Pirmasis žingsnis – priimti nuostatą, mūsų vadinamą „moraliniu nuolankumu“: suvokti, kad jei nebūsime atsargūs, visi galime išklysti iš kelio. Moralinis nuolankumas padeda žmonėms pripažinti, kad pagunda, gebėjimas rasti pasiteisinimą ir nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės gali paskatinti bet kurį iš mūsų elgtis netinkamai. Be to, moralinis nuolankumas padeda žmonėms suvokti, kad elgtis etiškai – tai ne tik vengti blogio, bet ir siekti gėrio. Jau daugiau kaip dešimtmetį vykdome tyrimus darbovietės moralės bei etikos srityje ir žmonėms, norintiems karjerą daryti etiškai, siūlome imtis trijų etapų plano: 1) iš anksto pasiruošti moraliniams sunkumams; 2) atėjus sunkiai akimirkai priimti tinkamus sprendimus; 3) apgalvoti ir mokytis iš moralinių sėkmių ir nesėkmių.

KAIP PLANUOTI ELGTIS TINKAMAI

Ruoštis etinėms problemoms svarbu, nes žmonės dažnai puikiai žino, kaip derėtų elgtis, kai mąsto apie ateitį, bet galvodami apie dabartį, daugiau dėmesio skiria tam, kaip elgtis norisi. Šis polinkis pervertinti savo dorybes ateityje – dalis reiškinio, kurį Notre Dame universiteto akademikė Ann Tenbrunsel ir jos kolegos vadina „etiniu miražu“.

Norint nusikratyti tokių nuostatų iš pradžių reikia suvokti savo stiprybes ir silpnybes. Kokios jūsų vertybės? Kada dažniausiai jas pažeidžiate? Knygoje „The Road to Character“ Davidas Brooksas skiria dviejų tipų gerąsias savybes – „gyvenimo aprašymo“ savybes (gebėjimus, įgūdžius ir pasiekimus, kuriuose galite įtraukti į savo gyvenimo aprašymą) ir „nekrologo“ savybes (ypatybes, kurias žmonės girs po jūsų mirties). Nors šios dvi kategorijos gali iš dalies sutapti, „gyvenimo aprašymo“ savybės dažnai susijusios su tuo, ką padarėte sau, o „nekrologo“ savybės – su tuo, koks žmogus esate ir ką padarėte kitiems, t. y., jūsų charakteriu.

Norint pakloti pamatus etiškam elgesiui gali būti naudinga ir išsikelti tikslus. Profesionalai dažnai nusistato tikslus daugeliui savo darbo ir asmeninio gyvenimo aspektų, tačiau retai pagalvoja taip elgtis ir etikos srityje.

Moralinė dilema
Taip pat rekomenduojame planuoti pasitelkiant formuluotę „jeigu – tada“, psichologo Peterio Gollwitzerio vadinamą „įgyvendinimo ketinimais“. Daugybė tyrimų atskleidžia, kad tokia praktika (pasakyti „jei nutiks X, tada aš darysiu Y“) gali veiksmingai pakeisti elgesį, ypač tada, kai tokie planai išsakomi garsiai. Jie gali būti paprasti, tačiau turi būti konkretūs ir susieti su situaciją (dirgiklį) su pageidaujamu elgesiu.

Etinių klaidų gali padėti išvengti ir mokytojai. Plėsdami profesinių pažinčių tinklą ir vystydami santykius su patarėjais ieškokite ne tik tokių žmonių, kurie gali padėti jums kopti karjeros laiptais, bet ir pagalvokite, kas galėtų jums padėti, kai reikės priimti moralinius sprendimus.

Aplinka mums visiems daro didesnę įtaką negu suvokiame, todėl labai svarbu pasirinkti darbovietę, kurioje jei ne būsite skatinamas, tai bent turėsite galimybę elgtis etiškai. Turbūt nenustebtumėte sužinoję, kad darbuotojai, kurių poreikiai, gebėjimai ir vertybės sutampa su jų organizacijos vertybėmis, jaučia didesnį pasitekinimą ir daugiau motyvacijos negu kiti darbuotojai, be to, pasiekia geresnių rezultatų.

KAIP PRIIMTI GERUS SPRENDIMUS

Net jei suplanavote, kaip karjerą daryti etiškai, ir pasirūpinote saugos priemonėmis, atėjus akimirkai, kai susidursite su moraliniais sunkumais, gali būti nelengva. Kartais žmonės neapgalvoja savo veiksmų pasekmių – arba randa įmantrių būdų pateisinti amoralų ir savanaudišką elgesį. O kartais jie patenka į situacijas, kai nebūna akivaizdu, kaip derėtų elgtis. Štai keletas patarimų, kaip tokiomis akimirkomis pasielgti teisingai.

Pirmiausia atsisakykite tradicinių skaičiavimų, ką prarasite ir ką išlošite. Ugdykite įprotį priimdami kiekvieną sprendimą pastebėti jo keliamas moralines problemas ir etines pasekmes bei analizuoti jas iš skirtingų filosofinių perspektyvų.

Tačiau nepamirškite, kad jei privalumai labai viliojantys, žmogaus protas puikiai geba pateisinti morališkai netinkamą elgesį. Šie trys testai gali padėti jums išvengti saviapgaulės ir pasiteisinimų.

1. VIEŠUMO TESTAS. Ar būtumėte patenkintas, jei straipsnis apie šį pasirinkimą ir priežastis, kodėl jį priėmėte, būtų išspausdintas pirmajame vietinio laikraščio puslapyje?

2. BENDRUMO TESTAS: Ar būtumėte patenkintas, jei jūsų sprendimas taptų precedentu ir taip elgtųsi visi į panašią situaciją patekę žmonės?

3. VEIDRODŽIO TESTAS: Ar būtumėte patenkintas žmogumi, kurį po šio sprendimo matytumėte veidrodyje – t. y., ar jūs tikrai norite būti tokiu žmogumi?

Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakėte neigiamai, prieš imdamiesi ką nors daryti gerai pagalvokite.

Moralinė dilema
Tyrimai taip pat atskleidžia, kad žmonės neetiškai dažniau elgiasi tada, kai jaučiasi skubinami. Priimti sprendimą tą pačią akimirką prireikia nedažnai. Jei pasiliksite laiko pagalvoti, galėsite situaciją pažvelgti kitaip. Paklausius patarlės, kad „rytas už vakarą protingesnis“, moralinius sprendimus priimti dažnai bus lengviau. Be to, atidėję sprendimą turėsite laiko pasitarti su savo moraliniais mokytojais.

Tačiau norint priimti etišką sprendimą dažnai reikia pasipriešinti bendradarbiams ir net vadovams, o tai gali būti nepaprastai sunku. Stenkitės visada vengti ką nors daryti dėl to, kad „taip daro visi“ arba dėl to, kad taip daryti liepė vadovas. Būkite atsakingi už savo veiksmus.

Nepamirškite, kad su daugeliu darbe kylančių etinių sunkumų jau buvo susidūrę kiti. Dėl tos priežasties įmonės dažnai paruošia konkrečias taisykles, protokolus ir vertybių aprašymus.

PRIĖMĘ SPRENDIMĄ, VĖLIAU JĮ APGALVOKITE

Mokytis iš patirties – viso gyvenimo uždavinys. Dažnai augame ir tobulėjame tada, kai sprendimai jau priimti, o veiksmai atlikti. Etiški žmonės taip pat nėra tobuli, tačiau kai padaro klaidų, jas prisimena ir apgalvoja, kad ateityje galėtų pasielgti geriau.
Tačiau apmąstymai taip pat turi ribas. Kartais akivaizdu, kad pasielgėte neetiškai, tačiau kartais pasirinkimas būna dviprasmiškas. Be to, žmonėms didelę įtaką gali daryti jų pačių požiūris, praeitis ir nuostatos. Dėl to derėtų paprašyti žmonių, kuriais pasitikime, patarimo.

Ir galiausiai, galite atlikti veiksmus, Jeilio universiteto akademikės Amy Wrzesniewski vadinamus „darbo kūryba“ – formuoti savo patirtį darbe keičiant santykius su kolegomis, vykdomas užduotis ir net požiūrį į darbą taip, kad šis taptų prasmingesnis ir padėtų jums pasiekti savo potencialą.

YRA ĮRODYMŲ, KAD šiuolaikiniame pasaulyje išlikti moraliems vis sunkiau. Tad pasistenkite karjeros siekti etiškai ugdydami moralinį nuolankumą, ruošdamiesi sunkumams, sudėtingomis akimirkomis išlikdami ramūs ir apgalvodami, ar visada išlaikėte savo vertybes ir pasiekėte idealus.