Kol kas covid‑19 labiausiai iš visų žemynų pakenkė Europai, tačiau pandemija panašesnė ne į uraganą, o į tornadą, nes vienas teritorijas ji nusiaubė, o kitoms beveik nepakenkė. Rytų Europa nukentėjo mažiau negu Vakarų, ir netgi Vokietijos rytai nukentėjo mažiau už šalies vakarus. Pietų Europa nukentėjo labiau negu Šiaurės. Skirtumai tarp kaimynių kartais taip pat labai dideli – Ispanijoje mirčių skaičius palyginus su vidutiniu mirčių skaičiumi ne pandemijos laikotarpiu beveik trigubai didesnis negu Portugalijoje, o Prancūzijoje – keturiskart didesnis negu Vokietijoje. Ekonominė žala irgi nevienoda. Pasirodžius pirmosioms prognozėms apie pandemijos ekonominę žalą atrodo, kad padėtis itin sudėtinga bus Centrinėje ir Rytų Europoje.
Žinoma, negalima pasakyti, kad padėtis gera ir likusioje Europos dalyje. Pirmajame 2020 m. ketvirtyje ES ekonomika susitraukė labiausiai per visą istoriją. Jos BVP palyginus su pirmuoju praeitų metų ketvirčiu sumažėjo 3,5 proc. Tuo pačiu laikotarpiu 2,2 proc. sumažėjo ir didžiausia iš visų Europos šalių Vokietijos ekonomika. Antrojo ketvirčio, kai daugelyje šalių buvo įvestos griežčiausios karantino priemonės, rezultatai turėtų būti dar blogesni. Neseniai pasirodę duomenys leidžia spėti, kad kovo ir balandžio mėnesiais ES ekonominė veikla palyginus su praeitais metais sumažėjo apie 30 proc. Gegužės 6 d. Europos Komisija prognozavo „gilų ir nevienodą nuosmukį“ bei teigė, kad visoje ES BVP sumažės 7,5 proc., o eurą turinčiose šalyse – ir dar daugiau. Kai kurios prognozės dar liūdnesnės – investicijų bankas „Morgan Stanley“ spėja, kad euro zonos BVP nukris 11 proc.
Pasak „Morgan Stanley“ ekonomisto Jacobo Nello, ekonominė žala kiekvienoje šalyje priklauso nuo to, kiek laiko truks karantinas, kaip griežtai bus taikomos taisyklės palaikyti atstumą nuo kitų ir koks šalies vartojimo lygis. Banko atstovai mano, kad 2020 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 8 proc., Prancūzijos – 11 proc., o Italijos – 15 proc. Karantinas Vokietijoje buvo vienas švelniausių Europoje – gamyklos ir viešasis transportas veikė visą laiką, o parduotuvės, restoranai, kirpyklos, bibliotekos, zoologijos sodai ir kai kurios mokyklos jau atsidarė. Tuo tarpu Prancūzija, Ispanija ir Italija dėl covid‑19 sustabdė daug didesnę savo ekonomikų dalį.
Rytų Europoje, kaip ir Vokietijoje, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų buvo mažiau, todėl karantinas švelninamas anksčiau. Pavyzdžiui, Slovakijoje patvirtintų covid‑19 atvejų buvo tik 1 513, o mirčių – tik 28; kaimyninėje Austrijoje ligos atvejų buvo 16 557, o mirčių – 643. Iš dalies Rytų Europa mažiau nukentėjo todėl, kad žinojo, jog ji pažeidžiama – bijodamos, kad pandemija greitai nusiaubs silpnas sveikatos apsaugos sistemas, šalys karantiną įvedė anksti, o jo priemonės buvo griežtos, todėl viruso plitimas sustabdytas greitai (atsižvelgus į perkamąją galią, Lenkijoje ir Vengrijoje sveikatos apsaugai išleidžiama trimis ketvirčiais mažiau, negu Austrijoje). Be to, Rytų Europos gyventojai retai atostogauja prabangiuose Italijos ar Austrijos slidinėjimo kurortuose, kuriuose sparčiai plito koronavirusas.
Tačiau ekonominė žala rytuose gali būti gerokai sunkesnė negu vakaruose. „Rytų Europa veiksmingai sutramdė pandemiją, – teigia organizacijos „Vienna Institute for International Economic Studies“ (wiiw) atstovas Richardas Grievesonas, – tačiau jos laukiantis ekonominis nuosmukis bus toks pat didelis, kaip ir pereinamojo laikotarpio nuosmukis.“ (T. y., nuosmukis po komunizmo žlugimo). Per penkerius metus nuo Berlyno sienos griūties 1989 m. buvusių Sovietų Sąjungos šalių metinė produkcija sumažėjo daugiau kaip 40 proc.
Rytų Europos šalys pažeidžiamesnės dėl trijų priežasčių. Pirma, jų ekonomikos priklausomos nuo eksporto, todėl joms labai svarbi kitų šalių paklausa. Prekių ir paslaugų eksportas sudaro 96 proc. Slovakijos, 85 proc. Vengrijos, 67 proc. Bulgarijos ir 61 proc. Latvijos BVP. Tuo tarpu Ispanijoje eksportas tesudaro 35 proc. BVP.
Antroji priežastis – Rytų Europos šalys neturi reikiamų pajėgumų finansuoti gelbėjimo priemonių paketų. Jos negali turėti didelių deficitų, nes investuotojai nenori joms teikti paskolų. Daugumoje jų valstybės skola nedidelė, tačiau kredito reitingai prasti. Austrijos valstybės skola palyginus su BVP beveik triskart didesnė negu Bulgarijos, tačiau reitingų agentūra „Standard and Poor’s“ jos obligacijas vertina AA+, o Bulgarijos – BBB.
Ir trečia, daugelis Rytų Europos šalių labai priklausomos nuo labiausiai nukentėjusios pramonės šakos – turizmo. Pavyzdžiui, Kroatijoje turizmas sudaro 25 proc. BVP. Pasak wiiw, 2020 m. Kroatijos ekonomika gali susitraukti apie 11 proc.
Kita vertus, Centrinė Europa gali pasinaudoti savo priklausomybe nuo Vokietijos, kuri, kaip prognozuojama, turėtų atsigauti gana greitai. Vokietija – viena didžiausių Višegrado grupės šalių (Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos) prekybos partnerė. „Morgan Stanley“ prognozuoja, kad 2021 m. Vokietijos ekonomika išaugs 6,4 proc., o pasak tyrimų instituto „Ifo Institute“ atliktos apklausos, Vokietijos įmonės optimistiškiau žvelgia ir į likusią šių metų dalį. Privalumų sulauks ir ne euro zonoje esančios šalys – wiiw spėja, kad Čekijai ir Lenkijai padės zloto ir kronos devalvacija.
R. Grievesonas mano, kad krizė iš esmės pakeis kai kurias regiono ekonomikos dalis – kartais į gerąją pusę. Centrinė ir Rytų Europa gali pasipelnyti iš Kinijos prisibijančių Vakarų Europos šalių gamintojų, norinčių gamybos operacijas perkelti arčiau namų. Išaugusi prekyba internetu, kuri, kaip spėjama, augs ir pandemijai slopstant, taip pat gali būti naudinga. Į regioną gali būti perkeltos ir kitos susijusios paslaugos, pavyzdžiui, skambučių centrai ir sandėliai.
Europos Komisijos prognozėse teigiama, kad ekonomika atsigaus „neužtikrintai“, ypač labai nukentėjusiose šalyse, kurios buvo silpnos dar prieš pandemiją. Perspėjama, kad ne visiškai atsigavusi vienos šalies ekonomika gali stabdyti ekonomikos augimą kitur. Tai turėtų paraginti europiečius elgtis taip pat, kaip vokiečiai elgėsi po Berlyno sienos griuvimo – padėti vienas kitam, kad geriau būtų visiems.