Visame pasaulyje pandemijos veidais tapo ne tik gydytojai, seselės ir mokslininkai, bet ir kareiviai. Kariuomenės statė ligonines, užtikrino, kad bus laikomasi karantino ir prisidėjo prie skiepų kūrimo. Nors tai – toli gražu ne įprasta kariuomenės veikla, kareiviai taip pat turi atpirkti nemažai kainuojantį jų išlaikymą. Pasak ekspertų organizacijos „Stockholm International Peace Research Institute“ (SIPRI) balandžio 27 d. paskelbtos ataskaitos, 2019 m. visame pasaulyje karinėms pajėgoms išleista 1,9 trln. JAV dolerių – atsižvelgus į infliaciją ši suma didžiausia per daugiau kaip tris dešimtmečius. Tačiau pasaulio ekonomikai silpstant ir vis augant skoloms, sviestas gali tapti svarbesnis už ginklus.
Po Šaltojo karo karinės išlaidos visame pasaulyje ėmė mažėti ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pasiekė žemiausią tašką – šiek tiek virš 1 trln. dolerių (2018 m. valiutos verte). Pirmajame 2000 m. dešimtmetyje JAV rengiantis „karui prieš terorizmą“ ir stiprėjant Kinijos ekonomikai jos vėl išaugo. Tada išlaidos trumpą laiką mažėjo, tačiau nuo 2015 m. dėl JAV ir Kinijos varžybų, Rusijos agresijos bijančios Europos ir ginklus masiškai perkančių Arabų šalių vėl pradėjo kasmet augti. Tačiau daugiausiai gynybai išleidžiančių šalių sąrašas laikui bėgant keitėsi.
Nepaisant kelių skurdesnių metų, JAV vis dar galima rasti šio sąrašo viršuje. 2010–2017 m. bendros jos karinės išlaidos, tarp jų ir išlaidos visame pasaulyje vykdomoms karinėms operacijoms, sumažėjo penktadaliu, o dabar vis dar tebėra 15 proc. mažesnės negu 2010 m., kai buvo pasiekusios aukščiausią tašką. Tačiau karinės galios sunkiasvorė JAV net ir susiveržusi diržus stebėtinai stipri. Statistika atrodo neįtikėtina: 2019 m. JAV išlaidos išaugo 5,3 proc. ir pasiekė 732 mlrd. dolerių. Tai – beveik du penktadaliai viso pasaulio išlaidų ir daugiau negu kitų ją sąraše sekančių 10 šalių išlaidos kartu sudėjus. Pasak SIPRI, vien kasmetinis JAV karinių išlaidų augimas lygus visų metų karinėms išlaidoms Vokietijoje.
Be to, padidėjo atotrūkis tarp JAV ir antros daugiausiai pasaulyje kariuomenei išleidžiančios Kinijos, kuri išlaidas padidino 5,1 proc. ir pasiekė 261 mlrd. JAV dolerių – vos ketvirtį JAV išlaidų. Vis dėlto kai kurie ekspertai tvirtina, kad tikslių žinių apie Kinijos karinį biudžetą neturime, todėl jis nuolat nuvertinamas, be to, SIPRI skaičiavimus atlieka pagal rinkos valiutų keitimo kursą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad mažesnes pajamas gaunančiose šalyse žemesni atlyginimai ir mažesnė įrangos kaina.
Pasak ekspertų organizacijos „Heritage Foundation“ atstovo Frederico Bartelso, atsižvelgus į šiuos veiksnius Kinijos biudžetas gynybai gali siekti iki 87 proc. JAV biudžeto. Be to, skaičiuojant vien į grynąsias išlaidas, pamirštamos ir naujos technologijos. „Panašu, kad Kinija pirmauja tokiose kritinėse karinių ir techninių varžybų srityse kaip kvantinis mokslas, biotechnologijos, ultragarso tyrimai bei balistinės ir sparnuotosios raketos“, – perspėja buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas.
Visos kitos šalys gerokai atsilieka. 2010 m. devintoje vietoje buvusi Indija 2019 m. pakilo iki trečiosios vietos, tačiau išleido tik kuklią 71,1 mlrd. dolerių sumą, o ilgai pinigus tankams, raketoms ir kariniams laivams leidusi, tačiau išlaidas mažinti pradėjusi Rusija išleido 65,1 mlrd. dolerių (nors, kaip ir Kinijos atveju, naudojant valiutų kursus atsižvelgus į perkamąją galią, iš tiesų šis skaičius turėtų būti dviem ar trimis kartais didesnis). Saudo Arabijos išlaidos nukrito 16 proc. iki 61,9 mlrd. dolerių, tačiau vis tiek išlieka įspūdingos.
Į akis krenta, kad į penketuką nepatenka nė viena Vakarų Europos šalis. Kažkada pirmosiose vietose buvusios Jungtinė Karalystė ir Prancūzija bei pamažu karinius pajėgumus didinanti Vokietija išleido maždaug po 50 mlrd. dolerių. Tačiau biudžetai auga arčiau Rusijos esančiose šalyse. Centrinės Europos šalių išlaidos išaugo 14 proc. – labiausiai prie to prisidėjo daug išleidžianti Lenkija. Be to, nepaisant diplomatinių NATO bėdų (sąjungą kritikavo tiek Donaldas Trumpas, tiek Emmanuelis Macronas), jos narės be JAV praeitais metais išleido 303 mlrd. – daugiau net už didžiausias galimas Rusijos išlaidas.
Kad tiek daug šalių leidžia tokias dideles sumas karinei galiai, nestebina. Įtampa tarp JAV ir Kinijos pastaruosius keletą metų augo, o pandemija nepasitikėjimą tik padidino. Beprotišku greičiu besiginkluojanti Kinija išlaidas gynybai privertė padidinti visą Aziją – nuo Vietnamo iki Australijos. Tuo tarpu ginklavimosi kontrolė silpsta, tad praeitais metais Persijos įlanką ne kartą kirto raketos. Panašu, kad šios tendencijos tęsis ir toliau. Tačiau nepaisant šių veiksnių, atsiras ir daug priežasčių lėšų karinei galiai neskirti.
Bombos ar bankrotas?
Visame pasaulyje sumažėjus paklausai naftos kainos nukrito iki didžiausių per kelis dešimtmečius žemumų. Net jei Saudo Arabijai tarpininkaujant sudarytas susitarimas tarp naftos gavėjų pasiteisins, nukritusios kainos gali smarkiai pakenkti ginklų geresniais metais prikaupusioms naftos valstybėms. Pasak „Nordea“ banko vyriausiosios ekonomistės Tatjanos Evdokimovos, prognozuojama, kad jei vidutinė naftos kaina sieks 30 dolerių už barelį, 2020 m. Rusija iš naftos ir dujų eksporto neteks 165 mlrd. dolerių – t. y., maždaug trečdalio savo pajamų iš eksporto. Be to, spėjama, kad pastaruosius keletą metų daug ginkluotės pirkusios Saudo Arabija, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai mažins vyriausybės išlaidas.
Tačiau demokratijoms taip pat nėra ko džiaugtis, nes ekonominės Covid‑19 pasekmės gali būti dar sunkesnės, nei pranašauta. TVF skaičiuoja, kad pasaulio ekonomika šiais metais susitrauks 3 proc. – daugiausiai nuo Didžiosios depresijos laikų. Prognozuojama, kad labiausiai nukentės JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Italija – daugiausiai lėšų NATO skiriančios narės. Sušvelninti smūgiui skirtos išlaidos, kurios visame pasaulyje jau pasiekė 8 trln. dolerių (arba 9,5 proc. pasaulinės gamybos), paliks kalnus skolų.
Tokiomis aplinkybėmis politiniams lyderiams bus daromas spaudimas daugiau leisti ne ginklams, o sveikatos ir socialinei apsaugai. „Matome požymių, kad vyriausybės gali pradėti atidėlioti didelius pirkinius, – teigia konsultacijos įmonės „Renaissance Strategic Advisors“ atstovas Michaelas Formosa. O tai reiškia, kad daugeliui mažų įmonių ims trūkti lėšų. – Dėl to labai tikėtina, kad svarbiausios tiekimo grandinės dalys artimiausiu metu patirs trikdžių ar rimtų problemų.“
Pietų Korėja teigė, kad kitų metų gynybos biudžetą mažins 2 proc. (738 mln. dolerių), o Tailandas – 8 proc. (557 mln. dolerių) – šie pinigai bus skiriami pagalbos nelaimių atveju fondams ir ekonominių stimuliavimo priemonių paketams. Neabejotina, kad jų pavyzdžiu seks ir kitos šalys. Pasak ekspertų organizacijos „Atlantic Council“ atstovų Christopherio Skaluba ir Iano Brzezinski, jei Europos šalys ims mažiau leisti gynybai, NATO tikslui sulaukti 2 proc. kiekvienos narės BVP bus galima „skambinti laidotuvių varpais“. „Dėl to gali paaštrėti ginčai, ar visi tolygiai prisiima išlaidų naštą, o tai pakenktų transatlantinių sąjungininkių solidarumui ir tuo pačiu sumažintų JAV ryžtą laikyti pajėgas Europoje“, – teigė jie.
Tačiau ir pati JAV neišliks nepaliesta. Dar viena ekspertų organizacija „RAND Corporation“ spėja, kad net tuo atveju, jei JAV išlaidos gynybai išliks tokios pačios ir sudarys 3,2 proc. BVP, per kitus dešimt metų Pentagonui bus skirta 350–600 mlrd. dolerių mažiau, negu prognozuota esamuose planuose – o tai maždaug tokia pati suma, kokia išlaidos sumažintos 2011 m. pradėjus vykdyti didžiulius biudžeto ribojimus (nuo tada išlaidos sumažintos 500 mlrd. dolerių). Pasak „RAND Corporation“, greičiausiai tai – mažesnė riba, nes gali būti, kad po pandemijos gamyba nebebus vykdoma Kinijoje, todėl išteklių kainos JAV ginklams augs.
Valstybė pirmenybę skirs „visų pirma geresnei pajamų ir sveikatos apsaugai, valstybės atsparumui ir infrastruktūrai“, – teigia Nacionalinės gynybos universiteto (National Defence University) Vašingtone atstovas Frankas Hoffmanas. Pasak jo, blogiausiu atveju išlaidos gynybai gali sumažėti iki 610 mlrd. dolerių – o dėl to „reikėtų sumažinti karinius pajėgumus, turėti mažiau bazių ir vykdyti mažiau pratybų užsienyje bei atsisakyti modernizavimo planų.“ Jei pandemija – tai kova su virusu, tuomet „taikos dividendai“ kaip visada atiteks civiliams.