Vasarą ir rudenį JAV ekonomika labai sustiprėjo. Net 15 proc. pasiekęs nedarbo lygis staiga labai nukrito, o po karantino nusmukęs BVP trečiajame ketvirtyje vėl gerokai pakilo. Nors kitose pasaulio šalyse ekonominė veikla smarkiai nukentėjo, atrodė, kad antroji ir trečioji koronaviruso banga daro stebėtinai mažai įtakos didžiausios pasaulio ekonomikos atsigavimui.
Tačiau auga nerimas, kad stulbinamai geros ekonominės naujienos baigėsi – bent iki tol, kol bus plačiai prieinami skiepai. Gruodžio 1 d. liudydamas Kongrese Federalinio rezervo pirmininkas Jerome Powellas teigė, kad ekonomikos atsigavimas lėtėja. Tą pačią dieną abiejų partijų senatorių grupės pasiūlytame paramos pakete galima įžvelgti tokį patį nerimą. Lapkričio mėnesio darbo rinkos padėties ataskaita pasirodys jau išleidus naują „The Economist“ numerį, tačiau galima spėti, kad lyginant su kitomis pastarųjų metų ataskaitomis ši bus gana pesimistiška – be to, kad ir kokia ji bus, aišku, kad naujienos bus pasenusios, nes apklausos atliktos prieš keletą savaičių. Naujausi duomenys rodo, kad ekonomika atsigauna nebe taip energingai. Tai – bloga naujiena milijonams darbo neturinčių amerikiečių bei sparčiai augančiai skurde gyvenančių amerikiečių daliai.
Oficiali statistika dažnai būna pasenusi. Dėl to pandemijos laikotarpiu tam, kad galėtų vertinti ekonominius pokyčius realiuoju laiku, ekonomistai ėmė remtis „sparčiaisiais“ duomenimis, dažniausiai teikiamais privačiojo sektoriaus ir renkamo iš vartotojų ir įmonių operacijų. Volstryto bankai dabar nuolat teikia klientams naujausius duomenis įvairiausiose srityse – nuo elektros suvartojimo iki užsakymų viešbučiuose. „Spartieji“ duomenys ne visada gerai dera su oficialiaisiais. Tačiau jie padeda pastebėti pokyčius. Nuosmukį kovo mėnesį jie atskleidė gerokai anksčiau, negu oficialūs duomenys.
O pokyčiai JAV vėl artėja. Duomenis teikianti įmonė STR teigia, kad lapkričio 21 d. pasibaigusią savaitę viešbučiuose buvo užimta tik 40 proc. kambarių, nors prieš kelias savaites užimtumas siekė 50 proc. Pasak rezervavimo platformos „OpenTable“, pietaujančių restoranuose per kelias savaites labai sumažėjo, ypač labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiose valstijose. Panašu, kad sumažėjo ir anksčiau augęs keliaujančiųjų lėktuvu skaičius.
Kiti realiuoju laiku renkami duomenys ekonominę veiklą atspindi plačiau. Tikriausiai daugėja laikinai užsidariusių mažų įmonių. Duomenų teikėjos „Cardify“ skaičiavimais, lapkričio 22 d. pasibaigusią savaitę vartotojų išlaidos palyginus su ankstesne savaite sumažėjo 5 proc. Naudojantis „Google“ mobilumo duomenimis „The Economist“ sukūrė ekonominės veiklos indeksą, kuriame skaičiuojamos kelionės į darbo vietas, transporto centrus ir mažmeninės prekybos bei laisvalaikio leidimo vietas. Visą rudenį stabiliai kilęs indeksas vėl smuko – tačiau JAV vis dar lenkia Europą, kur ekonominės veiklos indeksas labai sumažėjo vyriausybėms iš naujo įvedus karantiną. Bankas „JPMorgan Chase“ naudodamasis realiuoju laiku renkamais duomenimis apytiksliai skaičiuoja mėnesinį JAV BVP augimą. Gruodžio 2 d. pasirodžiusioje ataskaitoje jis teigė, kad gamyba augti nustojo nuo lapkričio.
Ekonomikos sulėtėjimą galima paaiškinti trimis veiksniais. Iš dalies jis buvo neišvengiamas. Sušvelninus karantiną milijonai žmonių galėjo grįžti į darbus ir pradėti leisti pinigus. Tačiau vėliau panašaus ekonomikai šoktelėti padedančio karantino nutraukimo nebebuvo. Todėl nebuvo realu tikėtis, kad pasikartos nuo liepos iki rugsėjo matytas 7,4 proc. BVP augimas palyginus su praėjusiu ketvirčiu.
Antrasis veiksnys – fiskalinė politika. Vasarą ekonomika taip greitai atsigavo ir dėl itin dosnaus skatinamųjų priemonių paketo, kurį pavasarį priėmė Kongresas – jo vertė buvo apie 3 trln. dolerių (apie 14 proc. BVP). Tačiau dėl antrojo paketo Kongresas dar nesutarė, nors net optimistiškiausi prognozuotojai mano, kad norint, jog ekonomika bent priartėtų prie normalios padėties, reikės dar vieno virš 500 mlrd. dolerių vertės paketo. Prezidento Donaldo Trumpo pradėta programa padidinti nedarbo draudimo išmokas 300 dolerių per savaitę, dėl kurios bendros namų ūkių pajamos išaugo 1,5 proc., spalio mėnesį baigėsi. Nepaprastai sumažėjusio biudžeto spaudžiamos valstijos ir vietos vyriausybės per pirmuosius šešis pandemijos mėnesius panaikino apie 1 mln. darbo vietų – daugiau negu per 2007–2009 m. finansinę krizę.
O trečias ir pats svarbiausias veiksnys – tai pats virusas. Iki šiol daugelis amerikiečių, ypač respublikonus palaikančiose teritorijose, elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų nutikę. Pavyzdžiui, Pietų Dakotoje rugsėjį ir spalį lankytojų mažmeninės prekybos ir pramogų vietose lankytojų skaičius buvo 1,5 proc. didesnis nei įprasta tokiu metų laiku, nepaisant to, kad koronaviruso infekcijų sparčiai daugėjo. Pasinaudojus „Google“ duomenimis ir Marko Muro bei kolegų iš ekspertų organizacijos „Brookings Institution“ žiniomis sudarytos „The Economist“ analizės atskleidžia, kad vasarą ir rudenį D. Trumpą palaikančiuose regionuose žmonės viešų vietų vengdavo dvigubai rečiau, negu už Joe Bideną balsavusiuose regionuose.
Tačiau dabar atrodo, kad nerimauti ima net labiausiai respublikonus palaikančių teritorijų gyventojai. Prieš Padėkos dieną Pietų Dakotoje mažmeninės prekybos ir pramogų vietose lankytojų buvo 8 proc. mažiau negu įprasta. Iš dalies tai galima paaiškinti augančiu užsikrėtusiųjų skaičiumi, tačiau svarbesnis gali būti išaugęs mirčių skaičius. Čikagos universiteto akademikų Austano Goolsbee ir Chado Syversono tyrimai atskleidžia, kad vietos ekonomikai labai didelę įtaką daro toje teritorijoje mirę gyventojai – galbūt dėl to, kad tada žmonės ima geriau suvokti, kokia iš tiesų rimta padėtis. Mirčių skaičius nuo užsikrėtimų skaičiaus atsilieka, tačiau apygardų, kuriose nuo koronaviruso mirė nors vienas žmogus, per praėjusią savaitę labai padaugėjo. Apklausos atskleidžia, kad vis daugiau žmonių nerimauja, kad gali susirgti.
Kai bus prieinami skiepai, ekonomika vėl atsigaus. Neseniai pasirodžiusio „Goldman Sachs“ banko tyrimo duomenimis, iki kovo turėtų būti paskiepyta apie 40 proc. gyventojų, tad greičiau bus skiepijama tik Jungtinėje Karalystėje. O skiepų paskatintas ekonomikos augimas gali būti didesnis, nei tikimasi. Iki šiol pandemija JAV ekonomikai pakenkė stebėtinai mažai. Subankrutavusių verslų ir ilgalaikių bedarbių skaičius mažesnis negu per 2007–2009 m. finansinę krizę.
Tačiau kol kas ekonomika patirs tolesnių nuostolių. Metų gale nustos galioti dar du nedarbo išmokų padidinimai – priemonės, apimančios savarankiškai dirbančius ir laisvai samdomus darbuotojus bei kelias savaites prailgintos nedarbo išmokos. Tuo metu greičiausiai baigsis ir keletas nepaprastajai padėčiai skirtų skolinimo programų. Pandemija vis dar nekontroliuojama. Amerikos, ypač skurdžiausių jos gyventojų, laukia sunki žiema.