Ši idėja pagirtina, bet ją sunku įgyvendinti. Daugeliui tvarią praktiką vykdyti įsipareigojusių įmonių teko įsivelti į skandalus, kuriuos sukėlė jų tiekėjai – nors jie ir žinojo keliamus tvarumo reikalavimus, vis tiek jų nesilaikė. Pavyzdžiui, prisiminkite, kiek bėdų kilo „Nike“ ir „Adidas“, kai paaiškėjo, kad jų tiekėjai į Kinijos upes pylė nuodingas medžiagas.
Svarbu pagalvoti ir apie tai, kad dėl šių skandalų buvo kalti tiesioginiai tiekėjai. Žemesnės grandies tiekėjų praktikos beveik visada būna kur kas prastesnės, todėl įmonėse kyla rimta finansinė, socialinė ir aplinkosauginė rizika. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tarptautinės įmonės gali sustabdyti šią tiksinčią uždelsto veikimo bombą.
KUR KYLA PROBLEMŲ
Kad suprastume tikrąją padėtį, ištyrėme tris tiekimo tinklus. Kiekvienas iš jų priklauso „tvarumo srities lydere“ laikomai tarptautinei įmonei – viena įmonė priklauso automobilių pramonei, kita – elektronikos prekių pramonei, o trečia – vaistų bei plataus vartojimo produktų pramonei. Taip pat ištyrėme reprezentatyvią kiekvienos įmonės tiekėjų dalį – iš viso devynis tiesioginius ir 22 žemesnės grandies tiekėjus, įsikūrusius Meksikoje, Kinijoje, Taivane ir Jungtinėse Valstijose. Pastebėjome, kad daugelis tiekėjų įmonių išsikeltų standartų nesilaikė.
Problemų aptikome kiekvienoje tirtoje šalyje. Meksikoje apsilankėme pas penkis žemesnės grandies tiekėjus – nė vienas iš jų neturėjo poveikio aplinkai valdymo sistemų. Kinijoje ir Taivane apsilankėme pas 10 žemesnės grandies tiekėjų – visuose juose aplinkosaugos praktikos buvo silpnos, darbo sąlygos pavojingos, o problemos dėl viršvalandžių plačiai paplitusios. Jungtinėse Valstijose apsilankėme pas septynis žemesnės grandies tiekėjus ir trijuose iš jų išsiaiškinome, kad ore tvyro pavojinga chemikalų koncentracija.
Ironiška, tačiau problemos dažnai prasideda nuo pačių tarptautinių įmonių. Jų užsakymai dažnai viršija tiekėjų galimybes, o pateikiami laiko terminai būna neįgyvendinami, todėl tiekėjų gamyklos reikalauja, kad darbininkai nuolat dirbtų viršvalandžius. O tiesioginiai tiekėjai retai domisi, ar žemesnės grandies tiekėjai laikosi tvarumo praktikos. Dažnai taip nutinka dėl to, kad tvarumą palaikyti sunku ir jiems patiems.
Bandant kontroliuoti žemesnės grandies tiekėjų praktikas tarptautinėms įmonėms kyla ypatingų sunkumų. Jų dažnai nesieja jokie sutartiniai ryšiai, o žemesnės grandies tiekėjams tarptautinių įmonių verslas nerūpi. Pavyzdžiui, jei JAV ir Japonijos automobilių gamintojoms labai svarbi tam tikra sėdynių gamintoja, jos gali reikalauti, kad ji laikytųsi tvarumo standartų. Tačiau sėdynių gamintojai priversti savo tiekėjus sekti šiuo pavyzdžiu gali būti sunku.
Be to, žemesnės grandies tiekėjai dažnai turi mažiausiai galimybių laikytis tvarumo reikalavimų. Dažnai jie neturi tam reikalingų ekspertų ir išteklių, o kartais net nėra susipažinę su priimtinomis socialinėmis ir aplinkosaugos praktikomis bei reglamentais. Jie taip pat dažnai nežino, kokius tvarumo reikalavimus kelia tarptautinė įmonė – o jei ir žino, neturi jokių paskatų jų laikytis. Nežinojimas kliudo ir pačioms tarptautinėms įmonėms. Jos dažnai net nežino, kokios įmonės yra jų žemesnės grandies tiekėjos ir juo labiau nežino, kokie tų įmonių pajėgumai.
Visa tai reiškia, kad žemesnės grandies tiekėjai – tai neabejotinai rizikingiausi tiekimo tinklo nariai. Jei jų rezultatai tvarumo srityje prasti arba įtartini, su jais dirbanti tarptautinė įmonė rizikuoja savo reputacija ir gali sulaukti labai skaudžių pasekmių – netekti klientų, būti priversta ieškoti naujų tiekėjų arba patirti trikdžių tiekimo grandinėje. Kad to išvengtų, įmonės privalo į savo tvarumo programas įtraukti tiek tiesioginius, tiek žemesnės grandies tiekėjus.
GERIAUSIOS PRAKTIKOS
Trys mūsų tirtos tarptautinės įmonės ėmėsi kelių žingsnių, kad paskatintų tiekėjus prisiimti socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę.
— Jos nustatė ilgalaikius tvarumo srities tikslus.
— Jos reikalauja, kad tiesioginiai jų tiekėjai taip pat nustatytų savus ilgalaikius tvarumo tikslus.
— Į bendrą įmonės tvarumo strategiją jos įtraukia ir žemesnės grandies tiekėjus.
— Jos paskiria įmonės kontaktinį asmenį, kuriam patikima užduotis plėsti įmonės tvarumo programą su tiesioginiais ir žemesnės grandies tiekėjais.
Tarptautinės įmonės taip pat gali pasinaudoti ir konkrečiomis strategijomis, kurias mūsų tirtos įmonės pasitelkė norėdamos užtikrinti, kad gerosios praktikos bus naudojamos visame jų tiekėjų tinkle. Šias strategijas galima suskirstyti į keturias plačias kategorijas:
— TIESIOGINĖS STRATEGIJOS. Mūsų tirtos įmonės tiesioginiams savo tiekėjams iškelia socialinius ir aplinkosaugos tikslus dėl žemesnės grandies tiekėjų ir vertina jų daromą pažangą. Pavyzdžiui, automobilių įmonė išsikėlė tikslą palaikyti tiekėjų įvairovę. Ji reikalauja, kad tiesioginiai tiekėjai skirtų 7 proc. pirkimo išlaidų mažumas atstovaujantiems žemesnės grandies tiekėjams. Mūsų apklausti tiesioginiai tiekėjai pabrėžė, kad įmonės reguliariai tikrina, ar iškelti tikslai pasiekti, bei padeda jiems megzti ryšius su mažumas atstovaujančiais žemesnės grandies tiekėjais.
— NETIESIOGINĖS STRATEGIJOS. Mūsų tirtos įmonės dalį atsakomybės už žemesnės grandies tiekėjų tvarumo valdymą perduoda savo tiesioginiams tiekėjams. Ši strategija veiksminga, nes įmonės ją vykdo aktyviai – rengia tiesioginių tiekėjų mokymus ir teikia paskatas laikytis tvarumo. Daugelis mūsų apklaustų tiesioginių tiekėjų teigė, kad po mokymų smarkiai pakeitė gamybos procesus ir ėmė reikalauti, kad jų tiekėjai taip pat laikytųsi tokių pačių tvarumo standartų.
— KOLEKTYVINĖS STRATEGIJOS. Visos mūsų tirtos tarptautinės įmonės yra narės ir įkūrėjos asociacijų, skirtų vystyti tvarumo standartus, teikti vertinimo priemones ir rengti mokymus tiesioginiams ir žemesnės grandies tiekėjams. Viena tokia asociacija – tai organizacija „Responsible Business Alliance“, kuriai priklauso IBM, „Philips“ ir „Apple“.
Kolektyvinės iniciatyvos suteikia daug privalumų. Jos gali padėti tiekėjams dirbti greičiau ir paprasčiau, nes suteikia galimybę pasinaudoti standartizuotomis savo pačių veiklos vertinimo priemonėmis ir taip patenkinti daugelio klientų reikalavimus negaištant laiko pakartotiniams vertinimams. Be to, tokios iniciatyvos gali padėti pritraukti daugiau tiekėjų, nes daug vienodus tvarumo reikalavimus turinčių klientų aptarnaujantys tiekėjai labiau linkę prie jų prisijungti. O kai įmonės padeda savo tiesioginiams tiekėjams tapti pilnateisiais pramonės asociacijos nariais, jie privalo pradėti laikytis pramonės standartų – tai reiškia, kad turi pradėti vertinti ir savo tiekėjų tvarumo praktikas.
— PASAULINĖS STRATEGIJOS. Mūsų tirtos tarptautinės įmonės stengiasi bendradarbiauti su tokius pačius tikslus turinčiomis tarptautinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, visos trys įmonės prisijungė prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvos, kuria siekiama skatinti įmonių socialinę atsakomybę. Visos trys įmonės taip pat dalyvauja pasaulinės duomenų rinkimo platformos „Carbon Disclosure Project“ tiekimo grandinių programoje (Supply Chain Program), kurioje tiekėjai skelbia informaciją apie savo įmonių išmetamą anglies dioksido kiekį.
GALIMYBĖ TOBULĖTI
Visame savo tiekimo tinkle sąžiningą darbo praktiką ir aplinkosauginę atsakomybę užtikrinti norinčios tarptautinės įmonės gali žengti pirmąjį žingsnį ir naudoti mūsų tyrime aptartas tvarumo praktikas. Tačiau jos taip pat gali ir privalo žengti ir papildomų žingsnių. Jos turėtų nuolat ir nuosekliai demonstruoti savo tiekėjams, kad ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos reikalavimai joms nepaprastai svarbūs. Jos turėtų perduoti šią mintį už pirkimus atsakingiems darbuotojams ir vykdyti iniciatyvas, skatinančias juos siekti ne tik ekonominių, bet ir aplinkosaugos ir socialinių tikslų. Šie darbuotojai turėtų aktyviai rinkti duomenis apie tiekėjų pajėgumus, tikrinti, ar jie pasiekia tvarumo tikslus ir įtraukti juos į galimybę tobulėti suteikiančius projektus. Tarptautinės įmonės taip pat turėtų tiesiogiai bendradarbiauti su savo tiekėjų pirkimo padaliniais ir kartu ieškoti geriausių metodų įvesti tvarumo reikalavimus visame tiekimo tinkle. Turbūt nekyla jokių abejonių, kaip pavojinga tokių veiksmų nesiimti – juk tiekimo grandinė stipri tik tada, jei stipri ir silpniausia jos grandis.
+++
Trumpai apie idėją
PROBLEMA
Daugelis tarptautinių įmonių pasižada bendradarbiauti tik su tais tiekėjais, kurie laikosi tvarumo standartų socialinėje ir aplinkosaugos srityje, tačiau tiekėjai (ypač žemesnės grandies) dažnai tų standartų nesilaiko. Dėl to kyla rimta finansinė, socialinė ir aplinkosauginė rizika.
TYRIMAS
Straipsnio autoriai ištyrė trijų tvarumo srities lyderėmis laikomų tarptautinių įmonių tiekimo tinklus ir išskyrė geriausias jų naudojamas praktikas – tačiau taip pat pastebėjo, kad įtvirtinti standartus gali būti labai sudėtinga.
SPRENDIMAS
Svarbiausia – sąmoningumas. Įmonėms derėtų pasinaudoti šiame straipsnyje aptariamomis geriausiomis praktikomis, pavyzdžiui, išsikelti ilgalaikius tvarumo tikslus ir į bendrą tvarumo strategiją įtraukti žemesnės grandies tiekėjus.
+++
Kaip užtikrinti žemesnės grandies tiekėjų tvarumą
Norint paskatinti visus tiekimo tinklo narius laikytis tvarumo praktikų, tarptautinėms įmonėms geriausia naudoti kelių strategijų (tiesioginių, netiesioginių, kolektyvinių ir pasaulinių) derinį. Toliau pateikiame keletą konkrečių kiekvienos kategorijos strategijų pavyzdžių.
TIESIOGINĖS STRATEGIJOS
— Įvertinkite tiesioginius tiekėjus naudodamiesi tvarumo rezultatus matuojančiais rodikliais, kuriuose atsižvelgiama ir jų keliamus reikalavimus žemesnės grandies tiekėjams.
— Apklauskite tiekėjus apie jų aplinkosaugos, sveikatos, saugumo ir darbo praktikas bei pirkimo praktiką.
— Kartu su didžiausiais tiesioginiai tiekėjais sudarykite išsamų visų įmonės tiekėjų sąrašą.
NETIESIOGINĖS STRATEGIJOS
— Renkite mokymus ir skatinkite tiesioginius tiekėjus mokytis vieniems iš kitų ir tobulinti pirkimo iš žemesnės grandies tiekėjų praktiką.
— Išsirinkite geriausiais pasirodžius tiekėjus ir paprašykite jų išbandyti naujas tvarumo iniciatyvas.
— Apdovanokite tiekėjus už tai, kad įveda tvarumo reikalavimus žemesnės grandies tiekėjams.
KOLEKTYVINĖS STRATEGIJOS
— Siekite kurti visoje pramonėje galiojančius tvarumo standartus ir jų laikytis bei padėti tiekėjams tapti pilnateisiais pramonės organizacijų nariais.
— Pramonės organizacijose dalinkitės ištekliais su varžovėmis ir didžiausiais tiekėjais, kad tvarumo tikslus pasiektumėte visi.
— Skatinkite tiesioginius ir žemesnės grandies tiekėjus dalyvauti pramonės organizacijų vykdomose mokymo tvarumo srityje programose.
PASAULINĖS STRATEGIJOS
— Artimai bendradarbiaukite su nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurios stengiasi gerinti tiekimo grandinių tvarumą.
— Naudokitės tokių organizacijų teikiamais įrankiais, kad galėtumėte juos panaudoti su tiekėjais (sutartimis ir vertinimo anketomis).
— Pastebėkite ir apdovanokite tiekėjus, pasiekiančius gerų rezultatų nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių institucijų remiamose programose.