Politinę svarbą parodo, kad pirmus skrydžius iš Jungtinių Arabų Emyratų Ben Guriono oro uoste Tel Avive pasitikinėja Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu.
Donaldo Trumpo administracija pasiekė, jog vien šiemet dvi arabų valstybės pripažino Izraelį ir regiono šalių, užmezgusių diplomatinius ryšius padvigubėjo. Iki šiol tik Egiptas ir Jordanija bendradarbiavo su Izraeliu, o nuo šiol šią šalį pripažįsta ir Jungtiniai Arabų Emyratai bei Bahreinas.
Prieš prasidedant reguliariesiems skrydžiams, Izraelio nacionalinis vežėjas „El Al“ įvykdė pirmą skrydį iš Tel Avivo į Abu Dabį, kuriuo skrido Trumpo žentas (ir patarėjas) Jaredas Kushneris, o lėktuvas buvo apklijuotas lipdukais su užrašu „Taika“ anglų, arabų ir hebrajų kalbomis. Skrydžio numeris į priekį buvo LY971, o atgal LY972, kas yra JAE ir Izraelio telefono kodai (įdomu, kad eina iš eilės +971 ir +972).
Įdomu tai, kad „El Al“ šiam proginiam skrydžiui pasirinko ne savo „Boeing 787 Dreamliner“ lėktuvą, o mažesnį 737-800. Priežastis – ėmė lėktuvą, kurio „papilvėje“ yra įrengta priešraketinė gynybos sistema. Ilgiems skrydžiams skirti naujesni „dreamlineriai“ neturi šios sumontuotos įrangos.
Po to, kai rugsėjo 15 d. Baltuosiuose rūmuose Vašingtone Bejaminas Netanyahu su JAE Užsienio reikalų ministru pasirašė pagrindinę bendradarbiavimo sutartį, spalio mėnesio pabaigoje buvo pasirašyta oro susiekimo sutartis. Pagal ją leidžiami 28 kassavaitiniai skrydžiai (4 per dieną) keleiviams, taip pat 10 skrydžių kroviniams. Abi valstybės gali pavesti po tokį skaičių savo šalies vežėjams: taigi, galima įvykdyti iki 8 reguliarių skrydžių per dieną.
Atskiru punktu neribojamas užsakomųjų skrydžių skaičius iš JAE į Eilato kurortą – taip Izraelis nori vystyti savo Raudonosios jūros pakrantės turizmą.
Dar prieš formalizuojant šį bendradarbiavimą, gegužės mėnesį per pačią pirmosios korona bangos krizę „Etihad“ lėktuvas nusileido Tel Avive su kroviniu skirtu palestiniečiams (tiesa, atsargiai skrido baltu lėktuvu, be „Etihad“ ženklų).
Dabar „flydubai“ skraidys šiuo reisu du kartus per dieną. Šiai aviakompanijai pavyko būti pirmajai, pradėjusiai reguliarius skrydžius tarp Jungtinių Arabų Emyratų ir Izraelio. O lenktyniavimas buvo nemenkas: iš Izraelio pusės į Dubajų skraidys net trys vežėjai. Jau gruodį „El Al“ 14 kartų per savaitę skraidys su „Boeing 787“, kitos dvi Izraelio aviakompanijos skraidys po 6 kartus per savaitę: „Israir“ su A320, o „Arkia“ su „Embraer 195”.
Įprasta pasaulyje matyti, kad 14 skrydžių per savaitę yra tiesiog 2 skrydžiai kiekvieną dieną. Ne „El Al“ atveju: nacionalinė Izraelio aviakompanija neskraido per Šabą, todėl ketvirtadieniais ir sekmadieniais bus po 3 skrydžius per dieną.
„Etihad“ apie skrydžius pasiskelbė anksti, tačiau pirmą skrydį planuoja tik nuo vasaros tvarkaraščio pradžios – 2021 m. kovo 28 dienos. „Etihad“ planuoja 1 skrydį per dieną su „Airbus 321“.
Taigi, nepraėjus nė metams nuo formalaus Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų santykių normalizavimosi, matysime po 7 reisus kasdien tarp Tel Avivo bei Dubajaus/Abu Dabio!
Tai yra didelis dalykas taikai tame regione. Papildomai Saudo Arabija rugsėjį paskelbė, kad leis skristi tarp Izraelio ir JAE per savo oro erdvę, todėl skrydžiai santykinai bus visai trumpi – greičiau nei per 3 val. Nepaisant to, jeigu ne COVID-19, tikėtina, kad kažkuri iš Emyratų aviakompanijų būtų šiame maršrute pastačiusi ir A380 vien dėl prestižo.
Dar vienas įdomus niuansas, kad iš Dubajaus į Tel Avivą du kartus per dieną paskirta skraidyti „flydubai“, tačiau šalies flagmanas „Emirates“ skraidyti neplanuoja (bent kol kas). Tikėtina, jog pagaliau tarp dviejų Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybės valdomų aviakompanijų mezgasi rimtesnis bendradarbiavimas: „flydubai“ siūlys jungtis su „Emirates“ iš Izraelio skristi į visą pasaulį per Dubajų.
Vos prieš dešimtmetį skrydžiai į Izraelį buvo vieni iš pelningiausių daugeliui aviakompanijų: didelė paklausa, mokūs keleiviai ir daugybė skrydžių ribojimų. Nepaisant papildomų išlaidų saugumui, ne viena aviakompanija iš Europos siuntinėjo didžiulius ilgam nuotoliams skirtus lėktuvus į Tel Avivą.
Viskas pasikeitė 2013 metais, kada Izraelis pasirašė „atvirojo dangaus“ sutartį su Europos Sąjunga. Tel Avivą ir Eilatą užplūdo pigių skrydžių bendrovės ir net iš Vilniaus pradėjo vykti 4-5 skrydžiai per savaitę į Tel Avivą, o žiemą tiek iš Kauno, tiek iš Vilniaus buvo organizuojami skrydžiai į Eilatą. Izraelio turizmui ir atvirumui tai didžiulis postūmis, tačiau to kaina dabar arti žlugimo ribos balansuojanti nacionalinė aviakompanija „El Al“.
Po atviro dangaus sutarties su Europos Sąjunga, sutartis su JAE bus dar vienas didelis žingsnis Izraelio pasiekiamumui: per Dubajų ir Abu Dabį gali megztis gausybė pasiekiamumo jungčių rytų kryptimi.
Tiesioginis susisiekimas tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų kažkam turės ir neigiamą įtaką –vežėjams, kurie iki šiol laimėjo skraidindami su persėdimu keleivius. Pirmiausia tai pasakytina apie Jordanijos aviakompaniją „Royal Jordanian“. Anksčiau svarbų vaidmenį vaidino ir „Turkish Airlines“, bet, šiuo metu pašliję Turkijos ir JAE santykiai, tad skrydžių tarp Stambulo ir Abu Dabio/Dubajaus nėra.
Tiesioginių skrydžių draudimas kaip tarpvalstybinių santykių išdava nėra toks retas dalykas: ilgalaikis skrydžių draudimas galioja tarp Ukrainos ir Rusijos, Gruzijos ir Rusijos, Turkijos ir Armėnijos.
Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų bendradarbiavimas ir tiesioginiai reguliarūs skrydžiai nėra plėtros pabaiga. Gruodžio 1-3 d. Bahreino nacionalinė aviakompanija „Gulf Air“ įvykdė specialiuosius skrydžius į Tel Avivą, kuriais nuskraidino savo šalies pareigūnus pasirašyti tarpvalstybinės susisiekimo sutarties. Vėl, neišvengta simbolikos: skrydis iš Bahreino į Izraelį vyko su skrydžio numeriu GF972, o skrydis atgal su numeriu GF973. +972 yra Izraelio telefonų linijų kodas, o +973 – Bahreino.
Iš karto po to „Gulf Air“ paskelbė, jog nuo sausio 7-osios vykdys reguliariuosius skrydžius iš Bahreino į Tel Avivą, bendradarbiaudama pagal jungtinio kodo sutartį su Izraelio „El Al“.
