Nuo sausio ūgtelėjus vaiko pinigams iki 70 eurų, neatsitiktinai viešoje erdvėje galima kartkartėmis pastebėti svarstymų, kaip panaudoti šiuos pinigus, ypač jei atžalos poreikiai visiškai pilnai patenkinami iš pagrindinių šeimos pajamų.
Štai „Swedbank“ atstovė teigia, kad bene paprasčiausia pinigus skirti investiciniam vaiko draudimui. „Tokiu būdu lėšos būtų investuojamos tinkamiausiu įmanomu būdu, atžalos ir tėvai – apdrausti, o pinigai nustatytu laiku pasiektų vaikų kišenes“, – teigiama pranešime.
Šioje vietoje stabtelkime: gal šis produktas būtų paprasčiausias sprendimas, bet klausimas, ar tinkamiausias kaupiant lėšas vaiko ateičiai? Ar tikrai „tokiu būdu vaiko pinigai būtų investuojami tinkamiausiu įmanomu būdu“?
Tad plačiau pakalbėkime apie tokį finansinį produktą kaip investicinis gyvybės draudimas, kuomet dalis kliento įmokos skiriama investavimui, kita – draudimui. Ar tai būtų sėkmingas žingsnis įdarbinant 70 eurų vaiko pinigų? Ir kokie finansiniai produktai tinkami kaupti vaikų ateičiai?
Vadina blogiausia investavimo forma: problemą tik atitolina, bet ne sprendžia
Paprastai ir trumpai – gyvybės draudimas yra finansinei apsaugai ir lėšų kaupimui skirtas produktas. Jis pagrįstas tuo, kad žmogus moka periodines įmokas – dalis šių periodinių įmokų skiriama draudimo apsaugai, kuri draudimo išmokos pavidalu išmokama atsitikus draudžiamajam įvykiui, o kita dalis skiriama kaupimui ar investavimui.
Pagal tai, ar kaupimui skirta dalis investuojama, ar tiesiog kaupiama, yra investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo rūšys.
Pagrindinis skirtumas tarp jų yra rizika – investuojant dalį įmokos galima uždirbti daugiau, bet lygiai taip pat daugiau galima ir prarasti. Tai priklausys ir nuo jūsų pasirinktos investavimo krypties, ir nuo situacijos vertybinių popierių rinkoje.
Pasirinkus kaupiamąjį draudimą, bus sukaupta tam tikra fiksuota suma.
Yra ir tokių gyvybės draudimo produktų, kuriais siūloma draustis tik dėl mirties ar papildomų (sveikatos) rizikų, neskiriant draudimo įmokos dalies kaupimui ar investavimui. Šie produktai yra paprastesni ir aiškesni klientui.
Privatus investuotojas, Investologija.lt tinklaraščio autorius Justinas Jazepčikas pats 2009-aisiais raitė parašą ant investicinio gyvybės draudimo sutarties, bet praėjus trims metams suprato šio draudimo trūkumus ir atsisakė jo.
„Jeigu norite apsidrausti, rinkitės rizikinį gyvybės draudimą. Bet pirmiau įvertinkite, ar išties toks draudimas jums reikalingas. Lietuva juk ne Jungtinės Amerikos Valstijos, kur neturint gyvybės draudimo reikia pačiam susimokėti už gydymo paslaugas.
Lietuvoje už gydymo paslaugas susimokame per mokesčius, todėl atėjus į ligoninę papildomai mokėti nereikia. Nematau tikslo antra kartą mokėti už tą patį privačioms draudimo kompanijoms. Juk draudimas nėra nemokamas: draudimo kompanijos iš surinktų įmokų padengia infrastruktūros, personalo ir kitas išlaidas, gauna pelną ir tik likusią dalį skiria draudimo išmokoms.
Manyčiau, gyvybės draudimas yra daugiau prabangos prekė žmonėms, besinaudojantiems privataus gydymo sektoriaus paslaugomis“, – kalba keliolikos metų investavimo patirtį turintis pašnekovas.
Jis 2019 metais atliko analizę ieškodamas geriausių sprendimų įdarbinant pinigus.
„Gerą mėnesį skaičiavau investicinio gyvybės draudimo, II ir III pakopos pensijų fondų, investicinių fondų, ETF indekso fondų ir nekilnojamo turto valdymo kaštus, istorinį pelningumą ir rizikas.
Rezultatas – nepriklausomai nuo investuotojo amžiaus, investuojamos sumos, valstybės lengvatų, investicinis gyvybės draudimas ir investiciniai fondai dėl didelių mokesčių buvo pačios blogiausios investavimo formos“, – tvirtina J. Jazepčikas.
Jį nustebino ir tai, kad tuomet daugelis investicinio gyvybės draudimo kompanijų internete netgi nepateikė produkto mokesčių, tad įvertinti, kiek kainuoja ši paslauga buvo be galo sunku, ką jau kalbėti apie skirtingų kompanijų gyvybės draudimo produktų palyginimą.
„Juk jeigu mokesčiai būtų maži, tikrai nebūtų ką slėpti“, – svarsto privatus investuotojas.
Anot J. Jazepčiko, gyvybės draudimas neišsprendžia problemos, o ją kuriam laikui tik atitolina.
„Gyvybės draudimo rezultatas yra vienkartinė gyvybės draudimo išmoka. Ką tokia vienkartinė išmoka keičia? Dažniausiai išmoka tik šiek tiek atitolins „finansinę krizę“, bet jos neišspręs. Anksčiau ar vėliau šeima turės susitaikyti su kuklesnėmis pajamomis.
Tą patį rezultatą galima pasiekti ir kitomis priemonėmis“, – mano pašnekovas, kuris kalbėdamas apie „finansinę krizę“ turi omeny dėl artimo žmogaus netekties, traumos ar ligos atveju staiga ženkliai sumažėjusias šeimos pajamas.
Anot jo, turintys turto nelaimės atveju gali ieškoti alternatyvių sprendimų, sumažinti išlaidas, padidinti pajamas, parduoti dalį turto, persikraustyti iš brangaus didelio būsto į mažesnį ir pigesnį ir t.t. Jeigu neturi įsipareigojimų, nėra vaikų, išlaikytinių, investicinis gyvybės draudimas apskritai nereikalingas.
„Gyvybės draudimas neturi prasmės ir tuo atveju, jeigu šeimos pagrindinės pajamos gaunamos iš pasyvių pajamų (pvz. nuomos, vertybinių popierių), nes vieno iš šeimos narių netektis neturės įtakos šeimos finansinei situacijai. Prieš draudžiant gyvybę, siūlyčiau gerai pagalvoti, ar vienkartinė išmoka iš esmės kažką pakeis ir kokios galimos alternatyvos“, – teigia Investologija.lt autorius.
Priimdamas finansinius sprendimus jis neišskiria vaiko pinigų nuo kitų pajamų, nesvarsto, kaip panaudoti tuos 70 eurų, nes tai yra bendras šeimos turtas.
„Tai kapitalas, kurį kiekvienas naudoja pagal savo poreikius. Asmeniškai aš pinigus investuoju į nekilnojamąjį turtą, ETF fondus, II pakopos pensijų draudimą ir tarpusavio skolinimo platformas – tai yra efektyviausios pinigų įdarbinimo formos dėl mažų valdymo kaštų, geros investicinės grąžos ir toleruotinų rizikų.
Asmeniškai didžiausią pinigų dalį skiriu ETF fondams ir nekilnojamam turtui, dėl jų likvidumo, gero rizikos ir pelno santykio. Bet kaip ir visur, investuojant reikalingos žinios ir patirtis. Jeigu patirties ir žinių bagažas nėra didelis, tuomet patarčiau išbandyti visas minėtas investavimo formas, o laikui bėgant atsirinkti, kurios formos yra priimtiniausios“, – kalba J. Jazepčikas.
Keliolikos metų investavimo patirtį turintis J. Jazepčikas teigia, kad nėra tokių atvejų, kuomet investicinis vaiko draudimas kam nors būtų geras sprendimas.
„Investicinio gyvybės draudimo tiesiog nesirinkčiau. Jeigu būčiau vienišas tėvas, turintis būsto kreditą ir neturintis jokio kito turto, rinkčiausi rizikinį gyvybės draudimą – skaidresnę ir paprastesnę investavimo priemonę, o santaupas nukreipčiau į jau minėtas efektyviausias investavimo formas – ETF fondus, nekilnojamą turtą, tarpusavio skolinimą ir II pakopos pensijų fondus.
Tokiu atveju ir pinigai bus efektyviai įdarbinti, ir mirties atveju būtų gauta išmoka“, – apie alternatyvas investiciniam gyvybės draudimui kalba J. Jazepčikas.
Pastabų turėjo ir dabartinė premjerė
Investicinio gyvybės draudimo paslaugos nuolat buvo tam tikra „karšta“ tema, kurioje netrūko istorijų apie nusivylusius klientus, jų finansinius nuostolius, draudimo bendrovėms palankias sutartis ir drakoniškus mokesčius.
Jokia paslaptis, tokio draudimo paslaugas siūlančioms bendrovėms pirštu ne kartą grumojo Lietuvos bankas (LB).
Griežtai apie investicinį gyvybės draudimą ne kartą buvo atsiliepusi ir dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. 2015-aisiais ji, užimdama LB valdybos pirmininko pavaduotojos pareigas, buvo užsiminusi apie „pilkąsias“ zonas, kuriose nėra užtikrinama tinkama vartotojų interesų apsauga.
Taip pat ji dėmesį atkreipė apie aptiktas „rimtas skaidrumo ir nepakankamos vartotojų apsaugos problemas“.
Dar 2014 metais LB tyrimas atskleidė, draudimo įmonės ne visada užtikrino, kad investicinio gyvybės draudimo sutartys geriausiai atitiktų vartotojų tikslus. Tada LB atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas ketvirta sutartis sudaryta neišvengiant pažeidimų (24 proc. sutarčių).
Išimtimi netapo 2020-ieji, po LB analizės į draudimo įmonių daržą vėl skriejo ne vienas akmuo.
Anot LB pranešimo, draudimo bendrovės ne visais atvejais investicinio gyvybės draudimo kryptis valdė taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas klientams, kaip tai įpareigoja Draudimo įstatymas.
Nors situacija draudimo sektoriuje teikiant klientams investicinio gyvybės draudimo paslaugas gerėja, tačiau dar yra nemažai tobulintinų vietų.
„Matome erdvės draudikams mažinti taikomus valdymo mokesčius ir siekti didesnės grąžos klientams“, – sakė Jekaterina Govina, LB Priežiūros tarnybos direktorė.
2020-aisiais LB atlikta investicinio gyvybės draudimo investavimo krypčių valdymo praktikos analizė atskleidė galimą interesų konfliktą.
Pavyzdžiui, draudimo įmonės rinkdamosios, kur investuoti, remiantis LB išvadomis, pirmenybę teikia tam tikriems partneriams arba tos pačios įmonių grupės įmonėms, vengia keisti investavimo kryptis, kurių rezultatai blogi, nesiekia ieškoti klientui pigesnių investavimo alternatyvų. Šias situacijas bendrovės turėtų vertinti kaip galinčias kelti interesų konfliktus ir atitinkamai keisti investavimo praktiką.
Kilo klaustukų dėl draudimo bendrovių taikomų mokesčių. Štai remiantis LB, iš įmonių interneto svetainėse pateiktos informacijos dažniausiai nėra aišku, ar jos pačios valdo kryptis, ar ne, todėl klientams gali būti sunku suprasti, ar įmonė turi teisę į investicijų valdymo mokesčius.
Iš draudimo įmonių klientams pateikiamos informacijos nėra aišku, kokie mokesčiai yra įtraukti į investicinio vieneto vertės skaičiavimą.
Draudimo įmonės taiko ne tik su investicijų valdymu susijusius mokesčius, bet ir kitus atskaitymus, pavyzdžiui, sutarties administravimo, kurie mažina investuotą turtą, apie kuriuos skelbiant draudimo įmonių rezultatus net neužsimenama.
Taip pat LB atkreipė dėmesį, kad klientams rodomi prognozuojami investavimo krypčių rezultatai daugeliu atveju yra pernelyg optimistiniai ir neatitinka klientų prisiimamos investavimo rizikos.
Draudikų atstovas mato privalumus: lankstu, universalu, tinka visiems
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad tokių kaip J. Jazepčikas, kurie turi galimybę įdarbinti pinigus į įvairius kitus finansinius produktus ir taip užsitikrinti savo finansinį saugumą, nėra daug.
Anot jo, tam reikia ir žinių, ir laiko, dažnu atveju sudėtingesni finansiniai produktai netinka neprofesionaliems investuotojams, o investicinis gyvybės draudimas tinkamas ir prieinamas produktas daugumai.
– Dalis investuotojų teigia, kad investicinis gyvybės draudimas, nesvarbu, vaiko ar suaugusiojo atveju, dėl didelių mokesčių yra pati blogiausia investavimo forma. Ką galėtumėte į tai atsakyti?, – „Delfi Plius“ paklausė p. A. Bakšinsko.
– Reikia skirti aktyvų ir pasyvų investavimą. Aktyvaus investavimo atveju tinkamas pasirinkimas priklauso nuo asmens, taigi jis turi būti gerai finansiškai išprusęs.
Tai skirta gyventojams, išmanantiems finansų rinkas ir finansines priemones, suprantantiems su investavimu susijusias rizikas ir gebantiems jas prisiimti, aktyviai investuojantiems ir besidomintiems savo investicijomis.
Be to, aktyviam investavimui reikalingos pradinės lėšos, taigi tai skirta turintiems didesnes pajamas. Nuo tokio investavimo būtina skirti investavimą per finansines priemones, kurios tinkamos ir neprofesionaliems investuotojams.
Investicinio gyvybės draudimo atveju didelė atsakomybė dėl išsamios informacijos pateikimo ir tinkamo konkrečiam asmeniui produkto bei investavimo krypties parinkimo uždedama draudikui. Pradėti investuoti per jį nereikalingos didelės pradinės lėšos.
– Mano pašnekovas J. Jazepčikas tvirtina, kad vietoj investicinio geriau verta rinktis skaidresnį, lengviau suprantamą rizikinį (be investavimo) gyvybės draudimą? Pritartumėte jo nuomonei?
– Vienas kitam netrukdo. Jeigu ateities poreikiams kaupiama pakankamai kitais būdais, galima pasirinkti tik rizikos draudimą.
Jeigu žmogus neturi išlaikytinių, gali pasirinkti kaupimą be esminio gyvybės rizikos draudimo, su papildomais sveikatos draudimo grupei priklausančiais rizikos draudimais, ar be jų. Taigi, mūsų produktai lankstūs ir gali būti pritaikyti bet kam.
– Gyvybės draudimo rezultatas – vienkartinė gyvybės draudimo išmoka, kuri dažniausiai tik šiek tiek atitolins „finansinę krizę“, bet jos neišspręs. Anksčiau ar vėliau šeima turės susitaikyti su sumažėjusiomis pajamomis. Dalis investuojančiųjų teigs, kad tą patį rezultatą galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, įdarbinant pinigus į ETF fondus, NT, II pakopos pensijų fondus ar tarpusavio skolinimo platformas?
– Mes už tai, kad tų priemonių būtų kuo daugiau, tačiau žmonėms, neturintiems didelių išteklių, gyvybės draudimas leidžia būti saugiems. Apsidraudus ir įvykus nelaimei, pasirinkto dydžio išmoka gaunama nežiūrint to, kiek laiko buvo mokėta.
Taupymo atveju, mokant visai nedidelę sumą reguliariai per ilgą laiką sukaupiama solidi paprastam žmogui suma, kurią jis gali panaudoti ne tik einamiesiems senatvės poreikiams, bet ir svarbiems vienkartiniams tikslams, su kuriais susiduriama senatvėje, tarkime gydymui, be kurio asmuo neišgyventų.
II pakopa turi siauresnę paskirtį – užtikrinti reguliarias, bet nedideles išmokas greta senatvės pensijos. Vienkartinis išsiėmimas gal būti tik tada, jeigu sukaupta suma yra labai maža. Norint ne tik orios, bet ir ramios senatvės reikia įvairių produktų.
– Sutiksite, kad bet koks gyvybės draudimas neturi prasmės ir tuo atveju, jeigu šeimos pagrindinės pajamas gaunamos iš pasyvių pajamų?
– Reikia turėti labai dideles pasyviąsias pajamas, retas gali įsigyti daug nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių tam, kad būtų ramus ir dėl vaiko studijų, ypač jeigu jos mokamos, ir kaupimui senatvės pensijai, ar išgyventi krizinį laikotarpį dėl nelaimės netekus pagrindinio šeimos maitintojo užmokesčio ir panašiai.
Žinoma, galima finansinį saugumą užsitikrinti investuojant į įvairius jūsų anksčiau paminėtus produktus.
Bet kaip jau sakiau, tai tinka tik tokiems asmenims, kaip J. Jazepčikas, kurių mūsų klientų gretose mažuma. O apsidrausti rizikiniu gyvybės draudimu vis viena patartina, nes pinigų niekada nebūna per daug. Išmoka gaunama greitai, kai tuo metu parduoti nekilnojamąjį turtą už gerą kainą greitai gali ir nepavykti, ypač jeigu tuo metu būtų nukritusi vertė. Tas pats ir su ETF fondais. Rizikų išskaidymas dar niekam nepamaišė.
– Lietuvos bankas ne kartą dėmesį atkreipė į draudimo bendrovių klientams taikomus mokesčius, kurie ne visada turi pagrindo, jų našta neleidžia pasiekti geresnių rezultatų. Kodėl investicinis gyvybės draudimas sąlyginai brangus lyginant su kitomis investavimo priemonėmis?
– Kaina priklauso nuo konkurencijos ir nuo produkto išvystymo šalyje. Lietuvoje draudimo rinkos skvarba ir sukauptos sumos yra palyginti nedidelės.
Kitas dalykas, įmonės turi išgyventi, negali dirbti „į minusą“.
Taip pat mokesčiais norima sulaikyti klientus nuo nepagrįstų sutarties nutraukimų. Kartais nukrenta investiciniai rezultatai ir dalis klientų skuba nutraukti draudimą. Tad kai kurie mokesčiai ir grąžintina valstybės lengvata leidžia išvengti skubotų, „karštų“ sprendimų.
Be to, tai sudėtingas produktas, daug išlaidų visam procesui. Pavyzdžiui, kritinės ligos atveju reikia surinkti įvairius dokumentus, kainuoja informacinių sistemų palaikymas. Niekas už dyką nedaroma.
Žinoma, jei būtų didesnės įmonės, didesnė šių paslaugų skvarba, būtų galima sumažinti šio produkto kainą. Bet lyginant su užsienio šalimis, nepasakyčiau, jog Lietuvoje investicinis gyvybės draudimas būtų brangesnis.
– Jūsų nuomone, kokie investicinio gyvybės draudimo privalumai ir minusai taip kaupiant vaikų ateičiai, kokie būtų jūsų kontrargumentai J. Jazepčiko išsakytoms mintims?
– Tai universalus, lankstus produktas. Kaupiant per gyvybės draudimą taip pat papildomai galima rinktis draudimą vaikui nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos, kritinių ligų draudimą.
Įvertinus kliento poreikį ir norimą sukaupti kapitalą, pasiūloma draudimo suma apdraustojo mirties atveju. Galima rinktis ir tokį draudimą, kur pagrindine draudimo suma apdraudžiami abu arba vienas iš tėvų, nes jie yra pagrindiniai pajamų šaltiniai.
Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmokų daugiau mokėti nereikia, sukauptos lėšos padidinamos iki draudimo sumos. Sukauptą sumą vaikas pasiims sulaukęs pilnametystės, tai yra, sutarties laikotarpio pabaigoje.
Pasirenkant investicinį gyvybės draudimą taupymui vaiko ateičiai, svarbu atkreipti dėmesį į pinigų investavimo kryptį, kuri investavimo kryptis yra tinkamesnė – rizikinga ar mažos rizikos.
Kliento tolerancija rizikai visada nustatoma pagal tolerancijos rizikai anketą. Rizikingai krypčiai būdingi dideli vertės svyravimai, bet galima tikėtis didesnio pelno. Mažos rizikos kryptims būdingi nedideli investicijų vertės svyravimai ir mažesnis pelnas. Klientui pageidaujant, pasirinktą investavimo kryptį galima keisti visą sutarties laikotarpį.
IGD yra individualiai pagal kliento poreikius pritaikyta paslauga. Kliento poreikių vertinimo procesas yra privalomas ir griežtai reglamentuotas. Prieš siūlant paslaugą privaloma įvertinti kliento finansinę padėtį, poreikius, investavimo patirtį ir žinias, toleranciją rizikai, gebėjimą prisiimti nuostolius.
Prieš sudarant sutartį, klientui pateikiama iki sutartinė informacija, pasiūlymas dėl konkrečios klientui tinkamos paslaugos, skaičiuoklė, kaip kaupsis kapitalas, kokie bus taikomi mokesčiai. Savarankiškai investuojant, tokių reikalavimų nėra.
Neprofesionaliems investuotojams, turintiems mažai patirties ir netoleruojantiems aukštos investavimo rizikos, reikalingos finansinės priemonės, kurias aktyviai valdo investicijų valdytojai, užtikrina investicijų diversifikavimą ir keičia investicinių fondų sudėtį priklausomai nuo situacijos finansų rinkose.
– Kaip protingai pasirinkti draudimo rizikų sumas ir įnašo dydį, kad gyvybės draudimo finiše neliktum minuse? Pavyzdžiui, 1-erių metų vaikas, iki pilnametystės 17 metų, norisi apdrausti nuo kritinių ligų, traumų, bet kartu ir po 17-os metų, sakykime, sukaupti bent jau ne mažesnę sumą, nei įnešta. Kokia turėtų būti įmoka?
– Bendrovių produktai ir kainodara skiriasi. Paimkime valstybės skiriamus vaiko pinigus – 70 eurų. Su šia suma galima rinktis ir papildomas draudimo apsaugas vaikui – draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, draudimą nuo kritinių ligų.
Visos kartu šios apsaugos kainuotų apie 20 eurų per mėnesį. Likę 50 eurų būtų skirti kaupimui. Tuomet vaikas, sulaukęs pilnametystės, galėtų tikėtis daugiau nei 13 tūkst. išmokos (skaičiuojant metinę 4 proc. investicijų grąžą) ir taip pat visą sutarties laikotarpį turėtų minėtas papildomas apsaugas.
Ar baigiantis sutarčiai sukaupta suma nebus mažesnė už įneštą? Niekas negali garantuoti. Tai priklauso nuo daugybės aplinkybių. Tik atkreipčiau dėmesį, kad rizikas renkamasi dėl saugumo, o ne atsiperkamumo. „Atsiperkamumas“ – tai išmoka nelaimės atveju, geriau jau be tokio atsiperkamumo. Gi automobilį draudi irgi ne dėl atsiperkamumo. Nieko neįvyko ir puiku, nežiūrint, kad pinigai negrįš. Tas pats ir gyvybės draudimo atveju.
Laikantis aukščiau paminėtų sąlygų, nuo kurių priklauso investavimo rezultatai, įmanoma taip subalansuoti sutartį, jog būtų ir apdraustas vaikas, ir kaupimui skirta suma su laiku atsvertų draudimo kaštus. Tačiau tai kiekvienu atveju gali skirtis dėl daugybės aplinkybių.
Kiek realiai kainuoja investicinis gyvybės draudimas?
Ir, pabaigai, pabandykime paskaičiuoti, kiek kainuoja investicinis gyvybės draudimas ir ką pavyktų nuveikti su 70 eurų per mėnesį siekiant kaupti lėšas vaiko ateičiai.
Tarkime, mano atžalai dabar sukako 1-eri metai, iki pilnametystės dar – 17 metų arba 204 mėnesiai. Kaip sakoma, gražaus laiko siekiant sukaupti galbūt busimoms studijoms ar tiesiog apvalesnę sumą savarankiško gyvenimo pradžiai. Per 17 metų (arba 204 mėnesius), skiriant per mėnesį po 70 €, sutaupyčiau 14 280 €.
Imu straipsnio pradžioje „Swedbank“ atstovės minėtą investicinį produktą, skirtą kaupti lėšas vaiko ateičiai ir žiūriu, į ką gi gali virsti mano minėta suma ir kiek tai kainuotų.
Pagal investicinio draudimo sutartį draudžiamas paveldėtojas (vienas iš tėvų), kurio mirties atveju draudimo išmoka atitektų vaikui.
Kiek ir kokių mokesčių sumokėsiu pasirinkęs banko siūlomą investicinį gyvybės draudimą? Pradėkime:
– metinis administravimo mokestis – 1.25 % (yra skaičiuojamas nuo sutarties investicinės vertės)
– metinis garantijos mokestis – 0.2 % (skaičiuojamas nuo sutarties investicinės vertės)
– mėnesinis rizikos mokestis – 2,5 %, bet ne daugiau nei 2,5 € (skaičiuoja nuo mėnesinės įmokos dydžio, šiuo atveju 1,75 €, arba 357 € per visą sutarties laikotarpį).
Yra ir daugiau papildomų mokesčių, pavyzdžiui, jei sutartį nutraukiu nepraėjus 5 metams nuo jos sudarymo datos, taip pat investicinės vertės dalies išmokėjimo mokestis (1 %, bet ne mažiau nei 20 €, netaikomas praėjus 5 metams nuo sutarties sudarymo datos).
Tad iš viso per 17 metų pagal tokio draudimo sutartį sumokėčiau mažiausiai 2133 € mokesčių.
Pačiam kaupimui ir investavimui liktų 12 147 €. Šį produktą siūlantis bankas pateikia prognozuojamas išmokas.
- „palankiu“ atveju prognozuojama išmoka – 20 649 € (arba +6369 € daugiau nei įnešta pinigų, arba +44 %, arba 2,19 % metinė investicinė grąža)
- „nuosaikiu“ scenarijumi prognozuojama išmoka – 15 841 € (arba 1561 € daugiau nei įnešta (+10,93 %), arba 0.61 % metinė investicinė grąža)
- „nepalankiu“ scenarijumi prognozuojama išmoka – 12 475 € (arba -1805 € mažiau nei įnešta (-12,64 %), arba – 0.79 % metinė investicinė grąža).
„SEB“ banko paslaugų lentynoje taip pat yra investicinis gyvybės draudimas vaikui. Parašau laišką, vėlgi domiuosi vienerių metų vaiko draudimu, įmoka – 70 €, terminas – 17 metų.
Po paros gaunu „prognozuojamų rezultatų lentelę“, pagal kurią vien administravimo mokesčių sumokėčiau 1580 €. Pateiktoje lentelėje gyvybės draudimo suma nurodyta 1 €. Faktas, niekas nedraus 1 euru gyvybės. Banko konsultantė laiške teiraujasi mano telefono numerio, nori asmeniškai susisiekti ir pateikti daugiau informacijos.
Susiskambiname, domiuosi, kiek kainuotų gyvybės draudimas 10 tūkst. € sumai. Nelabai suprantu kodėl, bet manęs prašo atvykti į banko skyrių ir sudaryti internetinės bankininkystės sutartį, nes „taip bus lengviau suprasti mano poreikius ir teikti konsultaciją“.
Mandagiai tenka paaiškinti, kad niekur aš nesiblaškysiu. Prašau jos pabandyti sužinoti, kiek visgi kainuotų papildomų draudimų apsaugos (10 000 € sumai).
Anot banko atstovės, vaiko draudimas nuo traumų dėl nelaimingo atsitikimo kainuotų 6,1 €/ mėn., kritinių ligų – apie 4 €/ mėn. Taigi, tokios draudimo paslaugos per 17 metų kainuotų 2060,4 € (1244,4 € + 816 €). Nepamirškime dar administracinių mokesčių (1580 €), taigi, iš 14 280 € lieka 10 639,6 € investavimui. Didelis klausimas, ar po 17 metų pavyks susigrąžinti įneštus 14 280 eurų, net jei kasmet pasinaudoję valstybės lengvata susigrąžintus mokesčius vėl nukreiptume į investicinį draudimą.
O kiek gi kainuoja draudimas be investavimo?
Parašau kelioms draudimo bendrovėms dėl rizikinio asmens draudimo, apsilankau keliose draudimo brokerių svetainėse ir jau turiu preliminarius pasiūlymus.
Suaugusio žmogaus nelaimingų atsitikimų draudimas metams:
– nuo 22 € (draudimo rizikos: mirtis 4500 €, neįgalumas 4500 €, traumos 5000 €);
– iki 102,1 € (draudimo rizikos: mirtis 20 000 €, traumos 10 000 €, kitos rizikos 7000 €).
Vaiko nelaimingų atsitikimų draudimas metams:
– nuo 19 € (mirtis 3000 €, neįgalumas 3000 €, traumos 3000 €).
– iki 87,05 € (mirtis 3000 €, traumos 10 000 €, kitos rizikos 7000).
Per 17 metų, iki kol vaikas užaugs, draudžiantis vienam iš tėvų (sakykime, uždirbančiam pagrindines šeimos pajamas), teoriškai kainuotų nuo 374 € iki 1735,7 €. Draudžiama tik vieneriems metams, tad tikėtina, kad draudimas bėgant laikui brangtų.
Vaiko draudimas su mano minėtomis sąlygomis 17-ai metų kainuotų nuo 323 € iki 1479,85 €.
Nesunku suprasti, kad žvelgiant į draudimo kainas ir sumokamus mokesčius, pigiau draustis be investavimo.
***
Kitus autoriaus tekstus #asmeniniaifinansai tema rasite čia:
– žvilgsnis į daiktų nuomą, ką žmonės siūlo nuomotis, kaip uždirbti iš daiktų nuomos ir kokių pajamų galima tikėtis?
– karantinas ir taupymas, ar išties karantino metu turime daugiau galimybių taupyti, ką veikti su santaupomis, kaip laiku ir kur atsidėti lėšas taupymui, kad per mėnesį visko nepravalgytum, neišleistum ten, kur net neplanavai, kaip neprisipirkti daiktų, kurių tau visai nereikia?
– pokalbis su privačiu investuotoju Justinu Jazepčiku: Investologija.lt autorius apie investavimą kalba paprastai ir be užuolankų, apie pamatinius, esminius investavimo principus.
***
Investavimas yra susijęs su rizika prarasti pinigus. Šis straipsnis nėra rekomendacija priimti vienokius ar kitokius finansinius, investicinius sprendimus. Kiekvienas investuotojas už priimtus investicinius sprendimus bei jų rezultatus prisiima pilną atsakomybę, be pretenzijų straipsnio autoriui.
