„Akmenlige“ serga jau ketvirtį amžiaus. Ir – diagnozė jau pripažinta net tarptautiniu mastu
Kaip sako pats pašnekovas, 56 metų kaunietis, akmenlige jis sergąs jau 30 metų. Brangakmenių tyrimus pradėjo dar 1991 m., išvykęs stažuotis kartu su broliu Giedrium į Vinicos „Kristal“ deimantų šlifavimo gamyklą Ukrainoje. Vėliau kaunietis gilino žinias Barodos universitete Vadodaroje, bei Mumbajaus ir Džaipuro akademiniuose gemologijos institutuose Indijoje, Maskvos valstybiniame geologinių paieškų universitete Rusijoje Vokietijoje, baigė geologijos (gemologijos) magistratūros ir doktarantūros studijas Vilniaus universitete, tobulino žinias Idar – Obersteine Vokietijoje, Rusijoje ir kitose valstybėse.
A.Kleišmantas dar sugebėjo įkurti pirmąją privačią Lietuvoje brangakmenių tyrimų laboratoriją. Ši, sukaupusi būtiniausią tyrimų įrangą (gemoskopus, refraktometrus, gemologoginį spektroskopą, dichroskopą, fluorescencijai nustatyti lempas, cheminių elementų identifikavimui filtrus, padidinimo lupas, analizines svarstykles, šlifavimo proporcijoms nustatyti proporcijų linzės, deimantų spalvai nustatyti spalvos etalonus, juvelyrinių akmenų identifikavimui sukaupta apie 700 mineralų etalonų iš įvairių pasaulio radimviečių) išlieka vedančiąja mokslinių tyrimų srityje ne tik Lietuvoje, bet visoje rytinėje Baltijos dalyje.
Laboratorijoje yra atliekami ne tik moksliniai tyrimai, bet ir profesionalios deimantų bei spalvotųjų brangakmenių ir juvelyrinių akmenų tyrimo paslaugos, identifikavimas, įkainojimas, sertifikatų išrašymas, kuriuose yra pateikiamos klasifikavimo ataskaitos pagal svorį, spalvą, švarumą, fluorescensiją, šlifavimo formą ir kokybę. Laboratorijos lygis pripažintas ir tarptautiniu mastu: nuo 2007 m. ji įtraukta į ICA (International Colored Gemstone Association) Pasaulio Gemologinių Laboratorijų direktyvą, kaip patikima juvelyrinių akmenų tyrimų laboratorija, o nuo 2016 m. tapo tikruoju asociacijos nariu.
Dauguma brangakmenių – ne natūralūs
Sovietmečiu, prisimena pašnekovas, turėjome tik du puikius natūralius brangakmenius–deimantą ir smaragdą, nes jie buvo kasami raudonojoje imperijoje. Kiti juvelyriniai akmenys nebuvo vertingi: kalnų krištolas, agatas, nefritas, malachitas, rečiau pasitaikantis turkis, chrizoprazas ir, žinoma, mūsų gintaras. Tačiau didžioji dauguma „akmenukų“ buvo sintetiniai juvelyriniai akmenys, kurie šiuo metu, deja, yra beverčiai. O anuomet jie buvo santykinai brangūs; pvz., 1 g sintetinių korundų (sintetinių rubinų) kainavo tiek pat, kaip ir 1 g 585 prabos aukso–76 rublius (inžinieriaus pusės mėnesio algos). Sintetiniai korundai buvo pardavinėjami po 2, 3 ir net 4 gramus. Dabar šie sintetiniai akmenys atiduodami žaisti vaikams.
Kur ir kaip pirkti brangakmenį?
A. Kleišmantas ironiškai žiūri į mūsų brangakmenių rinką: retas pardavėjas yra brangakmenių specialistas, todėl dažniausiai Lietuvoje ir patys prekiautojai net nežino – jų pardavinėjami juvelyriniai akmenys yra natūralūs ar ne? Be to, mūsų prekiautojai „akmenukais“ aklai tiki, kas parašyta lydraščiuose. Kokiame bebūsi krašte, teigia brangakmenių ekspertas, dauguma juvelyrinių akmenų, deja, yra parduodami, jau įvairiai „patobulinti“. Tad visur nepatyrusių pirkėjų laukia ta pati problema: gali nusipirkti dirbtinį juvelyrinį akmenį, nes net ir sertifikatuose ne visuomet parašoma, kad tai – įvairiai paveiktas (radioaktyviais spinduliais, temperatūrų pokyčiais) brangakmenis. Be to, ir brangakmenių ekspertui nėra paprasta nustatyti, jei „akmenukas“ jau įstatytas į aptaisą: ar šis deimantas ar opalas yra natūralus, ar – jau paveiktas? Norint brangakmeniui atlikti spektroskopinius tyrimus ir tiksliai tiksliai identifikuoti – natūralus jis ar ne – „akmenukas“ turi būti neįtvirtintas aptaise. Nesąžiningi prekiautojai tuo ir naudojasi: tokiais atvejais gaminio aprašyme ne visuomet būna pateikiama išsami informacija.
Todėl gemologas pataria: prieš įsigyjant brangų akmenį, visuomet patartina pasikonsultuoti brangakmenių tyrimo laboratorijose arba pirkti jau su sertifikatais, kuriuos išrašo patikimos laboratorijos. Lietuvoje profesionaliai patars Lietuvos Prabavimo rūmuose Vilniuje, įmonėje „Kleišmantas“ Šiauliuose, Kaune konsultacijos atliekamos įmonės „Du safyrai“ A. Kleišmanto brangakmenių laboratorijoje.
O jei juvelyrinis akmuo pigus ir jis jums patrauklus – galite rizikuoti. Jei prekiaujama deimantais ir siūlomos vos ne kalėdinės nuolaidos, ekspertas siūlo juos būtinai ištirti prieš perkant; nes paveiktų deimantų vertė tesudaro dešimtadalį natūralių „geriausių merginų draugų“ kainos. Jei esate susižavėję rubinais, nepirkite jų Tailande ar kituose Azijos kraštuose: diduma minėtų „akmenukų“ yra padengti stiklais ar kaitinti. Dažniausiai prekiaujama ir kaitintais mėlynais safyrais ar – su specialiu vašku ar dervomis užpildytais smaragdais. Damų mėgstami perlai parduotuvėse taip pat nėra natūralūs, nes prekyba natūraliais perlais pasaulyje yra uždrausta nuo... 1952 m. Tačiau perlai tobulai kultivuojami dirbtiniu būdu Vietname ar Taityje: tokie perlai yra labai vertinami ir yra brangūs, nes įdėtą dirbtinę medžiagą moliuskai savyje apaugina perliniu apvalkalu daugiau nei tris metus. Pigūs ir nevertingi yra Kinijos kultivuoti perlai: juos teaugina tik truputėlį ilgiau nei metus. O Japonijoje kultivuotus perlus augina tik apie pusmetį – tokių vertė taip pat nėra didelė. O kur dar gausybė įvairių imitacijų perlų. Taip pat būkite atsargūs ir su raudonaisias koralais: prekyba jais taipogi yra uždrausta, o prekiaujama dažniausiai... pintimis, kurios užpildytos raudonos spalvos klijais ar dervomis...
Išsami brangakmenio etiketė – visų pirkėjų svajonė
Minimalus deimantų charakteristikų aprašymas yra 4C, sako A. Kleišmantas, tai anglų kalbos pirmosios žodžių raidės: karatai (brangakmenio masė – ct), spalva (colour), švarumas (clarity) ir šlifavimas (cut). „Didžiuosiuose“ sertifikatuose yra pateikiama ir išsamesnė informacija apie šlifavimą, brangakmenio matmenis, fluorescenciją, papildomi komentarai, nurodomi grafiškai defektų vieta nušlifuotame brangakmenyje. Visuose tokiuose sertfikatuose būtinai būna pažymėta: jei jis yra paveiktas ar tai – natūralus brangakmenis. Jei brangakmenis spalvotas, tai taip turi būti parašyti 4C charakteristikų parametrai ir nurodyta, jei jis yra paveiktas. Vakaruose sertifikatais rūpinasi pačios prekiaujančios įmonės ir juos turi pateikti gamintojai, nes juvelyrinis akmuo turi būti aprašytas, kol dar jis nėra įtvirtintas į aptaisą, – tik tada sertifikatas gali būti tikslus. Garsios įmonės gina savo reputaciją, todėl stengiasi įsigyti tokius sertifikatus. Beje, minėti reikalavimai buvo ir Sovietų Sąjungoje: juvelyrinės gamyklos gaudavo brangakmenius su sertifikatais iš šlifavimo gamyklų, o ten pagaminus juvelyrinį papuošalą, valstybinė prabavimo priežiūros įmonė išrašydavo juvelyrinio dirbinio etiketę. Ir dabar Rusijoje taip yra sertifikuojami brangakmeniai, o be valstybinės prabavimo įmonės yra per 10 privačių laboratorijų, kurių sertifikatai galioja Rusijoje, o kai kurių – ir pasaulyje.
Kartu A. Kleišmantas primena: tik keturi „akmenukai“ yra brangakmeniai: deimantas, rubinas, safyras ir smaragdas. Tačiau dėl išskirtinių savybių ir daugiau juvelyrinių akmenų veržiasi į labai vertingų brangakmenių gretas: špinelis, tanzanitas, tsavoritas, demantoidas, aleksandritas ir labai reti juvelyriniai akmenys su išskirtinėmis savybėmis. Anglų kalboje retai vadinama terminu brangakmeniai (precious stones), o naudojamas žodis gemstones, kuris verčiamas į – juvelyriniai akmenys. Laimei, pastebi gemologas, civilizuotas brangakmenių pasaulis po truputi atkeliauja ir pas mus: patikimoje įmonėje galima įsigyti tikrą, natūralų brangakmenį ir – su pripažintais sertifikatais. O pasaulyje, aišku, pilna įmonių, kurios siūlo brangakmenius su sertifikatais, kurie tokie pat „tikri“, kaip ir jų parduodami „brangakmeniai“.
Deimantus iš rinkos stumia kiti brangakmeniai
Galima teigti, apibendrina brangakmenių rinką pašnekovas, kad deimantų era pradeda subliūkšti: juos beveik visiškai pakeitė paveikti, tai yra perkristalizuoti ir sintetiniai deimantai. O tai–dirbtiniai akmenys, jų kainos „tetraukia“ tik dešimtadalį vertės lygiai taip pat atrodančių natūralių deimantų. Paveiktų deimantų yra visur–ir užsienyje, ir Lietuvoje. Ir jie, deja, jau sudaro apie 80–90 proc. visų parduodamų deimantų. Tad, pabrėžia A. Kleišmantas, tik natūralus ir tik itin ar labai geros kokybės deimantas (vėliau, aišku, po šlifavimo tampantis brilijantu) yra puikus papuošalas ir – rimta finansinė investicija.
O juvelyrinių akmenų yra apie 300, iš jų didelė dalis yra itin vertinami dėl savo spalvų, blizgesio, retumo ir išskirtinio savitumo. Pastaraisiais metais itin brangsta natūralūs safyrai, rubinai, smaragdai, aleksandritai, tsavoritai (žalieji granatai), mėlynieji aleksandritinį efektą turintys granatai, chrizoberilai ir jų „katės akys“, tanzanitai, Paraiba turmalinai. O neįtikėtiną šuolį kainų pasiekė špinelis, kuris šimtmečius buvo laikomas rubinu ar safyru. Ir tik XIX a. buvo nustatytas, kad tai atskiras mineralas – špinelis, kuris jau puošė daugumą didikų karūnų ir kitų regalijų. Pasirodo, ir dabar dauguma muziejų saugo špinelių brangenybes manydami, kad tai rubinai ar safyrai. Ir tik XXI a., muziejams įsileidus mokslininkus į savo saugyklas, buvo atskleista viena didžiausių gemologijos paslapčių. Taip šiuolaikiniai tyrimai sugriovė šimtmečių mitus ir tuoj pat – užtarnavo špineliui didelį populiarumą bei nuolatinį jų kainų kilimą. Kaipgi – juk juos nešiojo karaliai, valdovai ar imperatoriai, tai kodėl jie turėtų būti pigūs ir nuvertinti.
O va didelių skaidrių rubinų gamtoje nebūna: žirnio dydžio natūralus rubinas – jau labai retas brangakmenis, jei pupos dydžio – skelbiamos varžytinės aukcione. 2014 m. spalį 7,5 karato rubinas aukcione Šveicarijoje buvo parduotas už 8 milijonus Šveicarijos frankų. Reabilituoti špineliai būna dideli ir labai dideli, tik, žinoma, jų kainos jų žymiai mažesnės, nei rubinų: tik keliolika tūkstančių ar kelios dešimtys tūkstančių eurų.
Beje, tikrą kainų sprogimą šiuo metu išgyvena ir gintaras, kurio vertė prieš keletą metų buvo pakilusi į „kosmines“ aukštumas, bet per pastaruosius pora metų gerokai nukrito. Viena iš priežasčių kodėl jie buvo pabrangę, nurodo A. Kleišmantas, – Mažojoje Lietuvoje esantis gintaro telkinys Palvininkuose (ten yra per 90 proc. viso pasaulio gintaro klodų) prieš kelerius metus kažkodėl atiteko Rusijos kariškiams. Šie, aišku, apie gintaro gavybą mąsto savaip ir jo prekybą kaimyninėms šalims smarkiai apribojo ir net visiškai nutraukė. O sumažėjo kainos, nes pagrindinis pirkėjas iš Kinijos pradėjo domėtis nebe gintaru, o kitais juvelyriniais akmenimis – rubinais, safyrais, todėl jų kainos per pastaruosius metus pabrango net 3–4 kartus.
