir su vaikų namų auklėtiniais

O. Mockaitytė-Rastenienė darbavosi ir „SOS vaikų kaime Vilniuje“. Ten ji buvo SOS mamos padėjėja, kurią vaikai vadina „teta“. Pašnekovė atskleidžia, kad šis darbas nesiskyrė nuo įprastinės moters rutinos šeimoje: ji gamino maistą, skalbė, eidavo į parduotuvę apsipirkti, ruošdavo su vaikais namų darbus, vesdavo vaikus pas gydytoją.

Po vienu stogu ten gyveno nuo 5 iki 8 vaikų – nuo kūdikio iki brandaus paauglio. Vienerius metus šioje įstaigoje ji dirbo ir pedagoge. Tuomet organizuodavo veiklas, užsiėmimus, ruošdavo pamokas, rengdavo šventes ir koncertus.

„Padirbusi trejus metus šioje organizacijoje supratau viena – vien tik mylėti neužtenka. Šalia tokių vaikų turi būti tik labai stiprūs žmonės, kurie gali atlaikyti jų nesėkmes, nusivylimus, kurie kartais prasiverždavo kaip uraganas. Svarbu tai pastebėti ir nekaltinti savęs, kad kažko nepadarei, nepastebėjai, kai jie „slysta“. Supratau, kad aš nesu tokia stipri“, – tikina moteris.

Tačiau ji sako, kad net ir dabar su ten sutiktais jaunais žmonėmis palaiko ryšius, bendrauja su jų šeimomis. Atsitiktinai sutikus juos gatvėje ar tiesiog prisiminus – mokytojos širdį užplūsta šiluma.

„Aš didžiuojuosi jais, jų sukurtais gyvenimais, pasiektais ir įgyvendintais tikslais. Ypač džiaugiuosi tais, kurie buvo nuėję klystkeliais, tačiau rado jėgų atsitiesti, nusipurtyti gyvenimo negandas ir eiti toliau tuo keliu, kurį parodė mamos/globėjos. Aš jas noriu stipriai apkabinti ir padėkoti už neišsenkančią stiprybę, pasiaukojimą ir meilę“, – šypsosi Oksana Mockaitytė-Rastenienė.

Lietuvos pradinėse mokyklose vaikai mokosi prasmingai naudoti informacines technologijas, suprasti jų veikimo principus, ne tik vartoti, bet ir kurti skaitmeninį turinį, spręsti problemas naudojantis IT. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Pradinio ugdymo informatikos programos rengimas, išbandymas ir diegimas“, mokiniai ir mokytojai pamokose pritaiko integruotą informatikos turinį. Pradinių klasių mokytojai tobulina savo skaitmeninius gebėjimus ir kompetencijas ugdyti mokinių informatikos gebėjimus.