Jei viskas eisis gerai, gegužės 27 d. du JAV astronautai Bobas Behnkenas ir Dougas Hurley nuvažiuos elektriniu „Tesla“ automobiliu iki pakilimo aikštelės Floridoje, iššoks lauk ir įlips į Elono Musko įmonės „SpaceX“ raketą „Falcon 9“. Jie prisisegs saugos diržus žiūrėdami ne į Šaltojo karo laikų mygtukų ir svirtelių labirintą, o į itin modernius liečiamus ekranus. Raketa pakils 16.33 val. JAV rytų juostos vasaros laiku (ETD) ir maždaug po 19 valandų pasieks Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Tai bus pirmoji privačios įmonės sukonstruota raketa ir kapsulė, gabenanti į kosmosą žmones, be to, pirmasis kartas per beveik dešimtmetį, kai JAV pagaminta raketa iš JAV teritorijos pakels į kosmosą JAV astronautus.

Kitokiais laikais ir kitokiomis aplinkybėmis to užtektų nuostabiai istorijai: imigrantas raketų gamintojas iškelia drąsius patriotus į dangų. Užsidėtume ant obuolių pyrago kaušelį ledų, paduotume visiems po skardinę „Budweisers“ ir klausytumėmės milijonų vaikų vaizduotes kerinčios tiesioginės transliacijos iš pakilimo aikštelės.

Deja, mūsų laikai ne tokie. Šiais laikais negalima nepaminėti nuo „Twitter“ akių nepakeliančio prezidento ir visų nuostabių, neregėtų ir labai puikių jo valdymo pasekmių. Negalima nepaminėti ir „Kosmoso pajėgų“. Negalima nepaminėti nesuvaldomo viruso. Be to, kalbant apie E. Muską, negalima nepaminėti, kad jis – taip pat nuo „Twitter“ akių nepakelianti verslo ikona su savomis skandalingomis istorijomis. Dėl to pergalingą akimirką aprašyti ne taip paprasta. Ji – tarsi filmas apie astronautus „The Right Stuff“, sujungtas su knyga apie narkotikus „The Electric Kool-Aid Acid Test“ . Šiais laikais mintis, kad „viskas įmanoma“, ne tik jaudina, bet ir gąsdina.

Rašydamas E. Musko biografiją daug metų stebėjau, kaip jis dirba ir daro įtaką viskam ir visiems tiek savo įmonėje „SpaceX“, tiek „Tesla Inc.“ Duodamas interviu jis kartais būdavo toks plepus, kad papasakodavo net per daug – o kartais, jei jam pasirodydavo, kad elgiamasi nepagarbiai, kelias savaites ar net mėnesius nepratardavo nė žodžio. Kartais mūsų pokalbiai būdavo intensyvūs ir vaisingi, nors pasirodžius knygai E. Muskas kurį laiką niršo. Kartais jis atrašydavo į el. laiškus. Kartais pakeldavo ragelį ir papasakodavo apie savo troškimą kada nors apsilankius Naujojoje Zelandijoje pakartoti policijos reidą Kimo Dotcomo namuose. Tačiau dažniausiai tylėdavo. Bet dabar, kilus pandemijai ir vis stiprėjant norui dingti iš planetos (o tai E. Muskui tikrai būtų triumfo akimirka), gegužės 17 d. sulaukiau jo skambučio.

„Dabar gana įtemptos dienos“, – pareiškia E. Muskas, tačiau neatskleidžia, kur jis, o tik pasako, kad dviem valandomis vėluoja į pietus.

Akivaizdu, kad kylant raketai gali nutikti daug nenumatytų dalykų – nuo nepalankių oro sąlygų iki daug didesnių problemų. NASA siųsti savo astronautus į kosmosą privačia raketa sutiko tik todėl, kad „SpaceX“ įrodė gebanti dirbti nepaprastai patikimai, gana pigiai ir kompetentingai. Per pastarąjį dešimtmetį ji paleido apie 100 raketų, kurių dauguma saugiai grįžo į Žemę, ir ėmė dominuoti šioje pramonės šakoje. Dabar įmonė vertinama beveik 40 mlrd. JAV dolerių. Kad to būtų pasiekta, prireikė daugybės protingų ir darbščių žmonių pastangų, tačiau nieko panašaus nebūtų buvę be įžūlaus, kaprizingo ir nepakartojamo Elono Musko.

Net labiausiai E. Musko nekenčiantys žmonės (kurių JAV netrūksta) dabar negali nejausti šiokio tokio pasididžiavimo. Atrodė, kad Amerikos imperija silpsta, tačiau štai aiškus požymis, kad vykdyti didžius darbus vis dar įmanoma, o žmonės vis dar gali daug ko pasiekti. „JAV tebėra galimybių kraštas, nėra jokios abejonės, – staiga ėmęs kalbėti patriotišku tonu pareiškia E. Muskas. – Nėra jokios kitos šalies, kurioje būčiau galėjęs šito pasiekti – tiek būdamas imigrantas, tiek ne.“ Galima sakyti, kad tokie žodžiai (sklindantys iš apie Covid 19 savo tiesas skelbiančio mulimilijardieriaus verteivos / didvyrio lūpų) puikiai atspindi 2020 m. Ameriką.

E. Muskas, kaip ir prezidentas D. Trumpas, „Twitter“ naudoja kaip priemonę tiesiogiai transliuoti savo ID. Tačiau, net vertinant pagal ekscentriškus E. Musko standartus, pastarieji keli mėnesiai buvo ypatingi. Jis prisižadėjo parduoti daugumą savo daiktų, paskelbė, kad laukiasi sūnaus, kurį pavadino X Æ A 12 (tariama „ex-ash-A-twelve“), tvirtino, kad „Tesla“ pervertinta, deklamavo JAV himną, ir visiems pareiškė, kad „Facebook“ – mėšlas. Tačiau labiausiai stulbino jo pasisakymai koronaviruso tema – E. Muskas tapo vienu didžiausiu karantino nutraukimo rėmėjų ir vienu labiausiai viruso grėsmę menkinančių komentatorių.

Kovo mėnesį jis pranašavo, kad balandžio pabaigoje JAV „greičiausiai nebus nė vieno naujo ligos atvejo“, ir, žinoma, klydo. Kaip ir D. Trumpas, jis skatino gydytis chlorokvinu, nors gydytojai įspėja, kad šio vaisto gydomosios savybės nepatvirtintos, o šalutinis poveikis gali būti labai pavojingas. Dezinfekavimo priemonių leistis jis nerekomendavo, tačiau nemažai mėgėjiškai postringavo apie epidemiologiją. O kalbant apie karantino nutraukimą jo pasisakymai nebuvo itin subtilūs – labiausiai įsimintinos buvo žinutės, kuriose jis reikalavo: „Grąžinkite žmonėms laisvę!“ ir „TUOJ PAT IŠLAISVINKITE AMERIKĄ.“

„Tesla“ viešųjų ryšių veteranas Ricardo Reyes pamatęs šias žinutes parašė: „O Dieve. Panašu, kad gorila ištrūko iš narvo... Bet jis puikiai žino, ką daro.“ Gegužės 11 d. E. Muskas įrodė, kad buvęs jo darbuotojas visiškai neklysta ir tarsi apsvaigęs nuo „Twitter“ teikiamo dopamino pareiškė, kad ketina atidaryti Silicio slėnio „Tesla“ automobilių gamyklą: „Šiandien „Tesla“ vėl pradės veikti nepaisant Alamidos apygardos įstatymų, – parašė jis. – Aš dirbsiu kartu su visais. Jei norite ką nors suimti, prašau suimti tik mane.“ Dar pagrasinęs, kad perkels „Tesla“ iš Kalifornijos į nuolankesnę valstiją, E. Muskas paėmė viršų – „Tesla“ suteikta teisė atidaryti gamyklą.

Kalbėdamas apie virusą ir savo prognozes, kad jis netrukus pranyks, E. Muskas nesutiko atsiimti savo žodžių, nepaisydamas daugybės įrodymų, kad klydo. „Manau, kad statistika tapo nepatikima, nes į ją imta įtraukti ir žmones, kurie turi į Covid panašių simptomų, tačiau jiems neatliktas diagnozės testas, – teigia jis. – Statistika nebepatikima jau nuo balandžio vidurio. Į Covid panašių simptomų tikriausiai koks šimtas. Jais galima laikyti beveik bet ką. O stimuliavimo priemonių paketas labai skatina įtraukti į statistiką visus, kas tik turi panašių simptomų. Duomenimis negalima pasitikėti. Vis dėlto pripažįstu, kad apsirikau trimis ar keturiomis savaitėmis.“

Tvirtinimai, kad Covid 19 atvejai netikri, atrodo dar baisesni turint omenyje, kad taip kalba paprastai mokslą gerbiantis žmogus. Tačiau E. Muskas visada buvo provokatorius. Jo draugų ratui nepriklausantys ir jo įmonėse nedirbantys žmonės su tikruoju E. Musku susipažino tik per kelis pastaruosius metus.

„Twitter“ platformoje jis beveik tapo dievu. Tikintieji mano, kad jis niekada neklysta ir pritaria kiekvienam jo pasisakymui, net jei šis prieštarauja buvusiems jo pasisakymams ar paprasčiausiam sveikam protui. Ar jis remiasi mokslu ir nori kovoti su klimato kaita, ar nesiremia mokslu ir neigia, kad koronavirusas plinta? Tikriems tikintiesiems tai nesvarbu. Tačiau taip pat yra ir daugybė žmonių, kurie neapkenčia visko, ko tik imasi E. Muskas. Jie mano, kad jis paprasčiausias apsimetėlis, kuris meluoja, sukčiauja ir gali padaryti bet ką, kad tik daugiau užsidirbtų.

Tačiau perskaičius jo žinutes apie pandemiją pasakyti, kur jo pasaulyje apačia, o kur viršus, dar sunkiau. Kai kurie konservatyvių pažiūrų žmonės jau E. Musku daugelį metų nepasitiki vien dėl to, kas jis gamina elektromobilius ir skatina kovoti su klimato kaita. O dabar staiga pradėjęs reikalauti nutraukti karantiną (bei rašyti kraštutiniąsias dešiniąsias pažiūras remiančias žinutes) jis ėmė sutarti su dešiniųjų atstovais. Naftos valstijoje Teksase, kur ilgai ir sunkiai bandyta uždrausti „Teslai“ pardavinėti automobilius ir kurti jų aptarnavimo stoteles, politikai staiga ėmė vienas per kitą kviesti E. Muską steigti gamyklas. Daugelis žmonių (netgi Teksase) „Tesla“ automobilius pirko norėdami pademonstruoti, kad saugo planetą ir tiki geresne ateitimi – tačiau „Tesla“ simbolizmas gali greitai pasikeisti, jei žinote, kad automobilius surenkantys žmonės gamyklose rizikuoja savo sveikata.

E. Musko elgesys sukelia daug klausimų. Kam viską skelbti „Twitter“ platformoje? Kam rizikuoti, kad rėmėjai pasijus atstumti, o didžiausi gerbėjai nustos juo žavėtis? Ir kam laisvalaikį, kurio jis turi tiek nedaug, leisti virtualioje išmatų duobėje?

„Visiems įtikti sunku, ypač „Twitter“ platformoje, – teigia E. Muskas. – Galima sakyti visiškai žmonių nesupriešinančius dalykus ir būti nuoboda, kuris niekam nerūpi. Kai kuriuos pasakytus dalykus norėčiau atsiimti. Nenoriu tvirtinti, kad didžiuojuosi visomis kada nors parašytomis „Twitter“ žinutėmis. Kai kurios iš jų tikrai buvo labai kvailos. Tačiau apskritai paėmus, gero buvo daugiau negu blogo. Tai – būdas bendrauti su žmonėmis tiesiogiai, be spaudos.“

Šiuo metu milijardieriai nemadingi – ypač tie, kurie turtus susikrovė iš technologijų. E. Muskas ne be reikalo kalba, kad reikėtų apeiti spaudą – apie technologijas rašančioje žiniasklaidoje jaunais ir turtingais moksliukais daugybę metų žavėtasi, tačiau dabar panašu, kad žurnalistai nusprendė, jog šie moksliukai viską daro neteisingai ir sugadino visą civilizaciją. Vis dėlto jei pasaulyje dar liko vietos niuansams ir nevienareikšmiams pasakojimams, verta prisiminti neįtikėtiną ir išskirtinę E. Musko istoriją.

Jis užaugo Pietų Afrikoje, kur jam pasisekė gimti aukštesniosios viduriniosios klasės šeimoje. Tačiau tuo sėkmė baigėsi. Jo tėvai išsiskyrė. Mokykloje iš jo šaipėsi. Santykiai su tėvu buvo siaubingi. Būdamas septyniolikos E. Muskas nusprendė išeiti iš namų – iš pradžių patraukė į Kanadą, o tada studijuoti į JAV. „Kai pasakiau tėvui, kad išeinu, jis pareiškė, kad nieko nepasieksiu ir po trijų mėnesių grįšiu namo“, – prisimena E. Muskas.

Kai kurie didžiausi E. Musko kritikai kartoja, kad jis, kaip ir D. Trumpas, karjerą pradėjo remiamas storos tėvelio piniginės. Inžinierius Errolas Muskas turėjo šiek tiek smaragdų kasyklos akcijų, todėl keletą metų gyveno gerai – kol kasyklai subankrutavus neteko savo investicijų. E. Muskas visada pasiruošęs šokti į „Twitter“ ir paneigti kaltinimus, kad jo imperija sukurta padedant turtingai šeimai. Su manimi kalbėtis jis norėjo iš dalies todėl (o tai gana keista, turint omenyje, kad jis ruošiasi paleisti raketą ir žinant, kiek daug internete vadinamųjų „trolių“), kad tokios patyčios jį erzina ir jis tikisi atskleisti tiesą. Mano tyrimai, kuriuose pasirėmiau interviu su šimtais žmonių, E. Musko pasakojimą patvirtina – kad ir ką apie jį manytumėte, milijardus jis tikrai susikrovė pats.

„Už koledžą mokėjau pats – iš studentų paskolų, stipendijų ir smulkių darbų – tačiau vis tiek likau su 100 000 dolerių skola, – pasakoja E. Muskas. – Pirmąją savo įmonę įkūriau su 2 500 dolerių – turėjau vieną kompiuterį, automobilį, kurį nusipirkau už 1 400 dolerių, ir daugybę įsiskolinimų. Būtų buvę puiku, jei kas būtų sumokėjęs už mokslus, bet mano tėvas neturėjo nei galimybės, nei noro.“

Persikelkime į 2001 m. E. Muskas sėdi Las Vegase, prie „Hard Rock“ viešbučio ir kazino baseino. „Nasdaq“ akcijų biržoje kilo krizė. Artėja rugsėjo 11 oji. Tačiau E. Muskui sekasi puikiai. Jo kartu su kolegomis įkurta įmonė „PayPal“ tuoj pradės viešai pardavinėti akcijas. Jo dalis netrukus bus verta 160 mln. dolerių, tad jis sėdi pavėsinėje su draugais ir švenčia tarp daugybės apgirtusių ir beveik nuogų žmonių. Tačiau jis švenčia taip, kaip švenčia tik E. Muskas. „Elonas sėdėjo ir skaitė kažkokį niekam negirdėtą sovietinį vadovėlį apie raketas – jis buvo apipelijęs ir atrodė tarsi nupirktas iš „Ebay“, – rašant knygą man papasakojo vienas iš jo „Paypal“ bendražygių Kevinas Hartzas. – Jis rimtai į jį gilinosi ir kalbėjo apie keliones kosmosu ir kaip norėtų pakeisti pasaulį.“

Tada prie baseino sėdėjęs E. Muskas buvo beveik trisdešimties, ir nors buvo pasitikintis savimi bei turtingas, nė iš tolo nepriminė dabar „Twitter“ platformoje siautėjančio pasipūtėlio. Šis E. Muskas buvo artimesnis droviam vienišiui iš Pietų Afrikos, ir vis dar gebėjo abejoti savimi. Jis išgyveno egzistencinę krizę ir svarstė, ką daryti su savo pinigais ir gyvenimu.

Turbūt tokioje padėtyje atsidūrusiam žmogui finansiniu požiūriu mažiausiai patartinas sprendimas būtų įkurti raketų įmonę. Raketos – tai nacionaliniai projektai. Jas kurti ir gaminti reikia milijardų dolerių. Vyriausybės jas kuria metų metus ir naudoja tūkstančių žmonių darbą. Keletas praeityje raketas kurti bandžiusių turtingų kosmoso entuziastų iššvaistė savo turtus ir tos minties atsisakė. Išvada – kad pasiekus karjeros vidurį leistis į raketų pramonę nepatartina. O ypač nepatartina to imtis dėl to, kad manote, jog būtų šaunu Marse įrengti nedidelį šiltnamį, kurį Žemės gyventojai galėtų stebėti internetu (tokia buvo E. Muskui kilusi idėja kuriant „SpaceX“).

Persikelkime į 2008 m. E. Muskui sekasi ne itin gerai. Pirmosios trys „SpaceX“ raketos sprogo arba nepakilo iki orbitos. „Tesla“ po ilgų ir sunkių bandymų į rinką pristatyti pirmąjį automobilį gresia bankrotas. Bandydamas išsaugoti abi įmones E. Muskas iššvaistė iš „Paypal“ uždirbtus pinigus. Be to, kilo didžiulė finansų rinkos krizė, o E. Muskas nusprendė išsiskirti su penkių savo sūnų mama. Vienintelis kelias iš finansinės šių keblumų pusės – įtikinti žlungančius savo portfelius stebinčius investuotojus suteikti „Tesla“ dar vieną šansą bei priversti NASA patikėti kosmoso startuoliu sėkmingai pakeliant paskutinę gamykloje likusią „SpaceX“ raketą į orbitą (o vienintelis kelias iš asmeninės keblumų pusės buvo pradėti santykius su talentinga ir dailia aktore Talulah Riley).

Tikimybė, kad E. Muskui pavyks išbirsti iš šios košės nepraradus nė vienos įmonės, atrodo mažesnė, negu laimėti loteriją, tačiau jam pavyko. Jei mes iš tiesų gyvename simuliacijoje, kaip kartą sakė E. Muskas, egzistuoja tik viena jos versija, kurioje gali išsilaikyti tiek „SpaceX“, tiek „Tesla“.

Nuo tada E. Muskas įkūrė nemažai didžiulių raketų, automobilių ir baterijų gamyklų. Jis įdarbino dešimtis tūkstančių žmonių, sukūrė visą pasaulį apimantį elektroninių automobilių įkrovimo tinklą, sugalvojo, kaip gaminti nevienkartines raketas, pradėjo dirbtinio intelekto programinę įrangą gaminančią įmonę, kasė tunelius didelio greičio transporto priemonėms, įkūrė smegenų ir mašinos sąsają kuriantį startuolį bei sukūrė greito interneto sistemą... kosmose. (O kaip jums sekasi gaminti duonos raugą?)

Ne paslaptis, kad kartais su kurti visus šiuos dalykus padedančiais žmonėmis jis elgiasi kaip tironas. O atitikimą reglamentams tikrinantys žmonės gali patvirtinti, kad jo verslo taktika svyruoja nuo siutinančios iki pasibjaurėtinos. Ir vis dėlto dabar, kai rodosi, jog Amerikoje niekas nebemoka nieko daryti, jis padaro išties nemažai. Iš dalies E. Muskas kritikos, kad reikalauja atidaryti gamyklas, sulaukia dėl to, kad jis – vienas iš nedaugelio žmonių, turinčių ką atidaryti. „Žmonės turėtų labiau vertinti gamybą – atomų pasaulį prieš bitų pasaulį, – teigia jis. – Daugelis gamybą menkina, o tai paprasčiausiai nesąžininga.“

E. Muskas jau daug metų skundžiasi, kad Silicio slėnio galimybės švaistomos – ir visiškai neklysta. San Fransisko Bay Area regione, kur įsikūrusi „Tesla“ ir jos automobilių gamykla, dirba geriausi pasaulio inžinieriai, įkurtos didžiausios technologijų įmonės ir gyvena turtingiausi pasaulio žmonės, be to, veikia geriausi pasaulio universitetai ir ligoninės. Tačiau čia nekilo beveik jokių idėjų, kaip vėl atgaivinti ekonomiką, nors mirčių nuo Covid 19 skaičius beveik pasiekė nulį. Silicio slėnio išradėjai dažnai kalba apie tai, kaip savo programėlėmis ir kitais žaisliukais išgelbės pasaulį, tačiau pasauliui iš tiesų prašant pagalbos, jie dingo kaip į vandenį.

Kaip ir galima tikėtis, E. Muskas nelaukia, kol žmonės sugalvos, kaip atgaivinti ekonomiką. „SpaceX“ visą laiką veikė – mums buvo suteikta išimtis dėl to, jog vykdome nacionaliniam saugumui svarbią veiklą, – teigia jis. – Per visą pandemiją gamyklose visą darbo dieną dirbo 8 000 žmonių. Nepaisant to, kad dirbome Los Andžele, Vašingtone ir Teksase, pas mus nebuvo nė vieno rimtai susirgusio ar mirusio darbuotojo. Taip pat buvo ir Kinijoje [„Tesla“ gamykloje], kur dirba 7 000 žmonių. Manau, kai viskas nurims, paaiškės, kad problema buvo kur kas mažesnė, nei daugelis manė.“

Didžiausia E. Musko pasisakymuose slypinti ironija – kad „SpaceX“ buvo sukurta apsaugoti žmoniją nuo tokių dalykų kaip pandemijos. Nors misija į Tarptautinę kosminę stotį – viena svarbiausių E. Musko karjeros akimirkų, ji – tik pradžia, o įmonės tikslai kur kas didesni. E. Muskas nori įkurti žmonių koloniją Marse – iš dalies dėl to, kad paskatintų įgyvendinti dideles svajones, ir iš dalies dėl to, kad turėtume planą B, jei į Žemę atskrietų asteroidas arba, pavyzdžiui, prasidėtų maras. „SpaceX“ inžinieriai konstruoja erdvėlaivį, pavadintą „Starship“, kuris, kaip rašoma tinklalapyje, turėtų nugabenti žmones į „Mėnulį, Marsą ir dar toliau“. Nors prieš kelis dešimtmečius tokia kelionė būtų atrodžiusi juokinga ir neįtikėtina, dabar ji atrodo labai reali, ypač turint omenyje vieną ironišką E. Musko veiklos aspektą – beprotiškas sumanymas įkurti raketų įmonę „SpaceX“ yra pats pastoviausias ir sėkmingiausias iš visų jo verslų.

Išsiuntus į kosmosą astronautus, „SpaceX“ planuojama vykdyti kelias atsargų gabenimo į TKS misijas bei paleisti karinių palydovų, palydovų komerciniams klientams ir tūkstančius savo pačios palydovų, skirtų kurti „Starlink“ kosmoso interneto sistemą. Įmonė taip pat dalyvauja konkurse dėl galimybės su NASA gabenti žmones į mėnulį bei nuskraidinti Tomą Cruise į TKS filmuoti filmo. Visa ši veikla – tai E. Musko ir „SpaceX“ pradėtos klestinčios kosmoso pramonės dalis.

Aš pats kosmosu domėtis pradėjau dėl E. Musko ir „SpaceX“. Man teko nukeliauti į Kaliforniją, Teksasą, Aliaską, Prancūzijos Gvianą, Indiją, Naująją Zelandiją ir Ukrainą stebėti, kaip gaminamos ir paleidžiamos raketos. Kiekvieną kartą paleidžiant raketą susijaudinimas kyla dėl nežinomybės. Matome tik ploną ir aukštą skystų sprogmenų pilnutėlį metalinį vamzdį, kuris skaičiuojant laiką iki paleidimo net pūškuoja iš įtampos. Prasidėjus pakilimui paaiškėja, kokia stipri traukos jėga – šis objektas leidžia ugnies pliūpsnius, tačiau pagreitį įgauna labai sunkiai. Ar jis pakils? Ar ne? Kaip ir kalbant apie patį E. Muską, ateities nuspėti neįmanoma.

Gaila, tačiau tam, kaip bus žvelgiama į gegužės 27 d. vyksiantį „SpaceX“ pakilimą, be abejonės atsilieps E. Musko elgesys. Visuomenei nesunku suprasti, kodėl verslininkas nori atgavinti ekonomiką – norint paremti tokią poziciją gerų argumentų labai daug. Tačiau visuomenei nesuprantamas jo noras paprasčiausiai neigti šimtus tūkstančių žmonių pražudžiusią pandemiją. Bet E. Muskas visada elgiasi taip, kaip nori, ir gyvena savo sukurtoje realybėje. Jei taip nebūtų, jis greičiausiai niekad nebūtų sukūręs „SpaceX“.

Tiems, kas sugeba nekreipti dėmesio į E. Musko maivymąsi, raketos paleidimas taps kolektyvinės ekstazės akimirka sunkiais laikais, kai tokių akimirkų labai reta. Šis įvykis mažų mažiausiai įrodys, kad vyriausybė (šiuo atveju jos agentūra NASA) geba protingai rizikuoti ir nepažeisdama savo saugumo standartų drąsiai bendradarbiauti su privačia įmone. „Susirinkimų buvo kokie 10 000, – teigia E. Muskas. – Reikėjo atlikti kokius 10 000 vienokių ar kitokių testų.“ Jei viskas eisis gerai, E. Muskas, NASA ir visa „SpaceX“ (nuo jos nesuvaldomo ir įžeidaus įkūrėjo ir generalinės direktorės Gwynne Shotwell iki kiekvieno inžinieriaus, programuotojo ir gamyklos darbininko) visiems įrodys, ką gali pasiekti vyriausybė ir pramonė, kai abi įgyvendina gerai apgalvotą planą.

O nuo dabar iki paleidimo E. Muskas ketina ir toliau elgtis kaip tik panorėjęs. Jis iš tiesų daro tai, ką pažadėjo „Twitter“ paskyroje – pardavinėja savo daiktus, tarp jų ir daugelį savo namų. „Mieliau būsiu su draugais ir gyvensiu jų namuose arba gamyklose, kur kyla problemų, – teigia jis. – Man taip labiau patinka. Nesijaučiu toks vienišas.“ Jo pasisakymai tikriausiai apgalvoti ne taip kruopščiai, kaip apgalvojamas darbas su NASA. Paklaustas, kur gyvens jo šeši vaikai, E. Muskas nusileidžia, kad greičiausiai reikės kokio nors būsto Los Andžele, netoli „SpaceX“ būstinės. „Gal ką nors išsinuomosiu. Išsinuomosiu kokį mažą butą. Bet nežinau, kur.“

Kai paleidžiant raketą E. Muskas nukeliaus į Kanaveralo kyšulį stebėti, kaip „SpaceX“ ir NASA komandos atliks paskutinius techninius patikrinimus. Jei nesukliudys oras ir technologija veiks kaip numatyta, du žmonės saugiai paspruks iš pandemijos ir iškeliaus į žvaigždes.

„Jeigu viskas bus gerai (nenoriu pasirodyti pernelyg pasitikintis savimi), tai bus neįtikėtina akimirka visai žmonijai, – teigia E. Muskas. – Manau, kad tokį pasiekimą turėtų švęsti visi.“

Vakarėliuose? Susirinkę fiziškai? Rimtai?

„Manau, kad vakarėlius rengti galima, – pareiškia jis. – Viskas bus gerai.“