Ne visas aviacijos sritis COVID-19 pandemijos sukeltos krizė paveikė vienodai. Reguliarūs keleiviniai skrydžiai, ypatingai ilgais atstumais, nukentėjo labiausiai, kuomet paklausa kroviniams yra sumažėjusi nežymiai. Reguliarių keleivių reisų kritę po 50-80 proc., todėl pajėgumų pervežti krovinius trūksta. Kai kurios aviakompanijos kelia keleivinius lėktuvus vien kroviniams vežti, o krovinių vežėjai džiaugiasi išaugusiais lėktuvų užpildymais (automatiškai ir pakilusiomis kainomis). Keleiviams vežti skirti lėktuvai perdaromi į krovininius, bet šitas procesas nėra toks greitas, todėl užtruks.
Be krovinių, yra dar viena sritis, kuri šiuo metu laikosi neblogai – skrydžiai privačiais lėktuvais. Šio sektoriaus duomenų analitikos bendrovė „Wingx“ suskaičiavo, jog šių metų spalį šio segmento skrydžių skaičius palyginus su praėjusiais metais yra sumažėjęs vos 10%. Tai įspūdingai geras rezultatas, žinant tai, jog ne viena pasaulio šalis yra užsidariusi ir užsidariusi vienodai visiems: nesvarbu, kokiu transportu atvyksi, judėjimo taisyklės galioja vienodai.
Įprasti privačių lėktuvų klientai skraido mažiau
Didžiųjų įmonių vadovų skraidymas šiuo metu yra sumažėjęs. Į didžiausių pasaulio įmonių sąrašą patenkančių bendrovių vadovams šiuo metu nereikia tiek daug keliauti tarp skirtingų filialų ir rengti susitikimų su darbuotojais, nes daugelis dirba iš namų. Konferencijos ir parodos nevyksta, o lankymasis pas klientus ar valdžios atstovus šiuo metu neleistinas ar nepriimtinas.
Korporacijos yra pagrindinės privačių lėktuvų naudotojos. Didelių įmonių vadovų skraidymas nėra toks romantiškas, kaip rodo filmuose. Per socialinius tinklus pernai ritosi Elono Musko privataus lėktuvo judėjimas per visus metus: žmogus nuolat tiesiog skraido trikampiu tarp savo namų Los Andžele, „Tesla“ biuro ir „SpaceX“ biuro, o kažkokių įdomesnių kelionių vos viena kita. O iš viso –250 skrydžių per metus. O čia juk Elonas Muskas! Įsivaizduokite, kokios dar labiau nuobodžios kitų „Fortune 500“ įmonės vadovų kelionės.
Privatūs lėktuvai greitai atsigavo
Šį pavasarį Vakarų pasauliui uždarius savo šalių sienas, privačių lėktuvų skrydžių skaičius buvo kritęs ženkliai: -30 proc. kovą, -70 proc. balandį, -50 proc. gegužę. Realiai privačių lėktuvų operatorius išlaikė tik šokę į viršų repatriacijos skrydžiai – užstrigę svetur turtingi žmonės ieškojo kelio namo netaupydami. Šiuo metureguliarių skrydžių kritimas vis dar žemiau pusės praeitų metų lygio, o štai kelionės privačiais lėktuvais jau arti 2019-ųjų metų skaičių.
Nuolatiniai skraidytojai dabar skraido mažiau, tačiau privačiais lėktuvais ėmė naudotis žmonės, kurie anksčiau taip neskraidė.
Konsultacijų giganto „McKinsey“ analitikai suskaičiavo, jog privačiais lėktuvais prieš COVID-19 krizę naudojosi tik 10 proc. žmonių, kurie gali sau leisti tokią prabangą. Rinkos įsisotinimas mažas: daug žmonių to nereikėjo, arba jie nemanė, kad jiems to reikia.
Dabar kai kuriems žmonėms tai pasikeitė.
Priežasčių skristi privačiu lėktuvu – daugiau
Prieš COVID-19 krizę reguliarūs skrydžiai buvo neblogas privačių lėktuvų pakaitalas ir sudarė konkurenciją jiems. Jei gyveni Niujorke, Londone ar Majamyje, galėjai rinktis iš gausos tiesioginių skrydžių kelis kartus per dieną visur, kur tau reikia. Bilietas verslo klase per Atlantą kainuoja maždaug 3 tūkst. eurų, pirma klase – apie 5 tūkst. eurų, todėl pirkti skrydį privačiu lėktuvu buvo kelis kartus brangiau ir tai atnešdavo ne tiek daug papildomos vertės.
Skristi su dideliu „Boeing 777“ pirmąja klase dažnai net didesnis malonumas nei privačiu lėktuvu: jame mažiau erdvės, daugiau oro blaškos ir triukšmo. Dabar skrydžių tvarkaraščiai taip stipriai apkarpyti, kad kai kur nebeįmanoma nuskristi kasdien, jau nekalbant apie galimybę suskraidyti pirmyn ir atgal tą pačią dieną. Privataus lėktuvo suteikiama nauda – pačiam lanksčiai planuoti savo darbotvarkę. Dėl to jų poreikis išaugo.
Higienos svarba – taip pat. Nors tyrimai rodo, jog lėktuvai nėra labiau rizikinga vieta užsikrėsti COVID-19, nei bet kuri kita erdvė su panašiu žmonių skaičiumi, tačiau net ir skrendant pirmąja klase tenka susidurti su daug asmenų skirtingais kelionės etapais. Privatūs lėktuvai dažniausiai skrenda iš mažų terminalų ir gali užsisakyti, kad lėktuvas tiesiai nuskraidintų į galutinę kelionės vietą: asmeniniams lėktuvams tinkamų oro uostų gerokai daugiau nei komerciniams skrydžiams, todėl galima nusileisti arčiau galutinio kelionės taško. Elonui Muskui teko neigti, kad jis savo privačiuoju skraido tarp skirtingų Los Andželo vietų – tiesiog jo lėktuvas priskrisdavo kur jam arčiau.
Nemaža dalis korporacijų įsivedė savo vidines taisykles, jog po kelionės reguliariais skrydžiais darbuotojai turi izoliuotis, o taip pat į savo biurus neįsileidžia svečių, kurie prieš tai atskrido reisiniu lėktuvu. Šios vidinės priemonės ypač populiarios vietose, kur valstybiniai draudimai nėra platūs: nors daugelyje JAV valstijų karantino ribojimų tarsi ir nėra, bet ne viena korporacija gyvena savo vidinėmis taisyklėmis. Dėl to kai kurios korporacijos išplėtė savo vadovų ratą, kuriems leidžiama skraidyti privačiais lėktuvais: kitaip gali nepatekti pas klientą arba labai brangu po kiekvienos kelionės svarbų įmonei asmenį izoliuoti.
Privačių lėktuvų potencialūs naudotojai dažnai yra aukštos rizikos grupės nariai, pagyvenę turtuoliai, jau nebedirbantys aktyvaus kasdienio darbo, palikę direktorių ar valdybos narių pozicijas. Jie jau pardavė savo įmones ar perleido vaikams. Tokie pasiturintys asmenys išsikraustė į savo vasarnamius Meksikoje, Žydrojoje Pakrantėje ar Bahamuose. Nepaisant to, šiokių tokių pareigų jie dažnai vis dar turi: vadovauja vienam ar kitam labdaros fondui ar nešioja kokį „garbės pirmininko“ statusą. Dėl šių reikalų jiems reikia retkarčiais keliauti: iš vasarnamio kelionė tolimesnė, skrydžių nedaug, o rizikuoti praretėjusiais reguliariais reisais dabar yra per daug rizikinga.
Naudotis privačiais lėktuvais motyvuoja noras apsaugoti sergančius vaikus, brolius, žmonas ir kitus artimuosius. Žmonės, kurių turtas toks ant ribos, kad galėtų nuolat naudotis privačiais lėktuvais, drąsiai juos užsisako, kuomet iškyla klausimas dėl savo artimojo sveikatos.
Privačių lėktuvų kainos krito
Šalia visų išvardintų atsiradusių papildomų motyvų naudotis privačiais lėktuvais, barjeras pradėti pirkti pasidarė mažesnis: skrydžių kainos krito. Dalis privačių lėktuvų savininkų pradėjo skraidyti mažiau ir leido operatoriams naudoti savo orlaivius kitų asmenų skraidinimui. Didesnių lėktuvų savininkus spaudžia komercinius lėktuvus siūlančios bendrovės, kurių lėktuvai dabar be darbo: jei kokius 15 žmonių reikia praskraidinti dažnai, tuomet koks užsakomųjų skrydžių vežėjas gali pasiūlyti „Airbus 320“ už privataus lėktuvo kainą. Šiuo metu prieinamumas didesnis ir konkurencija tarp operatorių didesnė: brangus daiktas turi dirbti, todėl kainos krito žemyn.
Ką šios tendencijos pakeis?
Skraidytojų privačiais auditoriją sudarys mažiau elonų muskų, kurie skraido kasdien, o daugiau tokių, kurie šia paslauga naudojasi retkarčiais. Kartu turėtų augti dalinimosi privačiais lėktuvais paslaugos, kas dar įėjimo į naudotojų ratą, barjerą darys žemesniu.
Krentantis barjeras naudotis privačiais lėktuvais deda lubas, kiek aviakompanijos gali įkainoti skraidymą verslo ar pirmąja klase. Penkių asmenų šeimai skristi „First Class“ salone labai brangu – privačiu lėktuvu dažnai bus pigiau.
Jungtinėje Karalystėje paskelbus apie artėjantį karantiną lapkričio mėnesio pradžioje privačių lėktuvų operatorius užplūdo užklausos. Noro ilsėtis šiltoje žiemos saulėje COVID-19 nesunaikino. Skrydžio privačiu lėktuvu paslaugos pardavėjai net ėmė viešai reklamuoti pasiūlymą skristi į Kanarų salas. Tik 25 tūkst. svarų penkiems asmenims. Kad ir rytoj.
