Pagrindinis rodiklis – kredito reitingas
Vienas iš įsipareigojimo nevykdymo veiksnių – kredito reitingo nustatymas. Tarpusavio skolinimo platformos susistemina kredito reitingo įstaigų duomenis, todėl investuotojas gali matyti viešai prieinamą informaciją apie žmogaus kreditingumą, kuris įprastai skirstomas nuo A+ iki E simbolių. E raide žymimas kreditingumas atskleidžia prastą asmens įsipareigojimų laikymąsi – kredito istorijos trūkumą, praleistus mokėjimus ar neįgyvendintus įsipareigojimus. Tai kelia mažesnį pasitikėjimą pasiskolinti siekiančiu asmeniu, todėl dažnai skolinimasis vyksta su aukštesnėmis palūkanomis.
Tiesa, jeigu rizika yra aukštesnė, tai dar nereiškia, kad investuotojas tikrai patirs didesnius nuostolius. Kai investuotojai susiduria su aukštos rizikos paskola, didesnė investicinė grąža su kaupu atperka žemą įsipareigojimų nevykdymo dažnį.
Žvelgiant į praeitį, prieš kokius 6 metus, aukšto įsipareigojimo nevykdymo atvejai pasitaikydavo itin dažnai – drąsiai į rizikingas situacijas neriantys investuotojai patekdavo į keblias situacijas, o kartais net ir visai nudegdavo. Dabar, nors įvairių ekonomikos svyravimų mums tiksliai nuspėti nepavyks, bet galime būti tikri, kad visi didžiausios grąžos portfeliai yra plačiai diversifikuoti – turi mažiausiai 100 skirtingų paskolų. Tai apsaugo nuo didelių nuostolių.
Taip pat reikšminga nepamiršti, kad kalbant apie žemus reitingus, jie ne visada atspindi teisingą rizikos tikimybę. Pavyzdžiui, kalbant apie jaunosios kartos paskolų gavėjus – jie dažnai turi žemus rodiklius, bet tai nereiškia, kad rizika yra pavojingai aukšta. Tikėtina, kad jie išvis neturi jokios kredito istorijos arba tai jų pirma paskola gyvenime.
Paskolų įmokų ir pajamų santykis
Kitas visiems prieinamas ir efektyvus finansinis rodiklis, į kurį svarbu atkreipti dėmesį investuotojui – tai paskolų įmokų ir pajamų santykis. Šis rodiklis atskleidžia ryšį tarp mėnesinių paskolų įmokų, įtraukiant ir dabartinę finansavimo užklausą, ir norinčiojo pasiskolinti mėnesines bendrąsias pajamas.
Jeigu investuotojas mato, kad paskolų įmokų ir pajamų santykis yra aukštas – tai tarsi perspėjimas iš anksto, kad skolinant pinigus yra didesnė tikimybė susidurti su mokumo problemomis.
Mažiau svarbūs, bet taip pat reikšmingi kintamieji
Profesija, darbo stažas, išsilavinimas, būsto ir šeimyninė padėtis taip pat gali padėti investuotojui nuspręsti: skolinti ar ne. Tiesa, tai gana silpni veiksniai su nebūtinai tiksliomis išvadomis apie galimą investavimo riziką.
Siekiant išnagrinėti visą prieinamą informaciją apie potencialų paskolos gavėją, investuotojas gali atsižvelgti ir į paskolos sumą, terminą ir mėnesines paskolos gavėjo pajamas. Jeigu terminas yra ilgesnis ir paskolos didesnės – tikimybė apie įsipareigojimų nevykdymą bus didesnė. Visgi, pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į mėnesinių pajamų ir paskolų įmokų bei pajamų santykį.
Nesivadovaukite bandos jausmu
Ne tik žmonės, esantys obligacijų, akcijų ir tarpusavio skolinimo rinkoje, gali pakliūti į spąstus, bet ir profesionalūs investuotojai, kurie stengiasi kuo tiksliau nustatyti galimą riziką. Dažnas reiškinys yra bandos jausmo efektas – tai neracionali ir nepagrįsta paskolos finansavimo inercija, kai vyksta paskolų aukcionai su aktyviu investuotojų įsitraukimu.
Paaiškinti šį itin lengvai įtraukiantį investuotojų dalyvavimą yra nesunku – investuodami kartu su kitais jie tarsi jaučiasi saugesni. Visgi tai gali būti apgaulinga, nes kitų investuotojų veiksmai neužtikrina ir nesumažina įsipareigojimų neįvykdymo ar mokumo rizikos, tad pasikliauti reikėtų savo padaryta paskolos gavėjo analize, o ne daugumos nuomone.
Patikima tarpusavio skolinimo platforma
Investuotojai turėtų labai atidžiai išsirinkti tą tarpusavio skolinimo platformą, kuri imtųsi visų įmanomų priemonių, kad sumažintų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Keli patarimai, kurie padės tinkamai išanalizuoti pasirinktą finansinę platformą:
1. Investavimo platformos egzistavimo laikas. Jeigu įmonė yra įsteigta neseniai, tikimybė prarasti pinigus yra daug didesnė, nei toje, kuri sėkmingai gyvuoja jau ne vienerius metus.
2. Patikrinkite, kurioje šalyje platforma yra įsteigta. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsiteigtos tarpusavio skolinimo platformos yra prižiūrimos Lietuvos banko, o tai yra svarbu, kadangi nereguliuojamų platformų veikla – tai pirminis signalas apie didesnę tikimybę pakliūti į nemalonias situacijas.
3. Nuodugni socialinių tinklų analizė. Atkeipkite dėmesį į platformos atsiliepimus „Facebook“ grupėse, įvairiuose Lietuvos ir užsienio investuotojų forumuose. Taip pat veiklos skaidrumą padės užtikrinti platformos vadovų analizė – patikrinkite, ar juos galime rasti „Linkedin“ socialiniame tinkle.
4. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar platformą, į kurią žadate investuoti, nėra registruota ofšorinėse zonose.
