Atrodė, kad šis reiškinys paviršutiniškas ir trumpalaikis. Makiažas, ekstravagantiški drabužiai ir panieka visiems, kas neatrodė kaip vaikštantys meno kūriniai, atskleidė, kad klubas nerimtas. Tačiau, kaip teigiama naujoje Dylano Joneso knygoje „Sweet Dreams: The Story of the New Romantics“ („Saldžios svajonės: naujųjų romantikų istorija“), meno studentai ir valkatos, kurie tapo „Blitz Kids“ vėliau darė didelę įtaką populiariajai kultūrai. O tai primena kitą keistuolių, svajotojų ir nevykėlių grupę: „Bitcoin“ valiutos gerbėjus. Dauguma žmonių „Bitcoin“ geriausiu atveju laiko trumpalaike mada, o blogiausiu – apgavyste. Tačiau ši mada nepraeina. O „Bitcoin“ kaina doleriais nuo kovo mėnesio išaugo apie 150 proc.
Kalbėti apie „Bitcoin“ racionaliai – sunku. Jei imsite tuo domėtis, tik sulauksite paniekos iš skeptikų, o el. pašto dėžutę užkimš pasiūlymai greitai praturtėti. Tačiau neapleidžia įkyri mintis – o jei kriptovaliutų gerbėjai iš tiesų atrado kažką rimto, kaip ir anksčiau niekinti „Blitz Kids“? Juk „Bitcoin“ siejama ne tik su prasta reputacija, bet ir su išradingumu bei vertę garantuojančia stoka.
Pradėkime nuo išradingumo. Net „Bitcoin“ nemėgstantys žmonės turi pripažinti, kad naudojama technologija nepaprastai gudri. Iš esmės tai – būdas sekti, kas ką išleidžia. Užuot viską sekus ir išsiųstus bei gautus mokėjimus registravus centralizuotai, „Bitcoin“ naudojama elektroninė sąskaitų knyga, kuri padalinama po visą vartotojų sistemą. Dėl to, kad sistema išsklaidyta, norint ką nors padaryti sąskaitoms reikėtų kontroliuoti didžiąją dalį tinklo kompiuterių. Dėl to atsiranda svarbi priežastis „Bitcoin“ pasitikėti.
Iš dalies vartotojams ši sistema patinka todėl, kad jai nevadovauja jokia oficiali agentūra – nei vyriausybė, nei bankas, nei technologijų įmonė (dėl tos pačios priežasties daugeliui žmonių sistema nepatinka). Sistema save reguliuoja pati. Be to, pati nustato savo ribas. „Bitcoin“ valiuta „kasama“ kompiuteriui sprendžiant daug laiko užimantį matematinį uždavinį. Jis turi atrasti didelį skaičių, užkoduotą sistemoje. Bėgant laikui likusius skaičius atrasti darosi sunkiau. Galų gale „kasykla“ ištuštėja. „Bitcoin“ tiekimo protokolas toks pat ribotas, kaip ir galimybė patekti į „Blitz“ klubą. „Iškasti“ bus tik 21 mln. „Bitcoin“ vienetų.
Tūkstantmečio kartos technologijų mėgėjams visai patinka. Senesnė ir technologijų prisibijanti karta nusiteikusi priešiškai. Tebūnie. „Nieko blogo, kad dauguma žmonių vis dar nekenčia „Bitcoin“, – laiške klientams neseniai rašė alternatyvių investicijų įmonės „Calderwood Capital“ įkūrėjas Dylanas Grice. Jis nori pasakyti, kad sunku daug uždirbti perkant turtą, kuris patinka visiems. Kaip ir „Blitz“ klube, vartotojus traukia pasipiktinimas ir prasta reputacija. Vyresni lankytojai galėjo skųstis, kad grojama muzika prasta, o pats klubas nutriušęs. Tačiau tai nebuvo svarbu. Klubas tapo panašiai mąstančių žmonių susirinkimo centru. Ši vertybė nepakankamai įvertinama. Nobelio premijos laureatas ekonomistas ir žaidimo teorijos ekspertas Thomas Schellingas teigė, kad žmones tokie centrai traukia be jokių formalių susitarimų. Jo įžvalgas galima pritaikyti ir turto rinkoje. Aukso lydiniai (arba „Bitcoin“) vertę turi tik tuo atveju, jei žmonės nebyliai dėl to susitaria.
Kokia tiksliai ta vertė? Atviriausias atsakymas – kas žino. „Bitcoin“ jokios tikros vertės neturi. Kaip ir kalbant apie auksą, negalima vertės nustatyti remiantis ateities dividendų srautu. Tačiau žmonės priprato auksą laikyti turtu, nes jis taip naudojamas labai ilgai. „Bitcoin“ – naujokė, bet plečiasi. Tad jei tikite, kad ji turi ateitį, D. Grice pataria jos įsigyti. Jei jums patinka mintis turėti aukso norint apsisaugoti nuo infliacijos ar kitų pavojų, galite dalį lėšų auksui skirti „Bitcoin“. Ji turi pranašumų prieš auksą – pavyzdžiui, ją lengviau kaupti ir perkelti. O kai kur galima netgi naudoti.
„Bitcoin“ – gana mažas klubas. Palyginus su juo aukso klubas atrodo kaip Vemblio stadionas. „Bitcoin“ rinkos vertė sudaro tik 1–2 proc. žinomo aukso vertės. Tačiau daiktų vertė neatsiejama nuo stokos. 2015 m. miręs Steve Strange puikiai tai suprato. „Geriausias mano gyvenimo žingsnis buvo neįleisti Micko Jaggerio“, – kartą pareiškė jis.