Investuotojai suskubo pirkti kompanijos akcijų, viliojami naujų technologijų, kaip antai 5G ryšio, perspektyvių, ir paskatinti koronaviruso pandemijos, dėl kurios milijardai vartotojų internete praleido daugiau laiko ir išleido daugiau pinigų. Sprendžiant iš pardavimų apimčių, pelnas ir akcininkai grįžta, taigi Amerikos ir Kinijos technologijų sričiai tai – aukso amžius. Dabartinė šios rinkos kapitalizacija – net 20 trln. dolerių, o tai sudaro ketvirtį visos pasaulio akcijų rinkos vertės.

Tačiau, pasigilinus į dviejų-trijų pastarųjų savaičių įvykius, juntamas artėjantis skilimas. Liepos 6 d. JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pareiškė, kad JAV prezidento administracija galvoja uždrausti be galo Vakaruose populiarų kinišką socialinį tinklą „TikTok“. Šis Amerikos valstybės sekretoriaus pranešimas nuskambėjo, praėjus savaitei po Indijos sprendimo – pastaroji uždraudė „TikTok“ ir dar 58-ias kiniškas programas po kinų ir indų karių susirėmimų Himalajuose, kurių metų žuvo karių. Britanija ir Prancūzija ketina nušalinti „Huawei“ nuo savo 5G ryšio. Liepos 6–7 d. „Facebook“, „Google“, „Microsoft“ ir „Twitter“ paskelbė, kad nustos bendradarbiauti su Honkongu dėl prieštaringai vertinamo Kinijos priimto Honkongui skirto saugumo įstatymo. O pernai iš Niujorko vertybinių popierių biržos pasitraukusi SMIC, didžiausia Kinijos lustų gamintoja, neseniai pranešė, kad padidins akcijų kiekį Šanchajaus vertybinių popierių biržoje. Pajamos bus skirtos didinti lustų gamybos pajėgumus Kinijoje.

Skilimas vyksta dviem greičiais. Amerikos ir Kinijos programinės įrangos ir interneto visatos šviesos greičiu juda atsiskyrimo link. Iš esmės jos nė nebuvo ypatingai susijusios – pernai Amerikos programinės įrangos įmonių pardavimai Kinijoje sudarė tik 3 proc. visų jų pardavimų toje šalyje, o Kinija seniai laiko savo interneto vartotojus izoliuotus nuo viso pasaulio. Įprastai sąskaita už parduotuvės uždarymą ir pakaitalo radimą būna maža. „TikTok“ sukūrė mažai darbo vietų, Amerikoje ar Indijoje moka labai mažus mokesčius ar apskritai jų nemoka, taigi uždarius „TikTok“ liūdės tik paaugliai. Panaši padėtis ir su „Facebook“ ir kitomis Honkonge veikusiomis kompanijomis – jos beveik arba visai neturi verslo reikalų su Kinija. Dvi svarios išimtys buvo „Microsoft office“ programinė įranga ir ypač „Google“ programų, kai antai, „gmail“, „Maps“, sistema, naudojama kinų gamybos išmaniuosiuose telefonuose, pardavinėjamuose visame pasaulyje. Amerika, įtraukusi į juodąjį sąrašą „Huawei“, atkirto antrą didžiausią pasaulyje išmaniųjų telefonų pardavėją nuo populiariausių pasaulio programų. Kinijos išmaniųjų telefonų gamintojos skuba kurti alternatyvą. Taigi Amerikos ir Kinijos programinės įrangos pasauliai sparčiai virsta dviem atskiromis visatomis.

Aparatinės įrangos srityje viskas vyksta kur kas lėčiau. Taip yra todėl, kad ji labiau integruota pasauliniu mastu, jos gamyklų vertė – 1 trln. dolerių, o įrangos – 400 mlrd. dolerių. Šiais metais „Apple“ pradės gaminti naujus telefonus su 5G ryšiu, kurių gamybai vis dar reikės kiniškų blokinių, kuriuos naudojo prieš penkerius metus. O po gegužę įvestų Amerikos sankcijų „Huawei“ jau 2021 m. pradžioje gali pristigti savos gamybos lustų ir turės pasukti galvą, kaip rasti alternatyvų. Procesas bus nepatogus, daug kainuosiantis. SMIC kapitalo didinimas rodo, kad Kinija ketina sukurti milžinišką lustų gamintoją kartu su „Intel“ arba su Taivano TSMC, nors tam prireiktų ne vienerių metų. Jei Didžioji Britanija ir Prancūzija galiausiai nutrauktų ryšius su „Huawei“, jos imtų naudotis „Nokia“ ir „Ericsson“ kompanijų paslaugomis, tik tai būtų brangų, o perėjimas truktų kelerius metus.

Skilimas dabar atrodo neišvengiamas, be to, bus netikėtumų. Vienas iš jų – kaip kuriamos įtakos technosferos. Amerikos politikai prognozuoja, kad pasaulis ims naudoti Silikono slėnyje gamintus produktus, bet daugybė šalių gali rinktis Kinijos technologijų sistemą arba priimti jų interesus saugančius sprendimus. Indija vėsiai vertina tiek Amerikos, tiek Kinijos skaitmeninių technologijų įmones ir tikisi užsiauginti savų čempionų, nors kol kas aparatinės įrangos srityje ji dar nepajėgi konkuruoti. Kitas rūpimas klausimas – kiek gi skilimas gali kainuoti. Pasaulinės listinguojamų apratinės įrangos įmonių industrijos metinės išlaidos sudaro 600 mlrd. dolerių, didžiąją jų dalį gali tekti pakartotinai skirti. Daugybė didžiausių kompanijų, taip pat ir „Apple“, TSMC, vienodai priklauso ir nuo Amerikos, ir nuo Kinijos. Jos neturi aiškaus plano, kaip elgtis gilesnio atsiskyrimo atveju. Technologijų srities skilimas neišvengiamas. Neverta tikėtis, kad jis įvyks be padarinių.