„Intel“ pakilimai ir nuopuoliai

Chemiko Gordono Moore'o ir fiziko Roberto Noyceo 1968 m. įkurta įmonė „Intel“ patiesė pagrindą, kuris beveik 20 metų buvo dabartinių kompiuterių architektūros dalimi. Nuo pat pradžių įmonės politika buvo gana griežta, tačiau su labai aiškia vizija – gaminti pačius greičiausius procesorius, kuriuos vartotojai galėtų įpirkti. G. Moore'o vizionieriškumas, gebėjimas nuspėti rinką ir technologijų tobulėjimą nubraižė jo įkurtai įmonei beveik 50 metų rinkos planą, kuris padėjo likti lyderiu ir laikytis tvirtai įsikibus 70 proc. rinkos dalies.

Procesorių rinka / CPUBenchmark.net
„Intel“ tebėra atsipjovusi didžiąją rinkos pyrago dalį, kelerius metus trukęs technologinis štilis bei arogantiškas konkurentų bei pokyčių ignoravimas privertė kompaniją mažinti savo procesorių kainas. Kito kelio likti konkurencingiems su AMD siūlomais produktais nebuvo.

AMD per trejus metus perėmė technologinį pranašumą pradėjusi gaminti procesorius naudojant 7 nanometrų (nm) tranzistorius, kurių dydis net du kartus mažesnis už „Intel“. Toks pranašumas leido sukurti greitesnius, mažiau energijos reikalaujančius procesorius ir netgi pasiūlyti mažesnę kainą. AMD šuolis neliko nepastebėtas vartotojų, kurie tikėjosi „Intel“ atsako, bet ketverius metus vėluojančios žadėtos technologijos taip ir nepasirodė. Dabartinis „Intel“ vadovas Robertas Swanas šį pralaimėjimą aiškina kaip per greitą technologinį šuolį, kurio įmonė nesugebėjo įvertinti. Gilinantis į problemą, „Intel“ nesugebėjo ta pačia technologija, kuria gamino 14 nm procesorius, pagaminti 10 nm. Įmonė atsimušė į technologines lubas ir reikėjo kažko naujo, kad galėtų pakeisti jiems žinomus litografijos metodus. Deja, laikas tam jau buvo išnaudotas.

Šansas konkurentams

Ilgalaikis „Intel“ technologinis pranašumas konkurentams duodavo mažai vietos įsiterpti, nes kiekvienas naujas „Intel“ gaminys tapdavo aukščiausios kokybės bei technologinių pasiekimų egzemplioriumi, ir konkurentai vėl turėdavo stovėti mažai matomame šešėlyje. Viena klaida ir 4 metų technologinis „Intel“ vėlavimas davė progą konkurentams išlįsti iš „ne tokie geri kaip „Intel“, bet pigesni“ šešėlio. Kinijos TSMC ir Pietų Korėjos „Samsung“ tapo „Intel“ galvos skausmu, nes pakėlė savo siūlomas paslaugas į kitas aukštumas dėl laiku padarytų investicijų į naujos 7 nanometrų technologijos pritaikymą.

Taiwan Semiconductor Manufacturing Co. Ltd.
AMD, kaip vienas didžiausių TSMC užsakovų, per pastaruosius trejus metus sugebėjo įrodyti rinkai, kad nebėra tik antri po „Intel“. Naujieji „Ryzen“ ir „Threadripper“ AMD procesoriai tapo „Intel i7“ ir „i9“ procesorių tiesioginiai konkurentai, sukėlę nemažą susidomėjimą technologijų pasaulyje, nes pasiūlė mažesnes kainas ir galingesnius įrenginius. AMD šiuo metu gali pasigirti net 64 branduolių procesoriumi, o „Intel“ galingiausias namų vartotojui siūlomas procesorius teturi 18 branduolių. Žinoma, toks skirtumas tarp šių produktų įskaičiuotas į kainą, kuri AMD pusėje yra bent 2 tūkstančių eurų didesnė. Taigi šio procesoriaus mes nepamatysime dažname žaidimų kompiuteryje – toks gaminys skirtas arba per daug turtingiems, galios ištroškusiems kompiuterių entuziastams, arba žmonėms, kuriems kompiuteris yra pagrindinis darbo įrankis, pavyzdžiui, kompiuterinės grafikos meistrams.

Žaidėjams skirti kompiuteriai sudaro apie 25 proc. šimtą milijardinės rinkos dalį ir AMD po truputį tampa gamintoju, kuris vilioja naujus žaidėjus. AMD sugebėjo pasiūlyti nuosaikesnės kainos ir galios procesorius „Ryzen“, kurie 2020 m., tikėtina, taps dominuojančia žaidėjų platforma. Spėjama, kad du iš trijų naujų asmeninių stalinių kompiuterių naudos būtent AMD parduodamą gaminį. Naujieji procesoriai naudos naujus PCIE4 lustus, kurie duomenis perduoda dvigubai greičiau nei praėjusios kartos įrenginys (juos tebenaudoja „Intel“). Tiesa, privalu pažymėti, kad lustai naudojami tik standiesiems diskams (ang. Solid–state–drive(SSD)). Įdomiausia, kad „Intel“ juos gamina ir bando kurti savus, bet tai gali padaryti tik naudodama AMD procesorius, o šitai įmonės vadovų ir investuotojų burnose turėtų palikti nemalonų poskonį.

Ilgą laiką AMD neturėjo įrankių konkuruoti su „Intel“ nišinių produktų – serverių – platformoje. Iki šiol dauguma AMD serverinių įrenginių būdavo kuriami specialiai pagal užsakymą (pvz., „Google Stadia“), tačiau, pasinaudojus TSMC turimomis technologijomis, AMD sukūrė naują procesorių ROME, kuris „Intel“ dabartinius gaminius aplenkė beveik 3 kartus, o kainos skirtumas – dar didesnis. Du galingiausius „Intel“ serveriams skirtus procesorius XEON, kainuojančius apie 20 tūkst. eurų, sugebėjo pralenkti naujos kartos 3 tūkst. vertės vienas AMD ROME procesorius. „Intel“ turėtų būti akivaizdu, kad ateinantys dveji metai finansiškai bus sunkūs ir reikės labai pasistengti.

Tokie pat juodi debesys slenka ir ant nešiojamųjų kompiuterių rinkos, kurią „Intel“ laikė savo rankose dėl nuostabios galios optimizavimo technologijos, leidžiančios nešiojamiems kompiuteriams dirbti be baterijos įkrovimo 12 valandų.

2020-ųjų technologijų parodoje CES, AMD pristatė pirmąjį pasaulyje 8 branduolių 7 nanometrų technologija pagamintą procesorių. Šis revoliucinis gaminys atvėrė duris beveik šimtui naujų nešiojamųjų kompiuterių modelių, kuriuos gamins AMD partneriai. Pirmieji kompiuteriai turėtų atsirasti vartotojų rankose kovo mėnesį.

Šie produktai ne tik lengvai konkuruos su „Intel“ produktais kalbant apie greičio ir baterijos optimizavimo kategorijas, tačiau turės ir geresnę vaizdo apdorojimo posistemę bei bus 200 eurų pigesni. Todėl ruošiantis atsinaujinti kompiuterį vertėtų palaukti iki kovo, nes tikrai bus iš ko pasirinkti. Ir kainos – kur kas patrauklesnės.

2021 ateitis – AMD rankose

2020 m. pabaigoje žaidėjams prasidės nauja era. Naujų žaidimų konsolių pasirodymas nubrėš naujų technologijų ir pramogų kelią ateinantiems 7 metams. Tačiau marškinius besiplėšantiems „Microsoft“ ir „Sony“ gerbėjams AMD šiose lenktynėse tampa svarbia figūra, nes būtent procesorius ir vaizdo apdorojimo procesorius abiem žaidimų įrenginiams gamina AMD, tai – daugiau nei pusė milijardo dolerių metinių pajamų.

Microsoft žaidimų konsolė
Pardavimus tegalima dar tik prognozuoti, bet juos tikrai paveiks faktas, kad AMD gaminami procesoriai galės žaidimus atvaizduoti net 8K raiška, bus 4 kartus daugiau vaizdo elementų (angl. pixels) nei šiuolaikiniuose 4K raiškos ekranuose.

Pergalė rankose, tačiau laikinai

Procesorių gamyba ir gamybos planavimas vyksta etapais ir yra skaičiuojama kas trejus metus, tačiau AMD vadovė Lisa Su yra prasitarusi, kad suplanuotos net trys procesorių kartos į priekį.

Intel procesorių technologijos prognozė
Ateinančius trejus metus vis dažniau prie procesorių matysime užrašą „7 nanometrai“, ir tai bus šių trejų metų technologinis šūkis. Panašu, kad „Intel“ gerbėjams neteks pasidžiaugti šia technologija. „Intel“, nors ir lieka užribyje, tačiau tik iki kitos procesorių kartos, kuri atvyks apie 2023 metus.

„Intel“ šie treji metai bus sudėtingi, nes reikės vytis konkurentus, o ji nėra pratusi ką nors vytis, nes žaidimo taisykles visada diktuodavo pati.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)