Pavasarį įvestas karantinas, kuriam pasiekus aukščiausią tašką namuose buvo uždaryta daugiau kaip pusė pasaulio žmonių, sukėlė didžiulį ekonominį nuosmukį. Balandžio mėnesį visame pasaulyje gamyba buvo 20 proc. mažesnė, negu būtų buvusi įprastai. Tačiau išaugus užsikrėtusiųjų skaičiui, turtingose šalyse karantinas įvestas dar kartą. Prancūzija griežtus apribojimus įvedė lapkritį, Italija – per Kalėdas, o Jungtinėje Karalystėje nacionalinis karantinas įvestas nuo sausio 6 d. Nepaprastoji padėtis paskelbta dalyje Japonijos. JAV, kur įsakymus likti namuose duoda ne federalinė vyriausybė, o valstijų ir vietinės valdžios institucijos, padėtis sudėtingesnė. Tačiau atsižvelgus į tam tikrus karantino griežtumo rodiklius galima spėti, kad apribojimai JAV tokie pat griežti, kokie buvo ir pavasarį.
Naujausios karantino priemonės ir vėl suduos smūgį ekonomikai – tačiau šįkart galbūt ne tokį skaudų. Banko „Goldman Sachs“ analitikai teigia, kad Jungtinės Karalystės atveju „ekonominės veiklos priklausomybė nuo covid 19 apribojimų palyginus su pirmuoju karantinu gerokai sumažėjo“. Sausio 8 d. bankas HSBC paskelbė tyrimą, kuriame teigė, kad Vokietijos pramoninė gamyba „nepaisant naujų karantino priemonių lapkritį ir toliau augo“. Tą pačią dieną paviešintoje JAV darbo rinkos padėties gruodžio mėnesį ataskaitoje teigiama, kad nedarbo lygis pirmą kartą nuo balandžio išaugo – o toks rezultatas liūdina, turint omenyje, kad milijonai žmonių vis dar neturi darbo. Kiti itin tiksliai matuojami ekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, vartojimo išlaidos, dabar geresni negu pavasarį.
Kad turtingųjų šalių atsparumas karantinui būtų oficialiai patvirtintas BVP duomenimis, reikės palaukti. Tačiau neseniai paskelbtame moksliniame darbe EBPO atstovas Nicolas Woloszko pasinaudojo „Google“ paieškos duomenimis ir sudarė apytikrį kassavaitinį didelių šalių BVP. Balandį jų pajėgumas buvo siekė tik apie 80 proc. įprasto lygio. Dabar jis išaugo iki 90 proc. Šį pokytį galima paaiškinti trimis pagrindiniais veiksniais: sumažėjusia visuomenės baime, geriau pritaikyta vyriausybės politika, ir įmonių gebėjimu prisitaikyti.
Pirmiausia aptarkime baimę. Kovą ir balandį koronavirusas buvo nepažįstamas pavojus, tad daugelis žmonių į jį reagavo užsibarikaduodami namuose. Tyrimų įmonės „YouGov“ atliktos analizės duomenimis, balandžio mėnesį turtingose šalyse susirgti bijojo daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų. Tačiau geriau supratę, kaip galima apsisaugoti nuo ligos (o gal ir pavargę nuo karantino) žmonės ėmė dažniau eiti iš namų ir užsiimti įvairesne veikla.
Žmonių, teigusių, kad nerimauja, jog susirgs covid-19, lapkritį sumažėjo iki 50 proc. „Google“ duomenys leidžia spėti, kad daugelyje šalių žmonės dažniau eina į viešas vietas negu pandemijos pradžioje. Dalis visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnų raunasi plaukus. „Dabartinis karantinas kur kas mažiau paveikė mobilumą (ir galimą kontaktavimą su kitais žmonėmis), negu kovo mėnesio karantinas“, – rašoma gruodžio mėnesį paskelbtame Ontarijo mokslininkų pristatyme. Jungtinės Karalystės ir JAV laikraščiuose žodžių junginys „neteisėtai surengtas vakarėlis“ dabar minimas penkis kartus dažniau, negu pavasarį.
Dėl to, kad žmonės dažniau ryžtasi nepaisyti vyriausybės įsakymų, virusas plinta sparčiau, kad ir kokie būtų ekonominiai privalumai. Tačiau antrasis veiksnys, paaiškinantis, kodėl šį kartą ekonomikos atsparesnės – geriau pritaikyta vyriausybės politika – tokios tamsiosios pusės neturi. Pareigūnai išsiaiškino, kurios karantino priemonės ekonomikai kenkia mažiausiai, todėl dabar kur kas mažiau negu pavasarį norima, pavyzdžiui, uždaryti mokyklas, tačiau kur kas dažniau įvedami nurodymai nešioti kaukes ir atlikti diagnozės testus iš užsienio atvykstantiems žmonėms, nes tokios priemonės sukelia nedaug nepatogumų. Daug kas pasekė Vokietijos pavyzdžiu, kur ir pirmosios bangos metu nebuvo sustabdytos statybos. Prancūzija leido toliau vykdyti pramonės gamybą; šio sektoriaus rezultatai lapkritį beveik nesumažėjo, o gruodį dar ir išaugo.
O trečioji priežastis, kodėl ekonomika tapo atsparesnė – tai įmonių gebėjimas prisitaikyti. Netikėtai pradėjus dirbti nuotoliniu būdų daugelis, kas iki tol dirbdavo biuruose su senais kompiuteriais ir beveik neturėdami kitų priemonių, pasijuto išmušti iš vėžių. Tačiau dabar įmonės ėmė investuoti, kad galėtų produktyviai dirbti ir karantino laikotarpiu. Nuo kovo iki spalio Jungtinėje Karalystėje importuota nešiojamųjų kompiuterių už 4,7 mlrd. svarų (6 mlrd. dolerių) – 20 proc. daugiau, negu tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Neseniai pasirodžiusiame Stanfordo universiteto akademiko Nicko Bloomo ir jo kolegų tyrime analizuojami JAV pateikti prašymai suteikti patentą ir daroma išvada, kad dėl pandemijos „inovacijų tendencijos pakrypo į naujas technologijas vaizdo konferencijų, nuotolinio darbo ir interaktyvumo per atstumą srityse“.
Dar geriau prisitaikė tiesiogiai su vartotojais dirbančios įmonės. Geriausi Niujorko džiazo klubai ėmė teikti tiesiogines transliacijas internetu tiesiai į žmonių svetaines. Šio straipsnio autorius būdamas ūkyje rytų Anglijoje nusipirko maisto iš indiškos užkandinės „Gujarati Rasoi“, įsikūrusios už 148 km Londone – ji, kaip ir daugelis restoranų, maistą ėmė tiekti visoje šalyje. Oficialiais duomenimis Jungtinėje Karalystėje veikiančių įmonių kiekis metų gale buvo ne mažesnis, negu vasarą, kai apribojimai buvo kur kas švelnesni. To paties negalima pasakyti apie smulkius verslus JAV, tačiau dabar jų vis tiek veikia daugiau, negu praeitą pavasarį.
Toks ekonomikos atsparumas nepaisant naujų apribojimų turi keletą pasekmių. Kai virusas pradėjo plisti pirmą kartą, vyriausybės norėjo sustabdyti ekonomiką. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad ekonominė veikla prisitaikė prie pandemijos sukelto šoko. Tai reiškia, kad vyriausybėms reikės teikti mažiau fiskalinės paramos – o tokie ir buvo jų planai 2021-iesiems.
Be to, šį kartą įvedus karantiną neišnaudota lieka mažiau išteklių, todėl jis neturėtų būti toks skausmingas. Dėl to karantiną atšaukus gamybą bus galima padidinti greičiau. Banko „Morgan Stanley“ analitikai prognozuoja, kad JAV BVP tokiu greičiu kaip prieš pandemiją ims augti metų gale. Žinoma, ši prognozė dėl daugelio priežasčių gali neišsipildyti. Tačiau, kad ir kas nutiktų, aišku, kad ekonomika po pandemijos bus visai kitokia, negu buvo prieš ją.