Pandemijos metu šalių vyriausybės ir centriniai bankai leidosi į eksperimentus su duomenimis: šis perėjimas turi ir trūkumų

Ar kas tikrai supranta, kas dabar vyksta pasaulio ekonomikoje? Nemenką skaičių apžvalgininkų pandemija įstūmė į visišką nežinomybę. Tik keletas prognozavo 80 dolerių už naftą, jau nekalbant apie konteinervežių flotiles prie Kalifornijos ir Kinijos uostų. COVID-19 įsismarkavus 2020-aisiais, žinovai pervertino bedarbystės masto plėtrą. Šiandieną kainos auga sparčiau, negu tikėtasi, ir niekas negali tiksliai pasakyti, ar kils infliacija bei atlyginimai. Nepaisant visų teorijų ir formulių, kuriomis paprastai naudojasi, ekonomistai dažnai pasijunta klaidžiojantys tamsoje, kadangi stinga informacijos, leidžiančios apibrėžti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą maksimaliai paskatinti pajėgias strategijas.

Vis dėlto, sumišimo metas pamažu praeina, užleisdamas vietą šiokiam tokiam prašviesėjimui. Kadangi informacijos kokybė ir savalaikiškumas iš esmės pasikeitė, pasaulis atsidūrė prie pat realios revoliucijos ekonomikoje slenksčio, rašo „The Economist“. 

Tokios milžinės kaip „Amazon“ ir „Netflix“ jau dabar kliaujasi momentiniais duomenimis, stebėdamos prekių pristatymo srautus ir „Squid Game“ auditorijos dinamiką. Pandemijai diktuojant savas taisykles, šalių vyriausybės ir centriniai bankai leido sau paeksperimentuoti – užsiimti rezervacijų restoranuose stebėsena, mokėjimų kortelėmis sekimu ir kt. Nors veiklos rezultatai kol kas gana skurdūs, plečiantis skaitmeninių įrenginių, jutiklių ir sparčiųjų mokėjimų teikiamoms galimybėms, prognozių ekonomikos srityje tikslumas ir operatyvumas turėtų pagerėti.