Bloomberg: pandemijos metais Lietuva – stipriausia ES ekonomika

Pasaulinės finansų krizės metu smarkiausiai nukentėjusi Europos Sąjungos ekonomika per koronaviruso pandemiją pasirodė paveikta mažiausiai iš visų.

2009 m. Lietuva patyrė giliausią nuosmukį, nes čia buvo įvestas griežto taupymo režimas, nuo kurio vėliau nukentėjo ir Graikija. Šį kartą Europos Komisija vertina, kad Lietuva iš visų bloko šalių susitrauks mažiausiai, o šio mėnesio prognozės rodo, kad bendrasis vidaus produktas nusmuks vos 2,2 proc.

Kai kuriais atžvilgiais 2,8 milijono gyventojų turinčiai Baltijos šaliai pasisekė: jos ekonomika nesikliauja turistais, ūkininkai džiaugėsi gausiu derliumi, o logistikos kompanijoms pasitarnavo tai, kad pirkėjai visame žemyne ėmė aktyviai pirkti internetu. Tačiau vyriausybė ir įmonės taip pat pasimokė iš paskutinės recesijos ir naujai suirutei pasirengė kur kas apdairiau.

Be to, Lietuva greitai sureagavo į pirmąją viruso bangą ir šalyje įvedė karantiną pasitvirtinus vos septyniems „Covid-19“ atvejams, taigi tapo viena mažiausiai nukentėjusių Europoje.

„Pergalės sveikatos fronte padėjo greičiau atgaivinti ekonomiką, – teigia Indrė Genytė-Gečienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė iš Vilniaus. – Be to, įmonės sulaukė kelerių sėkmingų metų iš eilės. Jos buvo ekonominio ciklo viršūnėje ir turėjo sukaupusios didelius finansinius rezervus, kurie padėjo joms išgyventi.“

Ši pagalvė išgelbėjo ir valstybės iždą. Skirtingai nei chaotišku laikotarpiu po 2008 m., kai Lietuva svarstė finansines gelbėjimo priemones, atsisveikino su į Vakarus bėgančiais darbuotojais ir reikalavo drastiško išlaidų mažinimo, kad išsilaikytų paviršiuje ir galėtų įsivesti eurą, šiemet kovo mėnesį paskelbdamas karantiną ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kalbėjo raminančiu tonu.

„Jokių finansinių problemų nėra – valstybė yra sukaupusi pakankamai lėšų“, – kalbėjo jis per televiziją. Vartotojai jo paklausė: praėjus vos dviem mėnesiams mažmeninė prekyba vėl pasiekė priešpandeminį lygį.

Ir iš tiesų, per daugelį biudžeto pertekliaus metų Lietuvos kredito reitingas pakilo į tą patį lygį kaip ir Japonijos. Vyriausybė sugebėjo pasiūlyti plačią darbuotojų išmokų programą, atidėti pelno mokesčių mokėjimą ir subsidijuoti savarankiškai dirbančius darbuotojus. O kadangi nereikėjo teikti skubios paramos tokioms kompanijoms, kaip nacionalinės oro linijos, buvo apsieita ir be brangių finansinės pagalbos priemonių.

Daugelis pramonės šakų kaip tik suklestėjo. Lietuva visame bloke užima ketvirtąją nuo galo vietą pagal sektorius, kuriems gresia pandemijos sukeltas skausmas, o geri orai šiais metais padėjo eksportuoti antrąjį pagal dydį kviečių kiekį visame bloke.

Internetinių paslaugų paklausos augimas reiškė, kad informacinių ir ryšių technologijų įmonės antrąjį ketvirtį džiaugėsi beveik 50 proc. pardavimų šuoliu. O kur dar transportas.

„Girteka Logistics“, kuriai priklauso didžiausias Europoje sunkvežimių parkas ir kuri 98 proc. savo verslo vykdo užsienyje, išaugus elektroninei komercijai pastebėjo gerokai padidėjusį siuntų kiekį.

„Kol europiečiai sėdi namuose, kad sulėtintų koronaviruso plitimą, Lietuvos sunkvežimių kompanijos ir toliau transportuoja būtiniausius produktus, tokius kaip plataus vartojimo prekės, maistas ir medikamentai, skirti vartoti namuose“, – sako Kristianas Kaasas Mortensenas, „Girtekos“ strateginių partnerysčių direktorius.

Nepaisant to, kad antroji viruso banga kelia didesnę žalą nei pirmoji, jis tvirtina, kad šalis jaučiasi pasirengusi, nes prieš dešimtmetį išgyveno kur kas sunkesnius laikus.

„Lietuvoje mes neverkšlename, – teigia K. K. Mortensenas. – Niekas čia nebijo krizės. Visi sako: „Na, taip, pažįstama situacija, mes jau tai matėme. Ką gi, pasiraitokime rankoves.“