Pastebiu, kad daugybė žmonių mėgsta lyginti dabartinį ir buvusį pakilimo laikotarpius, ypač, kai kalba pasisuka apie kainas, jų tendencijas ir tokius klausimus kaip, ar dabar NT kainų lygis adekvatus, ar nelabai? Geras ar blogas metas pirkti ir t.t.? Tokiai elgsenai galima sugalvoti bent keletą paaiškinimų. Visų pirma, šie laikotarpiai turi nemažai panašumų – būsto pirkėjų optimizmas gana didelis, tad jie aktyviai perka nekilnojamąjį turtą. Kadangi optimizmo daug, tai atitinkamai mažesnės ir baimės dėl ateities. Dėl šios priežasties būsto pirkėjai vis dažniau perka iš brėžinių (Vilniuje daugiau nei pusę naujos statybos butų nuperkama dar tik statybų stadijoje), vis dažniau skolinamasi maksimaliai, kiek leidžia atsakingo skolinimo nuostatai (iki 85 proc. nuo turto kainos arba vertės, kuri yra mažesnė), vis dažniau tenka išgirsti tokių atsiliepimų, kad NT – viena saugiausių investavimo alternatyvų ir t.t.
Kita tokio lyginimo priežastis galėtų būti pakankamai netolimas mūsų atminties horizontas. Mes įpratę lyginti save su klasiokais, bendradarbiais, kolegomis, giminaičiais ir t.t., bet retai kada pažiūrime plačiau ir toliau. Taip ir ekonomikoje – lyginti su mums gerai pažįstamu laikotarpiu yra patogu ir suprantama, o kartais net ir naudinga, jei norima formuoti tam tikrą nuomonę visuomenėje. Vis dėlto, istorija žmoniją yra daugybę kartų pamokiusi, kad kiekviena krizė būna vis kitokia. Niekada analogiškos krizės nesikartoja viena po kitos, tad dairytis į prieš tai buvusią ir ieškoti paaiškinimų ateičiai yra mažų mažiausia neprofesionalu. Lygiai taip pat neprofesionalu yra įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, NT kainos turi pasiekti buvusį lygį vien tik dėl to, kad dar jo nepasiekėme, nors gyvename geriau. Apie visą tai ir pakalbėsiu parengtoje apžvalgoje.
