Kaip pasakoja M. Šulga, ne visi ginklai yra skirti taikyti į žmones ar kitus taikinius, ginklai gali turėti labai įvairių, netgi netikėtų funkcijų. Tarkime, prieš Pirmąjį pasaulinį karą gaminti traktoriai turėjo šovinį, skirtą traktoriaus užvedimui. Kai europiečiai vargdavo ir sukdavo rankeną, kol traktorius užsivesdavo, amerikiečiai įstatydavo šovinį į traktoriaus variklį (šovinys neturėdavo šratų), jis keldavo kapsulę ir tos parako dujos išsukdavo variklį.

Dar vienas ginklų panaudojimas, kartais dar sutinkamas karyboje arba daugeliu atvejų – jūrininkystėje, gelbėjimo darbuose, tai signaliniai ginklai. Jų paskirtis: šovinys šauna užtaisą į orą, ir tas užtaisas šviečia arba duoda signalą, tai gali būti ir dūminis signalas – pavyzdžiui, sraigtasparniui pažymėti nusileidimo vietą, arba net sukurti dūminę uždangą.

„Tokie ginklai nesukurti savo kulka kažką sunaikinti, tačiau norėtųsi pabandyti, kiek jie yra pavojingi. Lietuvoje pagal įstatymą tokį ginklą galėjo įsigyti praktiškai bet kas, sulaukęs aštuoniolikos metų, be leidimo. Tai buvo D kategorijos ginklas, o dabar pagal naują įstatymą jie prilyginti kitai kategorijai. Todėl, norint jį įsigyti, reikėtų aplikuoti ilgalaikio nešiojimo leidimui, kuris dabar privalomas ir dujiniams ginklams. Taigi, jeigu tai licencijuotas ginklas, reiškia, turi kažkiek pavojaus toks daiktas“, – sako M. Šulga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją