Didžiausia pasaulio žalios naftos eksportuotoja jau kenčia nuo dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino, tačiau dabar ruošiasi antram smūgiui, kilsiančiam dėl naftos kainų krizės ir OPEC narių bei jų sąjungininkių sutarto didžiausio per visą istoriją gavybos mažinimo. Abu įvykiai smarkiai sumažins vyriausybės pajamas ir išmuš iš vėžių pamažu atsigauti pradėjusią ekonomiką. Antradienį „Brent“ žalios naftos kaina nukrito iki 19 JAV dolerių už barelį (kad Saudo Arabija subalansuotų biudžetą, kaina turėtų būti keturiskart didesnė), tad valstybės pareigūnams beveik neliko galimybių sumažinti ekonominius sunkumus tuo pačiu smarkiai nepakenkiant viešiesiems finansams.
„Tai pakeis viską, – teigia „Abu Dhabi Commercial Bank“ vyriausioji ekonomistė Monica Malik. – Pastaruoju metu ekonomika atsigauti buvo pradėjusi todėl, kad naftos kaina buvo pakilusi virš 50–60 JAV dolerių, o tai parėmė ekonominę veiklą, tačiau dabar visa pažanga bus prarasta.“
Toks žingsnis atgal sosto įpėdiniui princui Mohammedui bin Salmanui iškels sudėtingų dilemų. Kai naftos kaina smuko 2014–2016 m., jis paskelbė ambicingą ekonominės transformacijos planą. Tačiau nors valstybės pareigūnams šioje srityje pavyko nemažai pasiekti (vystyti naujus sektorius, pavyzdžiui, pramogų pramonę, ir didinti pajamas, gaunamas iš su nafta nesusijusių sričių mokesčių ir įmokų), ekonomika vis dar priklausoma nuo žalios naftos. O dabartinė krizė kelia grėsmę, kad daugelis vyriausybės pasiekimų bus prarasti – virš 60 proc. šių metų biudžeto turėjo sudaryti iš naftos gautos pajamos, todėl finansuoti projektus ir investicijas bus sudėtinga.
„Bloomberg“ žurnalistų peržiūrėtame pristatyme Saudo Arabijos valstybės pareigūnams, kuriame aptariamas dvigubas pandemijos ir naftos kainos krizės poveikis, Harvardo universiteto ekonomistas Ricardo Hausmannas Saudo Arabijos situaciją palygino su „karu, kuriame kovojama mažiausiai dviem frontais“.
„Abu sukrėtimai nepaprastai dideli, – rašo R. Hausmannas. – O dėl to, kad jie įvyko kartu, viskas dar sudėtingiau.“
Agresyvios priemonės
Kol kas pranešama, kad Saudo Arabijoje Covid‑19 atvejų mažiausia visame regione – 34 mln. gyventojų turinčioje šalyje jų mažiau nei 12 000. Iš dalies taip yra dėl to, kad sustabdyti ligos plitimą imtasi agresyvių priemonių – tačiau šios priemonės taip pat neigiamai paveikė didelę 779 mlrd. dolerių vertos ekonomikos dalį.
Šį mėnesį vyriausybei įvedus 24 val. per parą trunkančią komendanto valandą, gerokai išaugo populiariausią karalystėje naudojamą pristatymo į namus programėlę sukūrusio Aymano Alsanado verslas. Vienas iš įmonės „Mrsool“ įkūrėjų A. Alsanado miega vos po keturias valandas per naktį ir stengiasi pritraukti naujų darbuotojų, kad patenkintų gyventojams įstrigus namuose staiga išaugusią paklausą. Tačiau kalbėdamas apie vyriausybės pagalbą įmonėms, net jis teigė nerimaujantis dėl artėjančios naftos krizės.
Naftos kainoms pirmą kartą per visą istoriją nukritus žemiau nulio, Saudo Arabijos telefonus užplūdo pranešimai ir „Twitter“ žinutės su klausimais, kas laukia karalystės.
Smukusi „West Texas Intermediate“ žalios naftos kaina didelio tiesioginio poveikio Saudo Arabijai nepadarė, nes JAV ji parduoda tik maždaug dešimtadalį gaunamos naftos. Labiausiai karalystės likimas susijęs su pasauliniu standartu laikomos „Brent“ naftos kaina, kuri taip pat krenta – iš dalies dėl žemų JAV kainų.
„Vakar nukritusi kaina buvo labai svarbi psichologiškai, – teigia „Commerzbank AG“ plataus vartojimo prekių rinkų tyrimų skyriaus vadovas Eugenas Weinbergas. – Gali būti, kad požiūris pasikeis visiems laikams.“
Kainų krizė iš dalies kilo dėl susikaupusio naftos pertekliaus, dėl kurio kaltas nuožmus kainų karas tarp Saudo Arabijos ir Rusijos – tačiau taip pat kaltos prognozės, kad paklausa ilgą laiką bus žema. Nerimą didina ir JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai, kad jis svarsto uždrausti importuoti Saudo Arabijos žalią naftą.
Atsigaunanti ekonomika vėl sutrikdyta
Po kelerių sunkių metų daugelis Saudo Arabijos verslininkų 2020 m. laukė atokvėpio. Tačiau dabar ekonomistai teigia, kad vos spėja mažinti savo pačių prognozes.
Pasak M. Malik, bendrasis vidaus produktas pirmą kartą nuo 2017 m. gali sumažėti – prognozuojama, kad jis susitrauks 3 proc., o tai būtų didžiausias mažėjimas nuo 1999 m. Verslams bus sunku išsilaikyti, todėl nedarbo lygis smarkiai išaugs.
Investicijų banko „EFG Hermes“ Kaire makroekonomikos analizės skyriaus vadovas Mohamedas Abu Basha teigia, kad vyriausybės biudžeto deficitas gali išaugti iki 15 proc. ekonomikos apimties. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, valstybės fiskalinis deficitas buvo pasiekęs viršūnę 2016 m., kai siekė 17 proc., o praeitais metais nusileido iki 4,5 proc.
Nepaisant liūdnų ekonominių prognozių, daugelis Saudo Arabijos gyventojų dėkingi valstybės pareigūnams už skubiai įvestas priemones kovoti su pandemijos padariniais. Verslininkai teigia, kad vyriausybės stimuliavimo priemonių paketas išgelbėjo juos nuo bankroto. Prieš kelias savaites daugiau kaip 1 500 darbuotojų turinčios klientų aptarnavimo ir skambučių centrų paslaugas teikiančios įmonės vadovas Faisalas AlSageras pradėjus mažėti klientų norėjo pradėti atleisti darbuotojus. Tačiau vyriausybei paskelbus, kad padengs 60 proc. kai kurių privačiajame sektoriuje dirbančių gyventojų atlyginimų, jo įmonė „Etisal International“ plano atleisti darbuotojus atsisakė.
„Tokios vyriausybės priemonės mums padės bent išgyventi“, – teigė jis. Kol kas valstybės pareigūnai ketina augantį biudžeto deficitą užpildyti skolindamiesi, todėl išlaidų smarkiai neapribojo. Saudo Arabijos ekonomikos konsultantas Fawazas al-Fawazas teigė, kad vyriausybė turi nemažus rezervus, o valstybės skolos ir BVP santykis palyginus su kitų dideles ekonomikas turinčių šalių gana nedidelis. Jis pridūrė, kad Saudo Arabija naftos kainos krizę išgyvena ne pirmą kartą.
„Saudo Arabijoje sprendimus priimantiems pareigūnams cikliškai kintanti naftos rinka – ne naujiena, – teigia F. Fawazas. – Jie tokių dramų matė ir anksčiau, todėl turi patirties.“
