Ieškojo, kad sutaptų „biolaukai“

Įdomūs būna ir patys darbo pokalbiai. Pavyzdžiui, Lina (vardas pakeistas, aut. past.) dalyvavo darbo pokalbyje dėl administratorės pozicijos. Pokalbio pradžia buvo niekuo neišsiskirianti – Lina pristatė save, papasakojo, kuo gali būti naudinga įmonėje.

Po to prabilo įmonės direktorius, kuris ir pakvietė Liną į darbo pokalbį. Jis buvo labai kalbus – papasakojo, kad praeityje dėl finansinių nuostolių teko įmonę uždaryti. Atsidarė kitą įmonę, kurios veikla ta pati, tik kitu pavadinimu. Papasakojo ir apie būsimą darbą, su kuriomis programomis teks dirbti. Lina turėjo mažai patirties dirbant su minėtomis programomis, bet direktorius pasiūlė už įmonės lėšas dalyvauti mokymuose.

„Vėliau kalbant supratau, kad mano darbas ir skaičiavimai su minima programa bus tik preliminarūs, o visas galimas kainas jis nustatys pats. Na, man tai pasirodė keista, juk iš akies negali paskaičiuoti sąmatų. Vėliau jis ėmė pasakoti, kad jam svarbu ne mano žinios, turimi įgūdžiai ar išsilavinimas, o kaip mes „suprasime“ vienas kitą darbo metu, mums turi „sutapti biolaukai“, – pokalbį prisimena Lina.

Merginai susidarė įspūdis, kad įmonė galbūt ketina dirbti slėpdama mokesčius ar kažką kita, todėl reikėjo, kad ji dirbtų taip, kaip nori darbdavys, o ne kaip turi būti atliktas darbas. „Manau, kad aš buvau jauniausia kandidatė iš visų, ieškojo mažiau patirties turinčio žmogaus, kuris dirbtų taip, kaip reikia direktoriui, o esant nesklandumams darbe visą kaltę galėtų suversti darbuotojui“, – svarsto Lina.

Reikia profesionalo

Sėkmingai pravestam darbo pokalbiui reikalingos tam tikros kompetencijos, sako karjeros konsultantė Agnė Kalvaitė.