Adolfas „Adi“ Dassleris gimė 1900-aisiais mažame Bavarijos miestelyje 4-rių vaikų šeimoje. Tėvas buvo vietinis batsiuvys, mama vertėsi teikdama skalbimo paslaugas vietiniams gyventojams, o jų sūnūs vadinti „skalbinių berniukais“, dviračiais išvežiojantys švarius skalbinius klientams. Adolfo nežavėjo nei skalbimas, nei kepėjo profesija, kuri jam buvo „numatyta“ šeimos susirinkimo metu, tačiau tėvo amatas traukė, o aistra sportui beveik temdė protą. Iš parankinių priemonių jis gaminosi ietis lengvosios atletikos treniruotėms, o rastus lauko akmenis pritaikydavo disko metimo varžybose. Tėvo dirbtuvės puikiai tiko tobulinti savo sportinę avalynę.

Adolfas Dasslerís jaunystėje

I-asis Pasaulinis karas Adolfui baigėsi laimingai, tačiau kariški batai apkase – visai ne tai, ko norėjo aktyviai sportuojantis jaunuolis, todėl su dvigubu entuziazmu jis ėmėsi tobulinti avalynę. Juolab sugalvojo kaip visuotinio deficito sąlygomis gauti medžiagų tiek savo eksperimentams, tiek būsimai gamybai – apylinkės buvo tiesiog nusėtos praėjusio karo „aidais“. Kariškų šalmų odinės detalės puikiai tiko avalynės ruošiniams, jeigu pasisekdavo rasti parašiutą, jo šilkas pasitarnaudavo šlepečių gamyboje, o iš kariškų diržų išmanusis Adis sukonstravo žmogaus jėga varomą, pedalais minamą odos apdirbimo mašiną.

1924-aisiais, prie brolio prisijungia vyresnėlis Rudolfas ir pasaulį išvysta „Gebrüder Dassler Schuhfabrik“ (Brolių Daslerių batų fabrikas). Pradžioje viskas klojasi tiesiog puikiai. Adolfas sugalvoja prie batelių pritaisyti metalinius spygliukus, kuriuos jam parūpina kalvėje dirbantis vaikystės draugas – taip gimsta futbolo bateliai, lengvai „modifikavus“ tėvo gaminamas šlepetes, įsiuvus į jas specialų liežuvį atsiranda gimnasto bateliai, o jau dabar visiems įprastą paaukštinimą virš kulno-Achilo sausgyslės apsaugą su kompanijos logotipu taip pat sugalvojo Adis.

Rudolfas Dassleris

Kompanija plėtėsi ir per 1928-ųjų vasaros olimpines žaidynes Amsterdame sportininkai jau buvo girdėję apie brolių Daslerių produkciją, vietiniai lengvaatlečiai pradėjo skinti laurus Vokietijos pirmenybėse, avėdami brolių kompanijos batus, tačiau tikra sėkmė šeimos verslo laukė 1936-aisiais, kuomet Adis, prisikrovęs pilną krepšį batelių, nuvyko į olimpinį kaimelį ir įkalbėjo JAV sportininką Jesse Owensą varžybų metu dėvėti jo avalynę.

Asmeninis rekordas ir du aukso medaliai, štai ką įrašė JAV lengvatletis į sporto istoriją. Visgi, buvo tam tikri niuansai, neleidę broliams iš širdies džiaugtis amerikiečio pergale. Jesse buvo juodaodis, įveikęs Vokietijos sportininkus, tuo tarpu broliai, jau 1933-aisiais įstojo į nacių partijos gretas – tai, kas padėjo gauti užsakymus Vokietijoje, sunkiai derėjo su tarptautinio verslo užmojaus, nes prieštaravo „oficialiai partijos linijai“.

Adidas bateliai

Rudolfas, panašu, iš širdies patikėjo nacistine šalies politika, Adis, tuo metu, žiūrėjo į ją tik kaip į priemonę, padedančią plėtoti verslą. Šeimoje kilo nesutarimai, labiausiai išryškėję augančių brolių konfliktu.

Keletas šaltinių teigia, kad be prancūziškojo „Cherchez la femme“ („ieškokite moters“) neapseita – neva Rudolfo žmona jautė kiek gilesnę negu giminišką simpatiją Adžiui, kiti gi sako, kad atvirkščiai – brolis vis buvo kurstomas „saugoti savo nuosavybės dalį, nes jaunėlis Adolfas viską susigrobs sau“.

Karo meto aplinkybės darė savo – Rudolfas buvo pašauktas kariuomenėn ir karo pabaigoje pateko amerikiečių nelaisvėn. Pradėjo sklisti kalbos, kad ne be brolio pagalbos, kuris neva įskundė jį kaip „nacių talkininką“. Rudolfas tuo tarpu sarkastiškai rašė savo broliui iš nelaisvės: „Aš tikrai norėčiau, kad fabrikas būtų uždarytas, o tu galėtum pademonstruoti savo didžius sportininko ir lyderio gebėjimus nešiodamas ginklą fronte“.

Tuo tarpu Adis sugebėjo tęsti gamybą, tiesa, sportinės avalynės produkcija užleido vieta pirmiausia kariškiems batams (apie juos rašiau čia), o galiausiai, pakeitus stakles ir gamybos linijas, pradėti gaminti prieštankiniai granatsvaidžiai „Raketenpanzerbüchse 54“.

Diego Maradona buvo remiamas Puma koncerno

Visi karai kažkada baigiasi, deja, vidinę nesantaiką kur kas sunkiau įveikti. O įveikti du broliai jos ir nebandė. Abu buvo teisiami už aktyvią narystę nacių gretose ir gelbėjo kailį, neretai juodindami vienas kitą. Jeigu Adis teismui teigė, kad ginklų gamybai aktyviai prieštaravo ir buvo priverstas nusileisti tuometinės valdžios reikalavimui, bet dėl to patyrė nuostolių, tai Rudolfas „rado įrodymų“, kad brolis „sakė nacizmą aukštinančias politines kalbas fabriko darbuotojams“.

Adis atsivedė žydų tautybės liudininką, patvirtinusį, kad nuo nacistų jis buvo išgelbėtas būtent Adolfo. Tuo tarpu Rudolfas teigė, kad jam esant gamykloje jokie ginklai nebūtų buvę gaminami. Visa Dasslerių šeima skilo į vieno ir kito brolio palaikytojus bei priešininkus.

Lionel Messi, remimas Adidas kompanijos

Vieninga brolių Dasslerių kompanija taip pat negalėjo išlikti – įvykus oficialioms „skyryboms“ Rudolfas išsikėlė į kitą Hercogenauracho miestelio upės pusę ir atidarė savo sportinės avalynės įmonę „Ruda“, pakankamai greitai pervadintą „Puma“ pavadinimu.

Adolfas, pasilikęs sau dalį gamybos įrangos ir kiek daugiau negu pusę darbuotojų, įkūrė įmonę „Adidas“. Egzistuoja versija, kad komapanijos pavadinimas, tai angliško „All Day I Dream About Sport“ (liet. Visą dieną mąstau tik apie sportą) trumpinys, tačiau pats Adolfas teigė, jog tai jo vardo ir pavardės abreviatūra.

Tuo tarpu, gimtasis brolių miestelis ėmė priminti Šiaurės ir Pietų Korėjos demilitarizuotą pasienio zoną. Ne, prieštankinių ežių, kontrolinių praleidimo punktų ir spygliuotos vielos užtvarų (apie ją rašiau čia-Viskas, ką jūs norėjote paklausti apie spygliuotos vielos panaudojimą kare ir taikoje) ten nebuvo. Tačiau užtvaros iškilo žmonių protuose ir širdyse. Hercogenaurachą net imta vadinti „nulenktų kaklų“ miestu – dažnai pašnekovo pasirinkimas viešose vietose buvo lemtas to, kieno gamintą avalynę jis avi. „Pumos“ šalininkai niekada nekalbėdavo su avinčiais „Adidas“ batelius ir atvirkščai. Abi bendrovės rėmė skirtingas miestelio futbolo komandas, kurių dvikovos virsdavo amžiaus rungtynėmis, Lietuvos mastu prilygstančios „Žalgirio“ ir „Ryto“ krepšinių klubų dvikovoms.

Adidas būstinė

Net mokyklinių autobusų vairuotojai iš skirtingų miestelio dalių įnirtingai lenktyniaudavo veždami vaikus į mokyklą.

Rudolfas mirė 1974-aisiais, o jo brolis Adolfas -1978-aisiais metais. Abu jie palaidoti miestelio kapinėse, tačiau diametraliai priešinguose kapinių kampuose.

Tik 2009-aisiais, abiejų kompanijų darbuotojai pirmą kartą susitiko draugiškose futbolo varžybose, o žiūrovų tarpe esantys miestelio senbūviai vis dar skeptiškai nužiūrinėjo vienas kito avalynę.

Puma gamykla Hercogenaurach'e
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)