Tačiau COVID‑19 krizė visų gyvenimus keičia vienu metu – pramonės pokyčius gali pastebėti visi, kam tik teko apsilankyti maisto parduotuvėje. Per vieną kovo savaitę pardavimai JAV maisto parduotuvėse palyginus su praeitais metais išaugo 77 proc., o restoranų – nukrito 66 proc. Balandžio pabaigoje maisto prekių vis dar buvo parduodama 8 proc. daugiau įprastai, o restoranuose pardavimai vis dar buvo 48 proc. mažesni.

Daugeliui JAV miestų ruošiantis vėl atidaryti įmones, visi svarsto, kas nuo šiol bus normalu kalbant apie apsipirkinėjimą, maisto gaminimą ir valgymą.

2017 m. rašiau, kad vartotojų, kurie mėgsta gaminti ir gamina dažnai (kulinarų supervartotojų) per dvidešimt metų tiek sumažėjo, kad dabar jie tesudaro 10 proc. JAV populiacijos. Rašiau, kad maisto gamyba keičiasi taip, kaip pasikeitė siuvimas – kažkada dažnai siūdavo beveik visi, tačiau dabar tuo užsiima tik nedidelė entuziastų grupė.

Tačiau milijonams žmonių dėl karantino užsidarius namuose, ši tendencija ėmė keistis. Maisto ir gėrimų rinkodaros komunikacijų įmonės „Hunter“ atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. amerikiečių dabar gamina daugiau negu prieš pandemiją, o 35 proc. teigia, kad „dabar maisto gaminimu mėgaujasi labiau nei kada nors anksčiau“. Jei kulinarijos entuziastų padaugės triskart ir ši tendencija nesikeis, ji turės pasekmių rinkai.

Toks ekstremalus scenarijus mažai tikėtinas, tačiau gali būti, kad nuo šiol bus normalu dažniau valgyti namuose – tiek perkant maistą ir gaminant, tiek užsisakant maistą išsinešti arba pristatyti į namus. Reikia priimti stebinantį faktą, kad iš tiesų maisto ir gėrimų pramonė neturi daug įtakos tam, kokia bus valgymo ateitis.

Maisto pirkimo (ir daugelio kitų pramonės šakų) ateitį nulems trys veiksniai, kurie tiesiogiai nesusiję su maistu.

Covid-19

DARBAS IŠ NAMŲ

Pirmasis veiksnys – tai kiek darbuotojų galės ir norės visą laiką dirbti iš namų. Maisto gamyba susijusi su tuo, kiek laiko praleidžiama namuose, o po COVID‑19 pandemijos dirbančiųjų namuose greičiausiai padaugės. „Google“ paskelbė, kad dauguma jos darbuotojų iš namų galės dirbti iki 2021 m. „Twitter“ generalinis direktorius Jackas Dorsey pranešė darbuotojams, kad jie iš namų galės dirbti visada, net ir po COVID‑19 pandemijos. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2017 m. iš namų dažniausiai dirbdavo maždaug 5 proc. JAV gyventojų – 3 proc. daugiau, negu 2000 m. JAV darbo statistikos biuras teigia, kad 2018 m. galimybę ir sąlygas dirbti iš namų turėjo 29 proc. darbuotojų. Po kelių savaičių, kuriomis daugelis profesionalų rado būdų produktyviai dirbti ne biure, tikėtina, kad abu šie rodikliai išaugs.

Kiek jie augs? Tai priklauso nuo dviejų dalykų – kokios naudos gaus darbdaviai, jei bus dirbama iš namų, ir ko nori darbuotojai. Generalinių direktorių apklausa atskleidė, kad norėdami sutaupyti jie planuoja maždaug 20 proc. darbuotojų leisti dirbti namuose. Pasak „Cambridge Group“ atlikto vartotojų reakcijos į pandemiją tyrimo, 44 proc. amerikiečių galima priskirti labai nerimaujančių vartotojų kategorijai, kuri imasi ekstremalių veiksmų, kad palaikytų saugų atstumą nuo kitų. Apskaičiavus šių dviejų rodiklių vidurkį galima spėti, kad namuose nemažą laiko dalį dirbti pradės apie 20–30 proc. darbuotojų.

Kur kas daugiau iš namų dirbti pradės aukštas pajamas gaunantys darbuotojai turtingose vietovėse. Galimybę dirbti iš namų 25 proc. turtingiausių namų ūkių turėjo 62 proc. darbuotojų – dvigubai daugiau negu vidutiniškai. Septynios iš dešimties miesto zonų, kuriose pajamos vienam gyventojui aukščiausios, įsikūrusios Kalifornijoje, Niujorke ir Masačusetse. Šios vietinės rinkos atskleis, kaip padėtis keisis didžiajai daliai restoranų, maisto prekių parduotuvių ir kitų pramonės šakų.

VAKARIENĖ VIENAM

Antrasis veiksnys – tai nuolat augantis iš vieno asmens sudarytų namų ūkių kiekis. Tai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl šiais laikais maisto gaminimu užsiima mažiau žmonių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis vieno asmens namų ūkių JAV išaugo nuo 17 proc. 1969 m. iki 28 proc. 2019 m. Nuo 1984 m. iki 2018 m. santuokų per metus sumažėjo 16 proc. – po 2,1 mln. per metus, o JAV populiacija per tą laiką išaugo 72 proc. 2018 m. gimstamumo rodiklis nukrito iki 3,8 mln. – žemiausio taško nuo 1986 m.

Sustabdykime plitimą

NEPAŽĮSTAMŲJŲ BAIMĖ

Trečiasis veiksnys susijęs su tuo, kad investuotojai ir įmonių vadovai suprato, jog klientai nebenori lankytis perpildytose patalpose, todėl daugeliui pramonės šakų reikia skubiai pakeisti savo vertės pasiūlymą ir verslo modelius. Anksčiau didelį konkurencinį pranašumą teikęs verslo mastas vis labiau tampa trūkumu.

Maisto versle greičiausiai labai išplis įvažiuojamųjų restoranų tipo prekyba – ne tik greitojo maisto, bet ir įprastų restoranų ir maisto parduotuvių srityje. Tam reikės kapitalo išlaidų. Pristatymo į namus paklausa išaugs, tad maisto parduotuvėms ir restoranams reikės rasti pelningų būdų jį vykdyti lengviau. Išmintingi restoranai netgi gali tapti mažomis maisto parduotuvėmis, pardavinėjančiomis su patiekalais susijusius maisto produktus (pavyzdžiui, picą su plėšytu sūriu), nes klientai norės viską nusipirkti vienu kartu.

Su maistu nesusijusiose pramonės šakose vartotojų nenoras patekti į perpildytas patalpas reikš, kad bus mažiau atviro plano darboviečių, pilnų liftų, biurų dangoraižių ir kelionių viešuoju transportu. Gali būti, kad reikės iš naujo apgalvoti gyvenimą dideliuose miestuose. „Softbank“ remiamo „WeWork“ numatoma vertė jau sumažinta 6,6 mlrd. dolerių, bet gali būti, kad tai dar ne pabaiga, nes įmonės vertės pasiūlymas (dirbti šalia nepažįstamųjų) per vieną naktį tapo nebepriimtinas.

Covid-19

Aukštojo išsilavinimo verslo modelis paremtas prielaida, kad klasės ir bendrabučiai bus pilni, todėl daugeliui mokslo įstaigų gresia bankrotas. Oro linijų pramonėje padidinus vietų užimtumo koeficientą nuo 75 proc. 2005 m. iki 85 proc. pastaraisiais metais, pelningumas išaugo, tačiau dabar ši strategija nebeįmanoma. Po pandemijos pasikeitusiame pasaulyje reikės iš naujo įvertinti ištisas su verslo strategija susijusias mąstymo kryptis – nuo turto panaudojimo iki žemiausios kainos pasiūlymo ir masto ekonomijos.

Jei iš namų bus dirbama vis dažniau, namų ūkius sudarys vis mažiau asmenų, o žmonės ir toliau bijos perpildytų erdvių, grįžti prie senųjų pelną ir augimą skatinusių strategijų nebepavyks. Investuotojai ir įmonių vadovai turi suvokti, kad trumpalaikiai sprendimai sunkumus tik prailgins. Užuot bandant išsaugoti tradicines strategijas ir verslo modelius, paremtus aukštyn kojomis pandemijos verčiamomis prielaidomis, jiems derėtų kurti naujas verslo kategorijas, paremtas prognozėmis, kad bus dažniau dirbama iš namų, daugės po vieną gyvenančių žmonių ir bus stengiamasi apsisaugoti nuo nepažįstamųjų keliamo pavojaus.

Panašu, kad siuvimo keliu pasuks ne tik maisto gaminimas.