Aš pabandžiau.

Žinoma, pirmiausia paprastai klausiu „Google“: „Kaip nusipirkti aukso?“. Tikiuosi rasti ekspertų rekomendacijų ir gal – būtų gerai – dar kokią autoritetingą Lietuvos banko poziciją. Antakiai kyla į viršų. Randu kelias nuorodas į populiarius interneto portalus, bet jos... daugiau nei 5 (!) metų senumo, o daugiau – garsiai šaukiantys „Ads“ ženkliukai, reklamuojantys elektronines parduotuves. Nuotykiai prasideda – lengvai randamos ekspertų informacijos nėra.

Bet – nuo pradžių – kodėl man išvis prireikė investicinio aukso? Nesu profesionalus investuotojas, tiesiog, kaip ir kiekvienas iš jūsų, krizės akivaizdoje svarstau, ką daryti su savo pinigais. Esu dirbęs „Uber“ (jų technologijų centre Vilniuje), todėl turėjau šios įmonės akcijų, kurias pavyko sėkmingai parduoti prieš pat jų smigimą žemyn, tad nutariau gautas lėšas nukreipti į auksą.

Nagrinėdamas finansinius duomenis, suprantu, kad į auksą išmintinga investuoti „sunkiais laikais“. Pastebiu, kas krizės pradžioje ir aukso kaina šiek tiek krenta – gal kai kuriems investuotojams staigiai prireikia pinigų (žmonės gelbėjasi), gal valstybės parduoda dalį atsargų. Po to aukso kaina pradeda augti ir auga iki tol, kol situacija stabilizuojasi ir vėl tampa patrauklu investuoti į įmonių akcijas. Tai galima aiškiai stebėti 2008 metų krizės finansų grafikuose.

Auksas

Taigi, man reikia aukso.

Dedu viltis į brokerius – nes auksą galima pirkti ir „virtualu“, on-line, panašiai, kaip perkant akcijas per banką. Pasirenku vieną jų ir suprantu – tai daug sudėtingiau nei atsidaryti banke sąskaitą. Reikalaujama užpildyti šūsnį popierių, pateikti asmens duomenų ir netgi – nepatikėsite – reikia gauti oficialų žmonos sutikimą. Jei visgi pereitumėte šiuos pragaro ratus, realaus aukso vis tiek neturite – turite „skaičiukus“ brokerio sąskaitoje. Teises į auksą, kuris bus kažkada iškastas.

Auksas, kaip pinigai, minimi dar Biblijoje. Mes lengvai jį atpažįstame. Mes mėgstame jį liesti – fiziškai turėti. Mes netgi šiek tiek išmanome, kaip jį saugoti – pavyzdžiui, padėti į saugyklą banke arba užkasti giliai po žeme, miške.

Bendraudamas su brokeriais suprantu dar vieną svarbų dalyką – nėra „standartinės“ aukso kainos. Pavyzdžiui, biržose šiuo metu prekiaujama „ateities sandoriais“ auksui, kuris bus iškastas birželio mėnesį. Tai lemia, kad kaina svyruoja, bet ne tiek, kiek akcijų.

Toliau ieškau „fizinio“ aukso ir randu labai keistą paslaugą – mėnesinis aukso supirkimas ir saugojimas. Kiekvieną mėnesį, už tavo nurodytą pinigų suma, superka reikiamą kiekį fizinio aukso ir jį saugo. Skamba gražiai, bet pirmuosius 10 mėnesių už paslaugas jie prašo po 100 eurų. Tai reiškia, kad investuodamas, palyginus, nedideles sumas ir, palyginus, trumpą laikotarpį už auksą permoki ne procentais, o kartais. Netinka. Tai gal tiesiog išsigryninti pinigų ir pačiam eiti nusipirkti aukso – žiedų, grandinėlių ir pan.?

Yra labai svarbus aspektas: daugelio papuošalų aukso praba yra 585, o investicinio aukso praba turi būti 999.

Taigi, kyla natūralus klausimas – kokias pavidalais aš galiu įsigyti investicinio aukso? Monetomis, aukso luitais?

Jaro Šatkevič

Atsidarau elektroninę parduotuvę ir susipažįstu su auksinėmis monetomis: yra išleistų Australijos, Kanados, Amerikos, netgi Vatikano banko. Lietuvos banko – taip pat yra. Pabandysiu. Dedu monetą į „krepšelį“ ir – staigmena – „šios prekės nebeturime“... Apskritai, vertindamas aukso kainą, suvokiu, kad monetos – jau daugiau kolekcionavimo, o ne investicijų objektas.

Skambinu nurodytu telefonu ir tariuosi: „aš nesu kolekcionierius, man nereikia auksinių monetų, aš norėčiau įsigyti investicinio aukso – nedidelį luitą. Ką galite patarti?“ Aukso luitas – skamba išdidžiai! Realybėje populiarūs mini aukso luitukai, sveriantys apie 2–3 gramus. Aš norėjau įsigyti apie vienos uncijos (31 gramas) luituką: tokį nei per mažą, nei per didelį – kad saugojimo vietos užimtų mažai, o vertinant santaupas jau būtų solidu.

Visos viltys dūžta. Aukso luitai parduodami Lietuvoje yra gaminami Šveicarijoje. Juos Lietuvoje platina akredituotos įmonės, tačiau šiuo metu Šveicarijoje – karantinas, todėl aukso luitų gauti neįmanoma. Vyras pažadėjo man atsiųsti žinutę, kai tik bus galimybė įsigyti luitų. Laukiu iki šiol...

Nusivylęs „atsiprašau“ monetų ir grįžtu prie jų: bandau susitarti telefonu, kad galėčiau atvažiuoti ir pasirinkti monetas „gyvai“. Negalima! Lietuvoje – taip pat karantinas! Niekada negalvojau, kad karantino metu taip sunku įsigyti aukso.

Man pasiūlo įsigytą monetą atsiųsti per kurjerį. Jūs – juokaujate? Auksą – per kurjerį? Kita vertus, mes nebijome per kurjerį siųstis tūkstantį eurų kainuojantį mobilųjį telefoną... Bet – auksą?

Visgi man pavyko rasti patikimą įmonę, iš kurios nusipirkau nedidelę auksinę monetą. Jie atvežė į namus, sutvarkė pardavimo dokumentus ir t.t. Auksą svarbu pirkti iš patikimų rankų: tikrinau, kad įmonė jau dirba daugiau nei dešimt metų, kad apyvarta „normali“ ir netgi – įstatinis kapitalas laikomas auksu.

Tiesa, dar galima įsigyti auksinių širdučių ar meškučių ir nuo mažens mokyti vaikus investavimo.
Gali būti taip, kad jūs galite laikyti mane kvailiu, taip atkakliai užsispyrusiu investuoti būtent į auksą. Tad trumpai įvertinkime, kokias alternatyvas aš turiu.

Galiu laikyti „pinigus“ – eurus, JAV dolerius, Šveicarijos frankus – valiutą valstybės, kuria pasitikiu. Šiuolaikiniai pinigai nėra padengti niekuo, išskyrus valstybės pažadą, bet mes niekada nežinome, kiek jų bus „atspausdinta“ rytoj. Krizės metu įprastai Centriniai bankai leidžia papildomus pinigus į apyvartą ir dėl šios priežasties kyla infliacija. Nebūtini tie „nuvalkioti“ pavyzdžiai, kad tai, ką tu galėjai nusipirkti už dešimt dolerių prieš dvidešimt metų labai skiriasi nuo to, ką gali nusipirkti šiandien. Augančią infliaciją mes matome kiekvieną dieną ateidami į maisto prekių parduotuvę.

Aukso kiekis yra ribotas, todėl infliacijos metu jo kaina auga.

Auksas

Į įmonių akcijas globalios pandemijos akivaizdoje tikriausiai investuoja tik patyrę spekuliantai (aš toks nesu). Mes ne tik kad nežinome, kiek kompanijos nuvertės, mes nežinome – kiek ir kurios iš jų bankrutuos. Po 2008 m. finansų krizės nemažai bendrovių bankrutavo, po šios – mano nuomone, bankrutuos dar daugiau. Atspėsite kurios? Tikrai?

Kita investicijų dalis – nekilnojamasis turtas ir meno kūriniai. Tai investicijos labai ilgam laikui – nekilnojamasis turtas matyt labiau tinka tada, kai galvoji apie pensiją. O meno kūriniai – kai svarstai, ką paliksi anūkams. Be to, esant „sunkiems laikams“ juos labai sunku parduoti. Auksą, mano nuomone, netgi per karantiną galima parduoti per dieną – yra lombardai; tie, kas prekiauja auksu, paprastai jį ir superka (aišku, mažesne, nei rinkos kaina, bet vis tiek...). O per kiek laiko galima parduoti namą pandemijos metu?

Kas lieka dar? Nafta ir taurieji metalai. Pasaulis ką tik stebėjo beprecedentę situaciją, kai naftos kaina tapo neigiama, nes jos dabar beveik niekam nereikia – lėktuvai neskraido, automobiliai beveik nevažinėja ir t.t. – o saugoti naftą yra brangu. Investuotojai prisipirko „ateities“ naftos (angl. Crude oil futures) ir dabar kai reikia ją pasiimti, yra pasiryžę primokėti, kad kažkas pasirūpintų tos naftos gabenimu ir saugojimu. Manau dabar investuotojai mėgėjai laikysis iš tolo nuo naftos. O netgi ir panorėjus pirkti teises į naftą, vėlgi reikėtų paskyros pas tuos pačius brokerius.

Auksas
Taigi, apsukę ratą, grįžtame prie aukso. Noriu pabrėžti, kad nevertinu aukso kaip pasipelnymo šaltinio. Vertinu jį kaip saugumo garantiją – kuri „dengia“ infliaciją ir dar šiek tiek pasistiebia. Tai daugiau mąstymas – o kas, jeigu bus dar blogiau?

Kita vertus, patyręs tiek daug nuotykių, bandydamas nusipirkti aukso, ir sugaišęs tiek laiko – jei neturėčiau – tikriausiai pirkčiau bitcoin.

Bitcoin buvo sukurtas po 2008 metų krizės tam, kad sugrąžintų mus prie „auksinio standarto“ ir ilguoju laikotarpiu taptų skaitmeniniu auksu – pinigais kurių neįmanoma prispausdinti daugiau negu nusako matematiniai algoritmai. Nežiūrint į tai, kad tai šiuolaikiškas ir saugus „turtas“, Bet jam dar nemažai trūksta... Pirmiausia – naudojimo istorijos, žinomumo ir žmonių pasitikėjimo. Tai yra pirmoji globali rimta krizė, su kuria ši kriptovaliuta susiduria. Be to, žmonės dar neišmoko techninių niuansų: kaip naudotis bitcoin piniginėmis, kas yra privatūs raktai, kaip vyksta transakcijos ir t.t. Mano nuomone, ilgainiui bitcoin gali pakeisti auksą, bet tam reikia dar 10 – 20 metų. Tada auksas iš lėto paliks savo pozicijas: bus reikalingas papuošalams, elektronikoje, kolekcionieriams.

P. S. štai kokius pranešimus galima pamatyti praktiškai pas visus investicinio aukso pardavėjus:

Informuojame, kad laikinai keičiasi išankstinių užsakymų pateikimo tvarka!
Kadangi tiek Šveicarijos, tiek kitų šalių teritorijoje dėl koronaviruso įvesti reikšmingi apribojimai – kalyklos bei logistikos kompanijos negali garantuoti aukso luitų bei monetų teikimo. Mūsų partneriai irgi negali nurodyti, ar toks aiškumas atsiras po kelių savaičių ar mėnesių.

P. P. S. Ką tik Šveicarai pradėjo visgi po truputi gaminti. Lietuvoje pradėjo atsirasti galimybė įsigyti šiek tiek aukso, nors kol kas pasirinkimas ribotas ir kainos auga.

Tekste pateikta informacija nėra ir neturi būti laikoma rekomendacija pirkti ar parduoti bet kokias finansines priemones, paslaugas. Priimdami sprendimą sudaryti bet kokį sandorį susijusį su finansų rinkomis ar finansinėmis priemonėmis, skaitytojai privalo vadovautis savo žiniomis, patirtimi, finansine padėtimi. Visus šiuos faktorius bei konkrečių investicinių priemonių ar paslaugų tinkamumą patikrinti bei patvirtinti gali tik licencijuotos finansinės institucijos, kaip nurodo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas bei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Pateiktas turinys negali būti suprantamas kaip patarimas investicijų, teisės ar mokesčių klausimais. Siekdamas visapusiškai suvokti su investicijomis į bet kokias finansines priemones susijusius privalumus bei rizikas, kiekvienas potencialus investuotojas turėtų kreiptis į savo finansų, teisės, verslo ar mokesčių konsultantus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)