Kiekvieną dieną iš žemės gelmių išgaunama 100 mln. barelių naftos. Gajanos pakrantėje surinkti naftą iš maždaug 2 km gylyje jūros dugne esančių gręžinių paruoštas laivas pavadinimu „Liza Destiny“. Norvegijos kontinentiniame šelfe naftos gavybos projektas „Johan Sverdrup“ vykdomas greičiau negu tikėtasi. Teksase veikia maždaug 174 000 naftos gręžinių – nuo didelių skalūnų naftos operacijų iki pavienių pompų, linguojančių pievose su šalia besiganančiais gyvuliais. Praėjusį mėnesį Saudo Arabija teigė, kad balandį klientams kasdien išsiųs po 12,3 mln. barelių naftos. Nuo Nigerio deltos iki Sibiro – visame pasaulyje nafta plūsta kaip plūdusi. Tačiau pasaulis tuo tarpu stovi vietoje.

Pastaruosius keletą metų naftos gavėjoms nuolat grėsė pavojus, kad sumažėjusi paklausa gali aukštyn kojomis apversti visą rinką. Dabar ši grėsmė pagaliau tapo tikrove – ne dėl kovos su klimato kaita, kaip baiminosi naftos gavėjai, bet dėl Covid 19. Žalia nafta padeda po pasaulį gabenti prekes ir žmones. Tačiau kai bandydamos sutramdyti pandemiją vyriausybės apribojo keliones ir ekonominę veiklą, tam atėjo galas. Per pastaruosius 35-erius metus naftos paklausa buvo nukritusi tik dvejus metus. O per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius ji gali nukristi daugiau kaip 20 proc.

O lyg to dar neužtektų, Saudo Arabijos ir Rusijos ginčai sukėlė kainų karą. Pasaulinę normą nurodanti „Brent“ žalios naftos kaina kovo mėnesį nukrito daugiau kaip perpus – iki 23 dolerių už barelį. Paskutinį kartą, kai nafta buvo tokia pigi, buvo 1999-ieji – populiariausių dainų dešimtukuose karaliavo Britney Spears, o „dotcom“ burbulas dar nebuvo sprogęs. O kalbant apie tokį paklausos nuosmukį, galima pasakyti, kad „dar niekad nebuvo atsitikę nieko panašaus“, – teigia istorikas ir konsultacijų įmonės „IHS Markit“ vicepirmininkas Danielis Yerginas.

„…Baby, one more time“

Tikėtasi, kad Saudo Arabija ir Rusija gavybos kiekių mažinimą su kitomis naftą išgaunančiomis šalimis aptars balandžio 9 d. (naujas „The Economist“ leidimas pasirodo anksčiau), o tada dar kartą – kitą dieną vyksiančiame G20 susitikime. Tačiau mažai tikėtina, kad per didelės pasiūlos problema bus išspręsta sudarius susitarimą. Covid 19 jau dabar atskleidė naftą išgaunančių valstybių ir naftos įmonių silpnąsias vietas. O kainoms dar labiau krintant visa pramonė gali amžiams pasikeisti.

Prieš kelis mėnesius buvo tikimasi, kad paklausa šiais metais truputį pakils. Tačiau bėdų nuolat daugėjo. Darėsi aišku, kad kainoms atsilieps vis auganti gavyba Gajanone, Norvegijoje ir Brazilijoje. O dar blogiau – daugiausiai naftos išgaunančios valstybės vis labiau nesutarė. 2016 m. tikėdamasi atsverti augančią JAV skalūnų naftos gavybą Rusija prisijungė prie Saudo Arabijos vadovaujamos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC). Tačiau OPEC+ sąjunga pasirodė esanti tiek susiskaldžiusi, tiek neveiksminga. Rusija dažnai nekreipdavo dėmesio į organizacijos nustatytas gavybos ribas, tad Saudo Arabija būdavo priversta gavybą mažinti dar labiau. Naftos kainos išaugo tiek, kad ėmė daugėti investicijų į JAV skalūnų naftą, tačiau vis tiek buvo per žemos, kad pavyktų subalansuoti Saudo Arabijos ir kitų naftos gavėjų nacionalinius biudžetus.

Panašu, kad labiausiai OPEC+ pasitarnavo JAV, kuri 2018 m. pralenkė Saudo Arabiją ir Rusiją ir tapo didžiausia pasaulio naftos gavėja. Bandydama išstumti skalūnų naftą kovo mėnesį Rusija šokiravo OPEC ir atsisakė toliau mažinti gavybą. Įniršusi Saudo Arabija atsakydama pradėjo kainų karą.

Tuo tarpu JAV skalūnų naftos gavėjai ir tarptautinės naftos milžinės taip pat turi savų problemų. Nors skalūnų naftos gavyba išaugo, skalūnų naftos įmonių vertė sumažėjo – vis daugiau investuotojų į jų gebėjimą teikti stabilų pelną žvelgia skeptiškai. Didžiausiųjų naftos įmonių, pavyzdžiui, „ExxonMobil“ ir „Royal Dutch Shell“ ateities perspektyvas temdo nerimas dėl klimato kaitos, o kitos pramonės šakos teikia geresnę trumpalaikę grąžą. Ketverius iš šešerių pastarųjų metų energetikos sektorius S&P 500 indekse pasirodė prasčiausiai.

Naftos rinkoje didelių krizių yra buvę ir anksčiau. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje išaugo pasiūla, o Aziją sudrebino paklausą sumažinusi finansinė krizė. 2014 m. siekdama išstumti JAV skalūnų naftą Saudo Arabija atsisakė gavybos apribojimų. Tačiau tokios krizės kaip Covid 19 dar niekada nebuvo. Per kelias kitas savaites žalios naftos bus išgauta tiek daug, kad nebeužteks vietos ją laikyti. Bankas „Citigroup“ teigia, kad norint, jog konteineriai nepersipildytų, pasiūla turi nukristi 10 mln. barelių per dieną – maždaug 12 proc., o pasak banko „Goldman Sachs“, kai kuriose pasaulio vietovėse kaina gali nukristi žemiau 10 dolerių arba net tapti neigiama, nes gavėjos labiau norės mokėti už tai, kad naftą paimtų, o ne laikyti ją gręžiniuose.

OPEC+ kilus chaosui, o JAV skalūnų naftos gavėjoms reikalaujant pagalbos, balandžio 2 d. Donaldas Trumpas (kuris prieš dvi dienas teigė, kad pigi nafta – tai sumažintas mokestis JAV vartotojams) tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Rusija ir Saudo Arabija susitarimą dėl gavybos sudarys jau netrukus. Dėl to „Brent“ naftos kaina šoktelėjo 20 proc. – toks augimas per vieną dieną buvo didžiausias nuo 1986 m.

Nafta
D. Trumpas norėjo dar labiau paremti JAV naftos įmones – supirkti žalią naftą ir laikyti ją vyriausybės strateginiuose rezervuose. Tačiau jis nėra naftos valstybę valdantis autokratas, tad šiam sumanymui Kongresas nepritarė. Kitas jo pasiūlymas – apmokestinti importuojamą naftą. Tai būtų naudinga maždaug 9 000 JAV naftos ir dujų gavėjų, tačiau nukentėtų tokios milžinės kaip „ExxonMobil“, kurios į savo perdirbimo gamyklas JAV importuoja sunkesnę žalią naftą iš užsienio. Didelės įmonės taip pat priešinasi nacionalinės gavybos ribojimui, kuris gali būti naudingas mažesnėms ir ne tokioms pelningoms varžovėms.

Pasak D. Yergino, kai kurios naftos valstybės nesuvokia, kad D. Trumpas negali paprasčiausiai paskambinti naftos įmonių vadovams ir liepti jiems elgtis vienaip ar kitaip. Tačiau jis priduria, kad prezidentas turi „nepaprastai daug įtakos“. Vyriausybės galia kontroliuoti naftos įmones ribota, tačiau ji gali kontroliuoti paramą. Pavyzdžiui, naftą gaunančių valstijų senatoriai grasino, kad jei Saudo Arabija nesumažins naftos gavybos, nebeteiks jai karinės paramos.

Taigi D. Trumpas galėtų padėti sudaryti susitarimą, ypač jeigu turėtų įrodymų, kad JAV įmonės jau dabar mažina išlaidas. Tačiau dėl tebesitęsiančių Rusijos ir Saudo Arabijos nesutarimų bei mažesnių OPEC narių nestabilumo toks susitarimas geriausiu atveju bus trumpalaikis ir neįtakingas. Kol fizinėje rinkoje būtų pajaustos sumažintos gavybos pasekmės, turėtų praeiti nemažai laiko. Net jei gavyba būtų sumažinta 15 mln. barelių per dieną (maždaug dešimt kartų daugiau, negu kovo mėnesį prašė Saudo Arabija), dėl Covid 19 krizės poveikis būtų labai menkas – balandžio mėnesį paklausa sumažėjo net 20 mln. barelių per dieną. „Kol nepasibaigs koronaviruso krizė, visiškai nuo šio nuosmukio neatsigausime“, – teigia galingos lobistinės organizacijos „American Petroleum Institute“ atstovas Mike Sommersas.

Tačiau net ir tada neaišku, ar rinka apskritai grįš į ankstesnę padėtį. Rusijos pozicija gana stipri. Ji biudžetą subalansuoti gali kainai siekiant vos 42 JAV dolerius, be to, turi daugiau kaip 500 mlrd. dolerių užsienio valiutos atsargų. Pasak konsultacijų įmonės „Rystad Energy“, Saudo Arabijos sąnaudos naftos gavybai gana nedidelės – vos 3, 20 JAV dolerio už barelį, t. y., vos trečdalis JAV sąnaudų. Tai būtų naudinga, jei kova dėl rinkos dalies užsitęstų, tačiau ši krizė atėjo maždaug 10 metų per anksti – Saudo Arabijos ekonomiką diversifikuoti skirtos reformos dar tebevykdomos, o kad subalansuotų biudžetą, šaliai vis dar reikia, kad naftos kaina siektų 84 dolerius už barelį.

Kitos naftą gaunančios šalys atrodo dar silpnesnės. Žemos naftos kainos dar labiau prispaus Iraną ir Venesuelą, kurios jau ir taip kenčia nuo JAV sankcijų. O prastesnė finansinė padėtis Irane sukels dar daugiau sunkumų bandant sutramdyti koronaviruso plitimą. Pigi nafta padidins ginčus Libijoje ir gali paaštrinti nesutarimus Irake bei Alžyre. „Rystad Energy“ duomenimis, norint, kad keletas Afrikoje pradėtų didelių projektų nebūtų nuostolingi, reikia, kad naftos kaina siektų 45 dolerius ar daugiau; dabar daugelį jų reikės sustabdyti. Viešai akcijomis prekiaujančios naftos milžinės mažina išlaidas stengdamosi apsaugoti dividendus. „ConocoPhillips“ planus atidaryti gręžinius Aliaskoje atidėjo. „Chevron“ savo kapitalo biudžetą šiems metams sumažino 20 proc.

Dar daugiau nuostolių kils, kai kritus kainoms įmonės ir vyriausybės ne tik atšauks naujus projektus, bet ir ilgam nutrauks veiklą esamuose gręžiniuose. Dėl to gali nukentėti dideles sąnaudas naftos gavybai turinčios šalys, pavyzdžiui, Brazilija ir Jungtinė Karalystė.

Pasak „Goldman Sachs“ atstovo Damieno Courvalino, neparduotų naftos atsargų kiekis priklausys ne tik nuo gavybos kainų, bet ir nuo logistikos. Prisipildžius žemyne esantiems konteineriams, prieigos prie jūros neturintys gręžiniai ten, kur atsargų kaupimo ir transportavimo pajėgumai riboti, nukentės. Kanados žalia nafta nukentės dvigubai, nes ji brangi, be to, ją sunku transportuoti – balandžio 7 d. barelis „Western Canadian Select“ naftos buvo vertas vos 10 dolerių – dviem trečdaliais mažiau, negu „Brent“ nafta. Žemyninė gavyba JAV ir Rusijoje taip pat gali būti sustabdyta.

„Oops…I did it again“

Kai po pandemijos pasaulio ekonomika ims atsigauti, paaiškės, kad naftos industrija nebe tokia, kokia buvo anksčiau. Ne itin produktyvūs JAV skalūnų telkiniai gali būti uždaryti, taip pagaliau „išstumiant gavybą, kuriai nebuvo pagrindo“, – teigia „Citigroup“ atstovas Edas Morse. Subankrutavusių skalūnų įmonių praeitais metais padaugėjo 50 proc. 2020 m. neproduktyvios įmonės išnyks. O kai kuriuos gręžinius uždarius, vėl juos atidaryti bus per brangu. Pasak konsultacijų įmonės „Wood Mackenzie“ atstovės Valentinos Kretzschmar, kai barelis kainuoja vos 35 dolerius, iki šiol daugelio energetikos įmonių ignoruoti atsinaujinančių energijos šaltinių projektai gali taip pelningesni už naujų gręžinių atidarymą.

Jei paklausa greitai pakils, smarkiai sumažėjusi gavyba gali sukurti galimybę atidaryti daugiau gręžinių. Tačiau investuotojai į naftos įmonių išlaidų planus žvelgs atsargiau, ypač jei įtars, kad po Covid 19 pandemijos naftos paklausa gali iš esmės pasikeisti: gali būti, kad daugiau žmonių ims dirbti iš namų, daugelis tarptautinių kelionių taps nebūtinos, o norėdamos išvengti trikdžių įmonės tiekimo grandines perkels arčiau namų. „Ar netrukus išvysime struktūrinių naftos vartojimo pokyčių? – svarsto D. Courvalinas. – Labai geras klausimas.“ Anksčiau naftos gavybos įmonės save ramino sakydamos, kad toks klausimas teorinis. Tačiau dabar jau nebe.